Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šis reportažas yra pirmasis iš sprendimų žurnalistikos projekto, kuriame ieškome sprendimų Alytaus aerodromui. Šiandien pasakojimas apie Alytaus aerodromo istoriją ir ilgus metus besitęsiančias diskusijas. Reportažų serijoje papasakosime ir keletą skirtingų Europos miestų pavyzdžių, kas nutinka su tokiais objektais.
Rytinę Europos Sąjungos sieną sauganti Lietuva turi ne vieną aerodromą, dėl kurio transformacijos vyksta diskusijos. Geopolitinė situacija ir auganti ekonomika bei kova dėl investuotojų paieškos šią diskusiją paverčia karštais debatais – kuo turėtų virsti aerodromas.
Pietų Lietuvoje esantis Alytus čia ne išimtis. Per 50 tūkstančių gyventojų turintis miestas Lietuvoje garsus savo turtinga pramonės istorija – čia veikė didelės gamyklos. Miesto valdžia ir dabar čia mato neišnaudotas galimybes, tad siūlo kurti naują pramonės zoną vietoje aerodromo, nes anot jų, reikia naujų sklypų. Valdininkai teigia, kad paruošti sklypai atvers galimybes kurti naujas darbo vietas, kurių taip trūksta Alytui.
Siūlymų būta įvairių
Alytus yra vos keliasdešimt kilometrų nuo diktatoriaus valdomos Baltarusijos, kuri dalyvauja karo veiksmuose prieš Ukrainą – tiekia ginkluotę. Aliaksandras Lukašenka ne kartą grasino Lietuvai, o Baltarusijos ir Rusijos neišvengiamas susijungimas Lietuvai kelia dar vieną grėsmę.
Tad Lietuvos krašto gynėjai Alytaus aerodromą anksčiau matė kaip karinį ar dronų treniruočių centrą. Dabar nuomonė jau keičiasi. Alytus savo geolokacine prasme yra svarbus ir dėl Suvalkų koridoriaus, kuris yra itin jautrus galimos Rusijos invazijos atveju. Kai kurie Lietuvos parlamento nariai siūlo aerodromą perduoti Šaulių sąjungai – sukarintai organizacijai.
Alytaus bendruomenė tikisi, kad aerodromas tarnaus ir miesto gyventojų gerovei, galbūt transformuosis į naujas poilsio erdves. Išlikusi infrastruktūra Alytaus aerodromą galėtų paversti nauja laisvalaikio zona.
„FM99“ tyrinėja daug kam patrauklios teritorijos istoriją ir kartu žvalgosi ir į kitus pavyzdžius Europoje, kur aerodromai yra išnaudojami įvairioms reikmėms – nuo pramonės zonų iki žalių erdvių. Nuo koncertų ir festivalių scenų, naujų miesto parkų su erdvėmis šeimoms, gyvenamųjų ir komercinių kvartalų. Kurį kelią rinksis Alytus?
Aerodromo infrastruktūra kariuomenei nereikalinga
Kad ir koks tas būtų kelias, aviacija yra giliai įsirėžusi į Alytaus istoriją. Aerodromas veikia nuo 1939-ųjų metų, o 1944 metais čia veikė aviacijos eskadrilė „Normandija – Nemunas“ – tą dabar liudija paminklinis akmuo Alytuje. Dar ir dabar link Alytaus aerodromo veda gatvelės, pavadintos Aerodromo ir Lakūnų vardu.
Sovietmečiu iš čia kilo nedideli mokomieji lėktuvai, o 1999 metais pradėti rengti didieji aerošou.
Gynybos ekspertai Alytaus aerodromą siūlo paversti dronų treniruočių centru, kur visuomenė būtų mokoma valdyti dronus galimos invazijos atveju. Karas Ukrainoje parodė, kad dronai ir antidronai tampa reikšminga ginkluote, kuri padeda išvengti daug žūčių karo lauke.
Tokios nuomonės laikėsi buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tačiau dabartinė ministrė Dovilė Šakalienė į Alytaus aerodromą jau žiūri kitaip. Ministerija komentare „FM99“ teigia, kad aerodromas nebus skiriamas ir šauliams, kaip anksčiau svarstyta.
