Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Paskirstytos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms. Lietuvos finansinę paramą šiemet gauna 124 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau negu 7 tūkst. mokinių. Pernai buvo finansuota 90 neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigų.
Radijo stoties FM99 eteryje Liudo Ramanausko pokalbis su PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite.
Lituanistinėms mokykloms – 1,7 mln. Eur.
Kaip pasakoja Alvija Černiauskaitė, visame pasaulyje registruota apie 250 lituanistinių mokyklų, dar apie 50 veikia savo nuožiūra.
„Džiaugiamės, kad kyla noras registruotis, kelti mokyklos kokybę ir dirbti pagal lituanistinio švietimo integruotą programą, atitikti visus kriterijus, nes tai kokybės ženklas. Šiose mokyklose didėja mokinių skaičius, tačiau finansavimas išlieka panašus, todėl mokykloms sudėtingiau planuoti savo veiklą. Taip pat šiose mokyklose pedagogams iš Lietuvos labai patogu būti mokytojais ir teikti kokybiškas ir kvalifikuotas lietuvių kalbos pamokas,“ – pasakoja A. Černiauskaitė.
Valstybės parama lituanistinio švietimo programoms finansuoti pasieks lituanistines mokyklas, įsikūrusias įvairiausiose šalyse: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Turkijoje, Urugvajuje, Taivane, Japonijoje, Singapūre, Norvegijoje, Švedijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Islandijoje, Italijoje, Armėnijoje, Kazachstane, Australijoje, Armėnijoje, Argentinoje, Airijoje, Prancūzijoje ir kitur. Tarp jų yra ir ilgametes tradicijas turinčios ir po kelis šimtus mokinių ugdančios Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV mokyklos. Taip pat veikia ir virtualios lituanistinės mokyklos, pvz., Taivano lituanistinė mokykla „Aušra“, virtualiai sutelkianti Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse išsibarsčiusius lietuvius.
Užsienyje veikiančios neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklos, vykdančios lituanistinio švietimo programas, Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis remiamos nuo 2023 metų. Kasmet vienam mokiniui apskaičiuojamas bazinis lituanistinio švietimo lėšų dydis. Lėšas gali gauti tos lituanistinio švietimo įstaigos, kurios registruotos Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registre, o jų mokiniai – Mokinių registre, ir jų vykdomos programos atitinka bendruosius lituanistinio švietimo programų kriterijus. Lėšos lituanistinio švietimo įstaigai pervedamos einamiesiems kalendoriniams metams, lituanistinio švietimo įstaigai ir ministerijai pasirašius lituanistinio švietimo programų finansavimo ir vykdymo sutartį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet lituanistinėms mokykloms paskirsto 1,7 mln. Eur.
Švietimo reforma Alytuje – daugiau klausimų nei atsakymų
Alytuje vykdoma švietimo tinklo pertvarka. Savo nuomonę šia tema išsakė ir Alvija Černiauskaitė. Moteris situaciją stebi viešojoje erdvėje ir teigia, kol kas daugiau klausimų nei atsakymų.
„Klausiau vieną laidą, FM99 eteryje ir galvojau, išgirsiu tam tikrų argumentų, tačiau neišgirdau, kokiu tikslu jungiamos įstaigos, kiek vaikų jose yra ir kodėl pasirinktas toks būdas? Aš nesupratau, ko siekiama, koks ekonominis naudingumas ir kur bus skiriamos sutaupytos lėšos. Ar su taupymas atperka švietimo kokybės rodiklius? Ar vyko konsultacijos su bendruomenėmis, tėvais, mokytojais bei vadovais? Aš nežinau ką atsakyti, nes nesupratau, kodėl tai yra daroma,“ – klausimus kelia A. Černiauskaitė.
Pašnekovė mano, kad šie neaiškumai ir valdžios siunčiama žinutė gali net priversti tėvus, negrįžti iš emigracijos į gimtąjį miestą.
„Kalbant apie grįžtamąją migraciją, tai tokia žinutė rodo, kad tėvų bendruomenė neišklausoma. O tėvai labai dažnai grįžta su mokyklinio, iki mokyklinio amžiaus vaikais. Pagal statistiką, labai dažnai vaikui dar nepradedant pirmosios klasės grįžtama, nes tėvai nori, būtent tame žingsyje sugrįžti, kad vaikas dar patirtų tam tikros integracijos ir pramoktų daugiau kalbos. Tas slenkstis nuo darželio iki mokyklos yra labai svarbus, bet jeigu siunčiama žinutė yra nesaugi, tada pasirenkami kiti miestai. Tėvai visada nori saugumo savo vaikams,“ – yra įsitikinus Alvija Černiauskaitė.
