Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Teatras, muziejai, biblioteka. Kaip jie?.. (video)

FM99 radijo podcastas – prenumeruokite ir klausykite įdomiausias laidas ir pokalbius bet kuriuo patogiu savo pamėgtose podcastų platformose

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker Anchor|Pocket Casts| Anchor|

Klausykite podcastą ir visus pasikalbėjimus apie pandeminio Alytaus kultūrą.

COVID19 pandemijos antroji banga Alytui smogė itin stipriai – miestas kurį laiką buvo pirmas Lietuvoje, kai tuo metu mūsų šalis buvo pirmoji visoje ES, tad susirgimų skaičiai įspūdingi. Ligoninė perpildyta, o mirtys kovidiniame skyriuje nebebuvo retenybė. Kaip ir daug kur pasaulyje, uždarytos ištisos gyvenimo sritys, viena jų – kultūra. Tačiau gyvenimas čia nesustojo. 

Kūrybingi žmonės vertėsi kaip išmanė, tačiau kurdami pačius įvairiausius dalykus susirado savo žiūrovus ir virtualioje erdvėje. Teatras prigalvojo visokiausių naujų veiklų, muziejus sukūrė savo virtualias ekspozicijas, o be knygų ir bibliotekos žmonės išvis kaip be oro būtų tokiu metu, kai visas bendravimas nutrūkęs. Apie tai FM99 kalbėjo su įvairių Alytaus įstaigų kuriančiais žmonėmis.

Alytaus miesto teatro direktore Inesa Pilvelyte pasakoja, kuo gyvena teatras – o jis susitikinėjo ir rodė dėmesį visiems  – nuo mažiausiųjų iki pačių vyriausiųjų ir karantino laikotarpiu.

Pokalbis apie Alytaus miesto teatro pandeminį gyvenimą su teatralais, premjeros įspūdžiai

,,Teatras vis tiek stengiasi išlaikyti žiūrovą visais įmanomais ryšiais. Žinoma, kėlėmės į virtualią erdvę. Vasarą, kiek įmanoma, atviras erdves įkūrėme ir labai daug kuriame, stengiamės išnaudoti kiek įmanoma tą laiką kurdami ir kaupdami savo kūrybinį bagažą”, – pasakoja teatro direktorė.

Sunkiausia teatralams – prarastas tiesioginis kontaktas su žiūrovais, o didžiausi iššūkiai teko rinkodarai, nes teko atrasti žiūrovą iš naujo, be to, virtualus žiūrovas kitoks, tad jį dar reikia ir prisijaukinti. Tam ir buvo skirtas visas pavasaris, sako Inesa Pilvelytė.

,,Tam kūrėme įvairius virtualius projektus įvairiems pagal amžius segmentams, tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek ir senjorams. Buvo sukurti tokie ilgi vilnoniai pokalbiai, išimtinai senjorams”, – apie naujus atradimus pasakoja Inesa. Atradimais drauge su senjorais dažnai ir patiems teatro aktoriams tapo virtualios platformos ir kaip jas valdyti.

Inesa Pilvelytė

,,Mokėmės mes visi ir džiaugiuosi, kad tikrai vis tik pavyko. Taip pat ir telefoniniais pokalbiais, nes ir tokių buvo platformų, tie, kas jau šiek tiek daugiau pažengę technologijose arba kam padėdavo anūkai, vaikai, persikėlė ir į socialinius tinklus, kūrėme įvairius tokius susitikimus virtualius”, pasakoja I.Pilvelytė.

Mažiesiems žiūrovams taip pat buvo sukurta įvairių dalykų, prisimena direktorė: ,,Įvairių tikrai buvo formatų, kvietėme į Knygantiną, toks buvo virtualus projektas, kuomet skaitėme jiems pasakas, knygas, kvietėme dalyvauti įvairiuose konkursuose, vėliau buvo sukurtos nuotolinės kultūrinės edukacijos, kurių daugelį patvirtino kultūros paso programa. Ir štai jau dabar nuo vasario pirmos startavo ir įsibėgėja. (…) Dar vienas labai įdomus projektas visai neseniai pasibaigęs, tai tokios kultūrinės mankštos – kiekvieną rytą su visomis Alytaus mokyklomis, su pradinukais mūsų aktoriai susitikinėja. Tiesiog vietoj to, kaip būdavo fizinės mankštos, tai dabar vykdoma tokios kultūrinės mankštos kuomet  žadiname visai kaip iš pat ryto jų kūrybinį potencialą. Tikrai labai labai vykęs projektas, nes vos spėjom suktis, nes tikrai pareiškė norą dalyvauti absoliučiai visos klasės.”

