Klausyti gyvai

24:00 - 08:00

Nakties garso takelis

1940 m. gegužės 1-osios „revoliucija“ Alytuje. Praeitis tarp mūsų

1939 m. slaptos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartys dėl įtakos sferų pasidalijimo lėmė tolesnį Lietuvos ir Alytaus regiono likimą. 1939 m. pabaigoje Lietuvoje įsikūrė iki 20 000 raudonarmiečių. Bazės dislokuotos keturiose Lietuvos vietovėse: Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose (prie Jonavos), Prienuose ir Alytuje. 

RA karine igula I Alytuje, 1941 m.

Alytaus apylinkių komunistai nuo 1939 m. pabaigos jau neabejojo, kad netrukus Maskva „leis“, o Lietuvoje esanti Raudonoji armija „padės“ komunistams surengti „perversmą“ ir nuvers „buržuazinę vyriausybę“. Tačiau vietinių komunistų planams nebuvo lemta išsipildyti, nes Josifas Stalinas Lietuvos okupaciją ir inkorporaciją į Sovietų Sąjungos sudėtį buvo numatęs daug subtilesnėmis formomis, nei remiant nereikšmingos ir negausios Lietuvos komunistų partijos veiklą. Netgi priešingai, sovietai draudė savo kariuomenei Lietuvoje palaikyti ar kaip nors kitaip megzti ryšius su vietiniais komunistais-pogrindininkais. Maskvos planai buvo kitokie – sudaryti iliuziją ir klastoti pasaulio visuomenės opiniją apie tai, kad Lietuvos visuomenė „pati prašosi įstoti“ į Sovietų Sąjungą. Šiuo atveju vietiniai komunistai, kurie palaikymo Lietuvos visuomenėje neturėjo, Maskvai iki 1940 m. birželio 15-osios buvo daugiau „kliuvinys“, o ne „instrumentas“ tikslams siekti.

Lietuvos Vyriausybė 1940 m. gegužės 1-osios laukė su nerimu dar ir todėl, kad VSD nuolat buvo pranešama, jog visoje Lietuvoje tą dieną pogrindyje veikę komunistai ketina organizuoti „šventę“ ir po jos masines demonstracijas, kurios, tikėtina, galėjo išvirsti į platesnio masto neramumus. Demonstracijoms ruoštasi iš anksto. Balandžio mėn. pradžioje Alytaus apskrities komunistai buvo sutarę, kad jas organizuos Alytuje, Dauguose ir Merkinėje. Pastarieji du miesteliai pasirinkti neatsitiktinai: tą dieną ten turėjo vykti turgūs. Alytuje planuota surengti eiseną miesto gatvėmis. Turėjo būti nešamos raudonos vėliavos ir dainuojamos revoliucinės dainos. Nutarta eiseną baigti prie Raudonosios armijos kareivinių. Alytus turėjo tapti pagrindiniu komunistų „revoliucinio judėjimo“ pradžios centru Lietuvoje.

Tačiau Alytaus komunistams plano įgyvendinti nepavyko: Raudonoji armija atsiribojo nuo vietinių triukšmadarių ir atsisakė žygiuoti Alytuje. Iškilmes organizavo tik centrinėje miesto aikštėje, prie kurios Raudonosios armijos kariai sargybiniai neprileido jokių pašalinių asmenų. Be to, Lietuvos VSD apie komunistų planus buvo gerai informuotas, todėl likus savaitei iki numatytų „renginių“ didžioji dalis komunistų lyderių buvo areštuota.

RA igula Alytuje, 1941

Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos

Kitos naujienos

Alytaus miesto teatre penktadienį šventiniu koncertu bus uždaromi Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės me...

FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Kęstutis Tamul...

Paauglių tarpe pastaruoju metu drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę...