Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Gruodį startavo „Misija Sibiras“ organizuota akcija „Kalėdinis atvirlaiškis į Sibirą arba #SuKalėdomViktorija“, kurios tikslas – Sibire gyvenantiems lietuviams nusiųsti lietuvišką šventinį sveikinimą, taip siekiant parodyti, kad nė vienas lietuvis nėra pamirštas, kad ir kur begyventų. Prie akcijos galėjo prisidėti visi norintys. Susidomėjimas buvo neįtikėtinai didelis – šiandien su Lietuvos pašto pagalbą į Sibirą iškeliavo net 900 atvirukų, skirtų Viktorijai ir kitiems Sibiro lietuviams.
Viktorija Braškytė – tai moteris, kurią Igarkoje sutiko „Misija Sibiras‘16“ ekspedicijos dalyviai. Jos mama – rusė, tėtis – lietuvis Algis Braškys, kuris į Igarką buvo ištremtas 1948 m. vasarą. Pati Viktorija Lietuvoje niekad nebuvo, bet apie ją girdėdavo tėčio pasakojimuose, kasdien prisimena šalį, kai mintyse skaičiuoja lietuviškai iki dešimties – tik tiek lietuvių kalbos ją tespėjo išmokyti tėtis, jai būnant 14 metų nuskendęs Jenisiejuje. Viktorija daugybę metų negirdėjo istorijų apie Lietuvą, bet šalies nepamiršta. Tai jai ypatingas kraštas.
Lietuva ypatinga ne tik Viktorijai. Sibire likę gyventi ištremti lietuviai brangina gimtą kraštą ne vien patys, bet ir savo vaikams bei anūkams atsiminimais ir istorijomis įskiepija meilę tokiai tolimai, tokiai mažai, bet tokiai brangiai Lietuvai.
Visiems šiems žmonėms šios žiemos šventės bus šviesesnės! Džiaugiamės, kad akcija „Kalėdinis atvirlaiškis į Sibirą arba #SuKalėdomViktorija“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo. Projektą „Misija Sibiras“ organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ biurą pasiekė 900 atvirukai su linkėjimais ir sveikinimais. Vieni juos įteikdavo gyvai užsukę į biurą, kiti atvirukus siuntė paštu. Vieni atvirukus rašė ir siuntė asmeniškai, o kiti drauge su kolegomis, draugais ar bendraklasiais.
Ypač aktyvios buvo mokyklos, kuriose moksleiviai turėjo integruotas istorijos ir rusų kalbos pamokas, o jų metu prisimindavo tremties istoriją ir po to rašydavo dvikalbius atvirukus lietuvių ir rusų kalbomis. Buvo ir tokių mokyklų, kuriose atvirukus gamino patys moksleiviai, tad į Sibirą keliaus piešti, karpyti ir siuvinėti rankų darbo atvirukai.
Apie akcijos pasisekimą mintimis pasidalijo labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius Ignas Rusilas: „Kai kilo mintis organizuoti šią akciją, nė pasvajoti nedrįsome, kad ji sulauks tokio populiarumo. Mūsų biurą tiesiog užplūdo vokai su atvirlaiškiais. Toks didelis susidomėjimas rodo, kad lietuviai nepamiršta istorijos, ir jiems svarbu išsaugoti ryšį su savo tautiečiais, kad ir kiek kilometrų juos skirtų.“