Visgi yra ir pliusų – edukacijos, kūrybiniai vakarai, tapo prieinami labai plačiai – žiūrovams ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje.Tačiau kūrybingiems žmonėms visgi ką bedarytum virtualioje erdvėje, labiausiai trūksta tiesioginio kontakto su žiūrovais, tiesioginių emocijų. 

“Vis tik teatras yra pirmiausia pirminė emocija, kuri nenusakoma tiktai iš ekrano, labai daug tų segmentų dedamųjų čia yra – ir teatro aktorius, ir šviesa, kurios neperteikia, ir aktoriaus energija, kurią tikrai pajunta žiūrovas,” – sako Inesa. ,,Dabar vaidiname tuščiai salei ir dviems kameroms. O žiūrovo nėra, žiūrovas kažkur menamas, kurio mes tikimės kažkaip vis tiek sulaukti.”

Menamam už ekrano žiūrovui skirta ir pirmoji metų premjera – Mikės Pūkuotuko “Šiobeito aidas”. Aktoriai krykštauja po premjerinio spektaklio ir dalijasi įspūdžiais apie Mikę ir jo nelogiškai logišką filosofiją, kuri geba išspręsti net neegzistuojančias problemas.

Knygos ir biblioteka gelbsti nuo vienatvės

Dar viena vieta, kur galima pasislėpti nuo pandemijos ir surasti savo pasaulį yra knyga. Tad knygynai uždaryti, tačiau bibliotekos dirba visu pandeminiu laikotarpiu.

Alytaus J.Kunčino bibliotekoje gyvenimas ir karantino metu teka savo vaga, gal kiek apmažėję vyresnio amžiaus skaitytojų, kurie labiausiai vengia kontaktų. Tačiau sugrąžinti knygas galima ir neužeinant į biblioteką. 

Apie pasikeitusius lankytojų įpročius Eglė kalbėjosi su bibliotekininke Leokadija Sušinskaite.

Pokalbiai su Alytaus J.Kunčino biblioteka ir Alytaus kraštotyros muziejumi

,,Žinokit, nepasakyčiau, kad kažkas radikaliai keitėsi, nes iš tikrųjų nepuolė visi skaityti kažkokių savipagalbos, psichologinių kažkokių knygų ar dar kažko. (…) Turime keletą skaitytojų, kurie skaito vien tik psichologinio mokslo knygas, tai žinom, kad jam nesiūlyt jokios grožinės knygos. Sakykim, čia yra keletas skaitytojų, kurie skaito tik lietuvių autorių knygas. Tai vėl jam jokių kitų – nes ten jam tai vardai netinka, tai galbūt aplinka kažkokia tai, sakykim, netinka ir taip toliau.  Bet daugelis skaitytojų vėlgi pasako, ar jie skaito rimtą knygą, kur jau tikrai yra ką prisiminti, ar jie nori kažkokių lengvo turinio.”

Leokadija pasakoja apie skaitytojų pasirinkimus ir eiles prie knygų, o kai kurių gali tekti laukti ir mėnesį ar du. Tad knygos aktyviai keliauja pas skaitytojus, kuomet iš namų išeiti nelabai galima, vakarai ilgi.

,,Žmonės sako, neįsivaizduojame, kas būtų, jeigu jūs būtumėt uždaryti, nes sako, ką žmogui daryti, kai niekur negali išeiti ir su niekuo negali bendrauti ir tu neturi knygos”, – skaitytojų emocijomis džiaugiasi bibliotekininkė.

Kraštotyros muziejus kviečia į virtualias ekskursijas

Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas Giedrius Bernatavičius pasakoja, kad planų padaryti kažką virtualaus buvo kilę ir anksčiau, tad karantinas smarkiai paspartino, atsirado ir finansavimo šaltiniai.

,,Sužinoję, kad Kultūros ministerija skiria finansavimą ir beveik visą 100% gali finansuoti tokį dalyką, kad lankytojai ir kultūrinius renginius galėtų aplankyti reikalui esant iš namų, nusprendėme pabandyti”, – prisimena G.Bernatavičius.