„Lietuvos šaulių sąjunga Alytaus aerodromo teritorijoje veiklos nevykdys, jai yra perduotas kitas žemės sklypas, esantis Prienų rajono savivaldybėje. Jame bus vystoma infrastruktūra, reikalinga Lietuvos šaulių sąjungos veiklai“. – teigiama komentare.
Aiškėja ir tai, kad aerodromo infrastruktūra apskritai nereikalinga ir Lietuvos kariuomenei.
„Norėtume pažymėti, jog Alytaus aerodromo teritorija (žemės sklypas) būtų tinkama gynybos ir logistinėms funkcijoms kartu su Lietuvos sąjungininkais pritaikyti ir vykdyti, tačiau Alytaus aerodromo infrastruktūra Lietuvos kariuomenei nėra reikalinga“, – teigiama ministerijos komentare.
Nuomonės skiriasi
Aerodromo žemė priklauso valstybei, ji nėra perduota Alytaus savivaldybei. Krašto apsaugos ministrė pastebėjo, kad diskusijas dėl Alytaus aerodromo kartais inspiruoja ir asmeninės nuomonės.
“Kartais turime ambicijų, kurios paremtos asmeniniais įsitikinimais. Šiuo metu negaliu pasakyti, koks bus galutinis sprendimas”, – šių metų sausį teigė ministrė.
Buvęs Krašto apsaugos ministras, o dabar Lietuvos parlamento narys, Laurynas Kasčiūnas Alytaus aerodromą siūlė perduoti Šaulių sąjungai.
„Alytaus aerodromas galėtų puikiai tikti kaip dronų rengimo bazė. Stiprindami droninį pajėgumą, galėtume įrengti aikšteles įvairių tipų dronų bandymams, kartu būtų galima šalia įrengti įvairių tipų šaudyklas, kuriose galėtų treniruotis į komendantūras užsirašę žmonės“, – sakė L.Kasčiūnas, kuris yra vienos didžiausių Lietuvoje – Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos vadovas.
Alytaus meras – už gamyklas
Alytaus aerodromo sklypo viziją turi ir miesto valdžia. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis šiame daugiau nei 100 hektarų plote regi stovinčias gamyklas ir pramonės miestelį.
N.Cesiulis sako nesutinkantis, kad šioje vietoje iškiltų dronų valdymo centras. „Svarstymai apie tai niekur nenuvedė. Kariuomenė sako, kad tai turėtų būti ne miesto teritorijoje. Mes pasiūlėme dronų centrui išnuomoti laukus šalia miesto – tuščią teritoriją. Galėtume išnuomoti už 300 eurų už hektarą“, – kalbėjo meras. O Alytaus aerodromo teritorija patenka į miesto valdas. „Nereikia gadinti šios teritorijos, lygaus sutvarkyto lauko“, – teigė jis.
Pasak mero, nėra normalu, kai tokį plotą šalia miesto centro valdantis aeroklubas nors ir turi 17 lėktuvų, tačiau, mero teigimu, techniškai tvarkingas yra tik vienas. Taigi N.Cesiulis čia nemato ir aviacijos bazės.
„Aerodromas naudojamas tik šiltuoju sezonu, ir per savaitę tada praskrenda vienas ar du lėktuvai. Turime tokią teritoriją miesto centre, kur galėtume vystyti regioninę politiką, kurti naujas darbo vietas, daryti bet ką – ar gyvenamąją statybą, ar laisvalaikio teritoją plėsti, ar biurų pastatus statyti“, – pasakojo Alytaus meras.
Pasak jo, dėl to turėtų apsispręsti miestas, įvertinęs geriausius pasiūlymus ir idėjas. Tačiau jis prieštarauja, kad aerodromą perimtų sukarinta Šaulių sąjunga. „Jos šaudyklai mes radome teritoriją kitur“, – pridūrė N.Cesiulis.
Nori pritraukti investicijas
Alytus neturi pamesti pramonės miesto veido, priduria meras. „Esame pramoninis miestas. Esame didžiausias Pietų Lietuvos miestas ir mums labai svarbu pritraukti investicijas“, – tikina meras N.Cesiulis. O kai turi darbo vietas, užsukuria kiti procesai, pridūrė meras ir vardija, kad tada reikia daugiau mokyklų, darželių, kultūros objektų, papildomų verslų, kavinių.
