Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Lapkričio 21 d., penktadienį, Alytaus miesto teatre jus ir vėl kvies festivalis „Tegyvuoja komedija“. Jame – Mario Fratti spektaklis „Sesuo“. Spektaklyje paliečiamos slapčiausios žmogaus dvasinės problemos, kurios mus lydi nuo Antikos laikų – pradedama nuo amžinojo vyro ir moters konflikto ir baigiama motinos konfrontacija su dukra. Mario Fratti nesiūlo sprendimų, neteisia ir neišteisina veikėjų.
Apie spektaklį „FM99“ eteryje kartu su aktore, Lietuvos teatro scenos primadona Doloresa Kazragyte. Klausykite pokalbio.
Spektaklio veikėjai kovoja su pasąmonėje slypinčiais troškimais ir bejėgiškumu. Už banalių pokalbių apie vyrų ir moterų skirtumus slepiasi meilės prigimties ir savasties paieškos. Spektaklio režisieriaus Artūro Žukausko teigimu, „kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirksnis, kada tiesos poreikis tampa svarbiausiu dvasinio ieškojimo keliu. Gyvenimo rutina įvelia į begalinį melo, pagiežos, veidmainysčių ratą, kurio kartais net negalime sustabdyti – gėdijamės. Tačiau tereikia vieno žmogaus begalinio noro, vienos akimirkos gyvenime, kai tiesa sustato viską į savo vietas – ateina atgailos ir laisvo kvėpavimo akimirka“.
Spektaklyje nuosprendžio teisė, tarsi prisiekusiųjų teismui, paliekama žiūrovams – nuteisti negalima pasigailėti. Kiekvienoje šeimoje yra paslaptis, kuri apsprendžia žmogaus likimą.
Simpatingos ir jaunatviškos motinos paveikslą kurti režisierius patikėjo visiems puikiai pažįstamai aktorei D. Kazragytei, nors įkalbėti kituose teatruose atsisakančią vaidinti scenos senbuvę nebuvo lengva. Aktorę sudomino pjesės paslaptingumas, tragišku mazgu keistai susipynusi šeimos istorija, kurią narplioti buvo labai įdomu.
Režisierius A.Žukauskas spektaklyje vaidinti pakvietė ir OKT, Kauno dramos teatre, Lietuvos nacioliniame teatre dirbančią aktorę E. Mikulionytę, 2011 metais apdovanotą už geriausią moters vaidmenį Auksiniu scenos kryžiumi. Aktorė atlieka epizodinį, tačiau ryškų dukters Rozanos vaidmenį. Iš pažiūros stipri, emancipuota, net vulgari moteris provokuoja nepaaiškinamą jaunėlio brolio pavydą, tačiau spektaklį vienijanti paslaptis verčia ją atsisakyti teisės į visavertį gyvenimą.
Spektaklyje aktualizuojama Vakarų pasaulio asmenybės degradacija, bedvasė kapitalistinė aplinka, prarastos vertybės. Šeimos charakterių skirtumai dažnai salėje palydimi juoku. Komizmą sustiprina dinamiškas D. Kazragytės ir R. Petrausko personažų duetas, išryškinęs ne tik kartų skirtumų stereotipus, bet ir leidęs žiūrovui spektaklyje atpažinti savo problemas.
Spektaklio kulminacija – motinos ir dukters susidūrimas. Vienintelė priemonė atsikratyti kaltės ir gėdos naštos – pasakyti tiesą sau ir kitiems. Melas supriešina šeimą, herojai nebemoka ir nebegali atvirai bendrauti, išsiveržia pasąmonėje slypinčios tamsiosios jėgos. Trumpa, bet skausminga tiesos akimirka išlaisvina personažus. Spektaklio žodžiai slepia esmingas mūsų dienų dvasines problemas.
Spektaklis, meistriškai ir gyvai demaskuoja šiuolaikinės visuomenės ir individo problemas. Režisierius – Artūras Žukauskas, kompozitorius – Antanas Jasenka, scenografija, kostiumai – Neringa Keršulytė, iš anglų kalbos vertė Asta Sabaliauskaitė.
Vaidina: Doloresa Kazragytė, Eglė Mikulionytė, Rokas Petrauskas.