Lankytojai dabar gali išbandyti tiek naujos ekspozicijos eksponatus, tiek ir prisiminti Alytaus istoriją muziejaus internetiniame puslapyje.

,,Muziejai truputėlį kitokie, negu kitos kultūrinės įstaigos. (…) Darbuotojų įsitraukimas dabar karantino metu, aišku, sumažėja. Mes neturime du galimybių, bet tada mes šiek tiek randame laiko užsiimti kitais dalykais, kuriuos galbūt reikėjo jau seniai – turėti tokius virtualius turus, atnaujinti puslapius ir visą laiką tiesiog gal neužtekdavo jėgų, dabar tai galime”, – karantino pliusų randa Giedrius.

,,Mūsų muziejininkų darbo nelabai kas matė ir iš šono pažiūrėjęs galėdavo sakyti, ką gi jie ten daro, užsidarę ir atsidarę. O rezultatą mato tiktai tie, kurie apsilankydavo muziejuje arba dabar įvertina ir svetainę”, – sako muziejininkas ir džiaugiasi, kad karantino darbai turės išliekamąją vertę, – ,,Didelis darbas, kuris atliktas dabar, bet, ko gero, tikrai turės išliekamąją vertę labai ilgai į priekį ne tik laiko prasme, bet ir atstumo prasme, nes apsilankyti galės žmonės, kurie gyvena labai toli ir neturi galimybės atvykti, ne tik dėl šio laikotarpio. Ar iš tikrųjų gali pasinaudoti proga ir tie, kurie netoli gyvena, bet kurie negali ateiti, ir panašiai.”

Muziejus šiuo laikotarpiu atsinaujino ir memorialinių muziejų svetaines, atrado daug naujų įdomių dalykų savo lankytojams virtualioje erdvėje. Apie tai Eglei pasakojo muziejininkė Irma Žvinakevičienė.

,,Kalbant apie memorialinius muziejus A. Matučio ir A. Jonyno, tai ne tik siūloma apsilankyti ir pasivaikščioti ekspoziciniuose kambariuose, bet kartu buvo puiki galimybė atsinaujinti ir interneto svetaines, kurios būtų patrauklesnės, greitesnės, malonesnės, galbūt, dabartinei akiai. O virtualų turą, jeigu klausiate apie Anzelmo Matučio, tai turime muziejuje du ekspozicinius kambarius, ir kiekvienas kambarys turi po tokios info taškus ir ten galima atrasti, paskaityti, bet ir kiek giliau susipažinti su Anzelmu Matučiu. Na, aišku, tai neatstoja tikrojo apsilankymo, pasivaikščiojimo su gidu, tačiau tai būtų toks modernus kabliukas, kodėl vertėtų ateiti, kai baigsis karantinas”, – viliasi Irma. Atnaujinta ir Antano Jonyno muziejaus svetainė, čia taip pat galima ir iš arti ,,apčiupinėti” eksponatus ir giliau susipažinti su A.Jonynu.

Tad nepamesti lankytojų ir pritraukti naujų – viena iš šio laikotarpio užduočių. Be to, virtualūs turai ir svetainė yra išversti į anglų kalbą ir prieinami užsienyje gyvenantiems žmonės. 

Muziejininkai tikisi, kad virtualioje erdvėje pasivaikščioję alytiškiai ne tik susidomės, bet ir vėliau būtinai ateis ir gyvai. O tie, kuriems sunkiau judėti, arba gyvenantys toli nuo Alytaus dabar turi galimybę lankyti miesto muziejus.

Šis straipsnis yra dalis multimedijų projekto „Pandeminis Alytus – kaip išgyvename ir kas toliau?”. Spauskite skaityti daugiau.

FM99 radijo podcastas – Pandeminis Alytus – kaip išgyvename ir kas toliau? Multimedijų projektas projektas apie įvairias pandemijos laikotarpio Alytaus gyvenimo sritis. Prenumeruokite podcast’ą, žiūrėkite radijo stoties FM99 youtube kanale, sekite socialiniuose tinkluose ir žinoma – klausykite radijo eteryje.

Multimedijų projektas „Pandeminis Alytus” rengiamas bendradarbiaujant su Internews ir BCME

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...