Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Archeologijos muziejuje atidaryta paroda „(Ne) archeologų aptikti radiniai“. FM99 studijoje pasakoja muziejininkas Artūras Balčiūnas, atskubėjęs su keleta eksponatų.
Ar į muziejų rinkinius archeologiniai radiniai patenka tik po archeologinių tyrimų? Ar patys esate aptikę archeologinių radinių ir ar žinote kaip elgtis juos radus?
Iki šiol nemažai mūsų krašto istoriją menančių archeologinių radinių aptinkama atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius. Dalis jų randama vykdant ūkinę veiklą, dalis – ieškant metalo dirbinių susibūrus į klubus. Radiniams patekus į paveldosaugos institucijas ir muziejus jie tiriami bei pristatomi visuomenei.
Nuo seno žmonės žemėje atrasdavo įvairių istoriją menančių dirbinių. Skirtingais laikais archeologiniai radiniai buvo interpretuojami labai skirtingai ir jų likimas dažnai buvo netikėtas. Kadaise prie Rumbonių piliakalnio (Alytaus r. sav.) aptiktos sukabintos žalvarinės grandys, Seiliūnų kaimo (Lazdijų r. sav.) ribose rastos IV–V a. antkaklės bei apyrankės vadintos milžinų žiedais. Kaukų (Alytaus r. sav.) piliakalnio prieigose aptiktas akmeninis kirvukas vietos ūkininkui tarnavo kaip amuletas gelbstintis nuo mirties, o prie Ėglinės (Suvalkų apskr., Lenkija) piliakalnio rastus metalo radinius ūkininkai perdirbdavo į pasagas arba kitus reikalingus įrankius. Kartais radiniai patekdavo į privačias istorijos mylėtojų kolekcijas ir tik nuo XIX a. – į muziejų rinkinius.
Pirmą kartą Dzūkijos krašte šiai temai aktualizuoti parengta paroda „(Ne) archeologų aptikti radiniai“. Parodoje pristatomi Alytaus kraštotyros muziejuje ir Merkinės krašto muziejuje saugomi Alytaus apskrityje atsitiktinai ar naudojant metalo ieškiklius aptikti įvairių laikotarpių radiniai. Parodoje eksponuojami ir archeologiniai radiniai iš Cigoniškių k. (Alytaus r. sav.), rasti metalo ieškikliais ir radimo vietose vykdytų archeologinių kasinėjimų metu. Šie artefaktai, kaip ir Netičkampio k. (Marijampolės r. sav.) atsitiktinai rasti bronziniai kirvukai, atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Atsitiktinai arba naudojant metalo ieškiklius aptikti radiniai, patekę į paveldosaugos institucijas ir muziejus, yra įvertinami, saugomi, tiriami bei pristatomi visuomenei rengiant naujas parodas. Tais atvejais, kai radėjai pateikia išsamią informaciją apie radimo aplinkybes, atsiranda galimybė atlikti archeologinius tyrimus radimo vietose. Tai leidžia įvertinti ne tik paties radinio unikalumą, bet ir suprasti jo kontekstą bei kai kuriais atvejais nustatyti, ar šis radinys yra iš priešistorinio laikotarpio palaidojimo vietos, gyvenvietės ar lobio.
Ne kiekvienas žemėje surastas senovinis artefaktas yra archeologinis radinys. Tokie objektai turi atitikti kelis svarbius požymius: turėti aiškias radimo aplinkybes, būti pakankamai seni, mokslui potencialiai informatyvūs ir t.t. Kaip ir visos medžiagos gamtoje, jos nėra amžinos. Valstybės lėšomis saugomi kultūros objektai neturi nustatyto saugojimo termino. Teoriškai muziejinės vertybės saugomos neterminuotai. Realybėje dalis kultūros vertybių, pirmiausia – archeologinių, yra periodiškai pašalinami iš saugomų vertybių registro, nes visiškai suyra. Archeologinių radinių saugojimas turi prasidėti iš karto nuo jų išėmimo iš archeologinės aplinkos.
