Greta Brigita apžvelgia dėmesio vertas knygas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Penumeruokite FM99 radijo podcastą bet kurioje iš šių platformų ir klausykite įdomiausius pokalbius Jums patogiu metu!

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Kadangi karantino metu tenka daug laiko praleisti namie ir gali pritrūkti idėjų ką gi veikti – su nuoboduliu kovoti gali padėti knygos. Šiandien Greta Brigita apžvelgs dėmesio vertas knygas.

Pirmoji knyga yra detektyvas – Jane Harper ,, Gamtos Galia”. Ši knyga yra jau antroji serijos dalis. Siužetas sukasi apie Australijoje vykstančias žmogžudystes ar nelaimingus atsitikimus kuriuos tiria detektyvas Aronas Falkas. Ši knyga išskirtinė tuo, kad veiksmas vyksta Australijoje kurią mes mažai pažįstame, o knygos autorė ją puikiai aprašo. Romane pasakojama apie grupelę darbuotojų kuri išvyksta į žygį miške, vyrai ir moterys išsiskiria į dvi grupes, bet viena moteris dingsta, na ir žinoma prasideda tyrimas kas ir kodėl įvyko.

Antroji knyga yra Mattiaso Edvardssono parašytas trileris ,,Visiškai eilinė šeima”. Knyga pasakoja apie šeimos dramas ir nelaimes. Šeimos 19-metę dukterį uždaro į areštinę ir apkaltina žmogžudyste ir istorija pasakojama iš trijų perspektyvų: tėvo, dukros ir mamos. Visa knyga labai stipriai akcentuoja santykius šeimoje, kalbama ne tik apie paauglystę, bet ir
apie rimtus dalykus.

Trečioji knyga yra Saros Collins ,,Franės Langton išpažintis”, knyga labai skiriasi nuo pirmų dviejų, visas veiksmas vyksta XIX amžiuje, Londone. Kalėjime kali Franė Langton ir rašo savo prisiminimus ir istorija kaip ji ten atsidūrė, istorija ypatinga tuo, jog moteris yra mulatė ir tai reiškia, kad ji buvo susidūrusi su vergija ir kitais sunkumais. Knyga yra tamsi ir sunki, bet galima pajusti, kad autorė atliko daug paieškų norėdama surinkti informaciją apie tų laikų juodaodžių gyvenimą.

Pandemija sužlugdė tarptautinės Vilniaus knygų mugės planus – ji perkeliama į 2022-uosius

„Nors artėjantis pavasaris teikia vilčių, kad situacija pasikeis, tačiau rizikuoti jau nebegalime. Pandemijos situacija vis dar neaiški, o tokio masto renginio per mėnesį nesuorganizuosime“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius. VKM organizacinis komitetas, kurį sudaro Lietuvos leidėjų asociacijos, Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO deleguoti atstovai, nusprendė, kad Vilniaus knygų mugė 2021 metais neįvyks. Kitų metų Vilniaus knygų mugės data – 2022 metų vasario 24 – 27 dienos.

„Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė buvo bene vienintelė, įvykusi įprastoje vietoje ir įprastomis sąlygomis.  Londono knygų mugė buvo atšaukta, į virtualią erdvę iškeltos Bolonijos, Gioteborgo ir Frankfurto knygų mugės. Leipcigo knygų mugė šiais metais jau atšaukta, tik nedaug leidėjų ruošiasi dalyvauti Bolonijos ar Londono mugėse. Daugiausia tikimasi iš Frankfurto knygų mugės, kuri turėtų įvykti šių metų spalį“- sako Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

„Vaizdas kaip tekstas“ –  tokia buvo šių metų tarptautinės Vilniaus knygų mugės tema. Organizatoriai svarstė ir kitokios mugės idėją – renginius iškelti į virtualią erdvę, rengti juos šalia „Litexpo“ ir mieste. „Rudenį dar atrodė, jog hibridinis mugės variantas galėtų būti įmanomas: dalis dalyvių įsikūrę „Litexpo“ parodų rūmuose, o lauke ar mieste vykstantys renginiai transliuojami virtualiai, – pasakoja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Artėjant gegužei ir numatytai mugės datai, organizatoriams iškilo pernelyg daug klausimų. Pirmiausia – susijusių su saugumu. Jeigu vis dėlto ryžtamės mugę organizuoti, tai kokia ji būtų? Ar nenutoltų nuo savo tikrojo veido?”

„Gyvenimas su COVID-19 virusu panašus į amerikietiškus kalnelius, mes niekada nežinome, kas laukia už kito posūkio”, – teigia viena iš knygų mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir priduria, kad bet koks planavimas pandemijos sąlygomis yra visiškai nedėkingas reikalas. Vilniaus knygų mugė yra daugiau nei knygų pardavimai ar pristatymai, tai – šventė, kurioje ypatingu bendrystės jausmu dalijasi ir lankytojai, ir leidėjai, rašytojai, knygų iliustruotojai, dailininkai, kritikai, apžvalgininkai, spaustuvininkai ir visi tie, kurie vienaip ar kitaip sieja savo darbą ar laisvalaikį su knygomis. Aušrinė Žilinskienė abejoja, ar įmanoma virtualiai perteikti tikrąją knygų mugės atmosferą ir sako tvirtai tikinti, kad kitais metais mugė sugrįš stipresnė, įdomesnė ir inovatyvesnė.

Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė  nesiryžta prognozuoti, kas visų mūsų laukia kitąmet, tačiau jai norisi tikėti, kad po metų ar dvejų Vilniaus knygų mugėje skaitytojai ir vėl galės gyvai susitikti su knygų autoriais ir leidėjais. „Man liūdna, jog tai, kas literatūros pasaulyje būdavo tam tikri metų inkarai, riboženkliai ir tradicijos, yra atidedama kitiems laikams. Gyvas žmogaus ryšys su žmogumi yra nepakeičiamas”, – teigia ji.

„Būdama vienu iš didžiausių ir seniausių tęstinių renginių Lietuvoje, nepaisant savo masiškumo, knygų mugė garsėjo išskirtine kokybe, stipria kultūrine programa, kurios ašimi tapdavo knygų kūrėjų ir skaitytojų susitikimai. Mes, rengėjai, jaučiame didžiulę atsakomybę, suprantame, kad dabartinėmis pandemijos sąlygomis nepavyktų pateisinti lankytojų lūkesčių, tad nusprendėme sutelkti jėgas į 2022-ųjų metų mugės planavimą ir organizavimą“, – Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė komentuoja organizatorių sprendimą perkelti mugės datą, pridurdama, kad literatūrinis gyvenimas Lietuvoje nėra sustojęs, vyksta nemažai virtualių knygų pristatymų, diskusijų ir susitikimų su autoriais.