„O dabar situacija tokia, kad šimto hektarų plotą valdo keli asmenys su vienu veikiančiu lėktuvu. Nuo 1990 metų čia padarytos labai menkos investicijos, vidutiniškai investuojama per metus po 700 eurų, neskaitant komunalinių išlaidų ir aplinkos tvarkymo“, – dėstė meras. Tuo jis nori pasakyti, kad jei aerodromo teritoriją perimtų miesto savivaldybė, ji rastų būdą, kaip jį įveiklinti. N.Cesiulis nepatenkintas, kaip prižiūrima teritorija, pievos dažnai būna nenušienautos.
Jo manymu, teritorijoje turėtų būti kuriama pridėtinė vertė, o dronams skraidyti galima išskirti vietą kitur, atokiau nuo miesto.
Mato pramonės zoną su netaršia gamyba
Dar vienas miesto valdžios argumentas, kodėl ten turėtų būti statomas pramonės centras – kaimynystėje jau veikia gamyklos, tad ši teritorija natūraliai pratęstų pramonines tradicijas, sako meras.
„Per brangu turėti tokį tuščią plotą. Mes ten matome Laisvąją ekonominę zoną“, – sakė meras.
Lietuvoje veikia kelios Laisvosios ekonominės zonos, kur įmonėms pradžioje taikomos lengvatos, tačiau vietos savivalda investuotojus vilioja paruošta infrastruktūra. Tokie centrai veikia didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje. Ten įsikūrusios dešimtys gamyklų – nuo mašinų pramonės ir gynybos iki tabako ir chemijos. Mažesniuose miestuose tokios zonos sulaukia mažesnio investuotojų dėmesio, tačiau Alytus, kalba meras, būtų pasmerktas sėkmei.
„Čia galėtų būti žaliojo koridoriaus investicijos su netaršia gamyba“, – sakė jis. Pavyzdžiui, čia būtų kviečiamos lustų gamybos įmonės, kurios turi padalinius kituose miestuose. „Patiestume žaliąjį kilimą, kad įmonės greičiau ateitų ir įsikurtų čia“, – sako pašnekovas.
Specialistai sako, kad Alytuje ir aplinkiniuose miestuose tam gali ir pakaktų darbo jėgos. Antrasis šalies miestas Kaunas su inžinierių ruošimo universitetu yra vos už 70 kilometrų, tad darbuotojams būtų siūloma keltis į Alytų – tam miestai vilioja naujakurius išmokomis, lengvatiniais kreditais, premijomis ir kitais priedais.
„Prieš dešimt metų mūsų pramonės parke buvo užimti vos keli sklypai. Dabar belikę sklypai po hektarą. Taigi mes neturime didelių sklypų ir negalime pritraukti į miestą didelių investicijų, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę“, – skundžiasi Alytaus meras.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kol kas nuomonės apie Alytaus aerodromo galimybes neturi, tačiau vertins „FM99“ sakė ministras Lukas Savickas. Anot ministro, didelių teritorijų, į kurias būtų galima pritraukti investicijas, Lietuvai reikia, tačiau kol kas bandoma inventorizuoti, kas yra ir kokiems tikslams, o vienas iš svarstymų objektų galėtų būti ir Alytaus aerodromas.
„Man atrodo, kad tai, ką aš girdžiu, kad miestas yra pasiruošęs siūlyti tokius sprendimus. Iš mūsų pusės įvertinsime, kokios yra situacijos dar tokių sklypų Lietuvoje“, – sako ministras, bet kol kas tai planavimo stadija.
Mėtė tarsi karštą bulvę
Vykstame į Alytaus aeroklubą. Ten mus pasitinka angarai ir sportininkų bendrabutis. Aeroklubui dabar priklauso 23 žmonės – aviamodeliuotojai, skraidyklių valdytojai, sklandytojai, dar keletas mėgėjų prisijungia savanoriškai.
Ten mus pasitinka buvęs ilgametis klubo vadovas Kęstutis Urbanavičius. Jis pasakoja, kad sportine veikla aerodrome užsiimama nuo 1959 metų, netrukus buvo įkurtas iki šiol čia veikiantis aeroklubas. Lėktuvai, sklandytuvai, parasparniai, oro balionas – iš čia kilo daug skraidymo aparatų.
