Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prenumeruokite FM99 radijo podcast’ą ir klausykite Jums patogiu metu!
Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|
Masinis vakcinavimas Lietuvoje turėtų prasidėti neužilgo. Nuo vasario 22 dienos bus pradėtas vyriausių alytiškių – nuo 65 metų skiepijimas, tačiau Alytuje iš 12 tūkst. tokio amžiaus žmonių tik 5 tūkst. pareiškė norą skiepytis.
Pokalbis apie vakcinas ir dvejones dėl jų su gydytoja infektologe Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docente Daiva Vėlyvyte. D.Vėlyvytės manymu, viena iš pasyvaus noro skiepytis priežasčių – patikimos informacijos stoka.
,,Manau, kad galbūt nevisada informacija atsirenkama teisingai, galbūt trūksta informacijos”, – sakė mokslų daktarė.
Klausykite FM99 pokalbį su gydytoja D.Vėlyvyte.
Bendrai Lietuvoje vakcinavimo procesas vyksta kiek greičiau, nei pas kaimynus – Latvijoje mažiau nei du iš šimto gyventojų gavę vakciną, tuo metų Lietuvoje daugiau nei penki.
Abejonės kyla iš informacijos stokos
Dar viena didelė problema – ,,antivakseriai” ir sąmokslo teorijos apie skiepus, o vieni iš labiausiai kontraversiškų – AstraZeneca gaminami skiepai. D. Vėlyvytės nuomone, tokios teorijos išpopuliarėja, nes tyrimai dėl skiepų buvo atliekami itin greitai.
,,Kadangi visa tai vyko labai greitai (…) be jokių abejonių tie tyrimai turi praeiti tam tikras ribas, na nebuvo gal įtraukta daug žmonių tos vyresnės amžiaus grupės ir todėl nėra pakankamai duomenų apie veiksmingumą”, – sakė D. Vėlyvytė. Ji pabrėžė, kad AstraZeneca vakcina nuo sunkios ligos formos ir komplikacijų žmones tikrai turėtų apsaugoti.
Net ir kai kurie medikai atsisako skiepytis nuo koronaviruso. LSMU dėstytoja sakė, kad tai vėlgi gali būti dėl supratimo stokos.
,,Na, manyčiau, kad vėlgi gali būti klaidingas supratimas ir informacijos stoka (…) nes dažniausiai kyla atsisakymai tuomet, kai kažkuo abejojama, kažko nežinoma. ” – kalbėjo D.Vėlyvytė.
Šiuo metu Europos vaistų agentūroje leista naudoti tris vakcinas ir dvi iš jų yra pagamintos visiškai nauja technologija – iRNR vakcinos. Jei kam nors kyla abejonių, kad tokia vakcina gali pakeisti mūsų genetiką, tai to negali būti, sako gydytoja, nes ši vakcina negali papulti į ląstelės branduolį.
Tačiau tas pats yra ir su skiepais nuo gripo, kuomet taip pat atsisako skiepytis medikai, sunku tai paaiškinti, sako D.Vėlyvytė.
Prioritetas – rizikos grupėms, persirgusiems – skubėti nereikia
Žmonės, kurie serga astma, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis, kurios gali pasunkinti COVID- 19 pasekmes, bus priskirti prioritetinėms grupėms, tačiau šis skiepijamas labai priklausys nuo vakcinos tiekimo.
,,Žinau, kad jau pradėta skiepyti tokios rizikos grupės (…) tos grupės, kurios turi imunodeficitą, jos taip pat skiepijamos, tai tas prioritetas, aš manau, galbūt šiek tiek priklauso ir nuo vakcinos tiekimo”, – sakė mokslų daktarė.
Gydytoja jau persirgusiems koronavirusu patarė kilus abejonėms ar skiepytis, ar ne, pasidaryti antikūnų testą.
,,Jei asmuo persirgo ir turi antikūnų, tikriausiai reiktų išlaukti, jei žmogus persirgo ir liga (antikūnai) dar yra, neverta papildomai indikuoti imunitetą”, – teigė D.Vėlyvytė.
Nors ir yra buvę atvejų, kai asmuo persirgo koronavirusu, bet jo organizme antikūnų nebuvo, tie asmenys dažniausiai būdavo persirgę lengva ligos forma. Taip pat antikūnai gali nesusidaryti, jei asmuo serga imunodeficito liga ir organizmas negali antikūnų pagaminti.
Gydytojos nuomone, ieškant informacijos apie skiepus ir koronavirusą reikėtų pasitikėti medikais, šeimos gydytojais.
Multimedijų projektas „Pandeminis Alytus” rengiamas bendradarbiaujant su Internews ir BCME