Tačiau valstybei, pasak jo, galiausiai tai tapo našta, o aerodromą mėtė iš rankų į rankas tarsi karštą bulvę. Laimei, bent jau turtas nebuvo išparceliuotas, sako jis. Todėl Kęstutis įsitikinęs, kad aerodromas ir toliau turėtų veikti kaip iki šiol veikęs.
Jo manymu, visas suinteresuotas puses čia domina milžiniškas sklypas, kuriame veikia aerodromas. Aviacijos mėgėjai jaučia savivaldybės norą čia matyti kitus dalykus, o ne sportinius lėktuvus.
Galiausiai aeroklubas pradėjo bylinėtis su savivaldybe. „Mums liepė išsikraustyti, išsivežti visą turtą, buvo pakeistos spynos, kol vyko teismai“, – pasakojo ilgametis klubo vadovas. Tačiau teismo sprendimas buvo jiems palankus – grąžinti aerodrome esantį turtą aeroklubui. Dabar aeroklubas naudoja pastatus pagal iki 2026 metų sausio tebegaliojančią panaudos sutartį, tačiau žemės savininkė – valstybė.
Dabar aeroklube galėtų veikti ir vaikų būrelis, tačiau bylinėjimasis su savivaldybe užgesino šią iniciatyvą, sako K.Urbonavičius.
Mato tik veiklą, susijusią su aviacija
Kokia viziją mato ilgametis aeroklubo vadovas? „Turi išlikti kaip aerodromas, ir šalia aerodromo, nepažeidžiant reikalavimų, galima ir kita veikla. Pavyzdžiui, angarų statyba. Būtų gerai, jei tai būtų susiję su aviacija. Miestas iš to galėtų gauti pajamas“, – svarstė jis. Klube yra bent dešimt žmonių, kurie turi licencijas skraidyti.
Lietuvoje daugėja pavienių žmonių, kurie perka nedidelius lėktuvus, tačiau trūksta vietų, kur juos galima laikyti, trūksta angarų. Tai – nauja idėja Alytaus aeroklubui. Pašnekovas neatmeta, kad aeroklubas pats statys angarą, tačiau tam reikia politinės valios.
Kęstutis mato pramonininkų norą čia keltis su savo investicijomis, tačiau tikisi, kad aerodromas išlaikys aviacijos funkcijas.
„Jei miestas turi susisiekimą oro keliu, tai didelis privalumas miestui. Jei dar yra orlaivių priežiūra, tai čia atsivertų dideli pinigai“, – neabejoja ilgametis buvęs aeroklubo vadovas. Jis teigė, kad tarp klubo aviatorių yra susidomėjusių tokia galimybe investuoti, tačiau trūksta garantijų – ar vieną dieną valdžia nenuspręs kitaip, ir nesunaikins.
Angare jis rodo nedidelius orlaivius, kurie paruošti, anot jo, skrydžiams. Kai kurie jų remontuotini, nes kai angaras priklausė savivaldybei, kelis metus niekas orlaiviais nesirūpino.
Aerodromas būtų naudinga ir invazijos metu, tiki aviatorius.
Aeroklubo suklestėjimui aerodrome didelių investicijų nereikia, sako K.Urbanavičius. Kaip artimiausią pavyzdį jis mato Suvalkų, Lenkijoje, aerodromo likimą. Ten juo gali naudotis ir kariškiai, ir civiliai aviatoriai.
Ar Alytaus aerodromo valdytojai sutiktų su kuo nors dalintis žeme?
„Viešbutis su restoranu ant Nemuno kranto ten, angarai – čia. Kodėl gi ne? Visi tilptume. Viskas yra detaliajame plane. Bet viskas čia turi būti susiję su aviacija. Kad ir tie patys kariškių dronai, suderinus taisykles. Reikia tik finansų. Jeigu atsirastų asfaltuotas tūpimo ir kilimo takas – iškart atsirastų norinčių čia skraidyti“, – neabejoja K.Urbanavičius. Šiuo metu čia tik gruntinis kilimo takas, tačiau tai nesutrukdė atskristi aviatoriams iš kitų Europos šalių. Pernai buvo atskridę mėgėjai iš Anglijos, taigi veikla nenutrūksta.
K.Urbanavičius supranta, kad įsiplieskus karui daugiau karinių bazių su dronų centrais būtų naudinga valstybei, ir Alytus turi tam reikalingą infrastruktūrą.
Jis svarstė, kad aeroklubui pakaktų ir pusės tos teritorijos, o tai yra apie 50 hektarų.
Už keliasdešimt kilometrų Pietų Lietuvoje yra dar vienas – Druskininkų aerodromas, tačiau jo veikimą stabdo tai, kad jis yra pasienio zonoje, o norint orlaiviams nusileisti, kartais reiktų kirsti Baltarusijos sieną. Alytaus aerodromas tokių problemų neturi, pastebi K.Urbanavičius. Todėl jis tikisi, kad aerodromas nebus sunaikintas.
Vietos gyventojas siūlo greičiau įveiklinti aerodromą
Vos už šimto metrų nuo aerodromo gyvena Vaclovas Goštautas, seniūnaitis ir aktyvus Alytaus gyventojas, stebintis debatus ir ginčus dėl aerodromo. „Aš siūliau ten vaikus technikos mokinti, nes turi visą bazę. Buvo ir sutikusių tuos vaikus mokinti nemokamai – svarbiausia tik organizuoti“, – pasakojo jis.
Jis sako turintis priekaištų aerodromo valdytojams. „Jie nieko nedaro tie aviatoriai. O tokia didelė teritorija neišnaudota. Aš nesu nei mero, nei kito pusėje, tačiau čia reikia kažką daryti miesto labui“, – įsitikinęs V.Goštautas.
Pasak jo, jei aviatoriai iš tiesų norėtų išnaudoti aerodromą, tai sutvarkytų pakilimo taką. Jis stebisi, kad toks plotas yra nenaudojamas, nerandama jam efektyvesnių įveiklinimo formų. „Toks pūvantis laukas“, – sako šalia aerodromo gyvenantis alytiškis.
Ką jis čia siūlytų padaryti, kaip miesto gyventojas? Parkų, sako, čia jau pakanka. Miesto bendruomenė siūlė miesto valdžiai sutvarkyti dar vieną žalią plotą visai šalia aerodromo, tačiau reikalai įstrigo.
V.Goštautas sako pasigendantis dialogo su miesto valdžia, nes geros gyventojų iniciatyvos žlunga biurokratiniuose spastuose. Seniūnaitis linkęs matyti vietos žmonių nuotaikas ir poreikius. Liūdna būtų, jei miesto valdžia kažką nuspręstų daryti aerodromo teritorijoje nepasitarusi su miesto bendruomene, sako jis.
V.Goštautas svarsto, kad miesto valdžios idėja čia kurti pramonės parką gal ir gera, bet sprendimai neturėtų būti daromi po kilimu, pastebi pašnekovas.
Atsiranda ir peticijų
Ginčai ir diskusijos dėl istorinio ir puikioje vietoje esančio aerodromo persikėlė ir į visuomenę. Internete siūloma pasirašyti peticiją, kad aerodromas būtų paliktas aeroklubui.
„Kuriami planai, kaip užstatyti gyvenvietės, komercinės ir pramoninės paskirties statiniais istorinį Alytaus aerodromą. Aeroklubo planuose buvo rekonstruoti, plėsti šį aerodromą. Šis aerodromas įkurtas 1939 metais, iš čia kilo sąjungininkų lėktuvai, Normandija-Nemunas didvyriai. Šiuo metu aerodrome plečiama oro akrobatikos, ultralengvų orlaivių bei sklandymo aviacinė veikla“, – rašoma peticijoje, siūlančioje aerodromą palikti aviacijai.
Tačiau kiti galvoja, kad naujos darbo vietos Alytui – dar svarbiau. Tad Alytui laikas pasidairyti panašių pavyzdžių Europoje – kaip mažai naudojami aerodromai gimė su nauju veidu ir naujomis veiklomis.
Bus tęsinys.
Aut. Vilija Kvedaraitė, Marius Jokūbaitis
Projektas „Skrydis į žalesnę miesto ateitį“ kuriamas kartu su „Vers Beton“ (Nyderlandai), Slow News (Italija), „Mensagem“ (Portugalija).
Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.
