Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Benamystė tampa vis didesne problema Europoje, žmonių netekusių namų, skaičius auga beveik visose valstybėse, išskyrus Suomiją. Ne išimtis ir Lietuva bei Alytus. Vienas iš bandymų spręsti šią problemą – daug kur Vakarų Europoje taikoma „Pirmiausia – būstas“ strategija. Būtent tokį sprendimą, kuris veikia Suomijoje Oulu mieste, papasakosime kitoje publikacijoje. Šiandien apie problemas, su kuriomis susiduriame ir kaip jas sprendžia Alytus. 

Socialinė politika mieste priklauso nuo vadovo

Dzūkijos sostinėje – vieninteliai nakvynės namai, teikę prieglobstį visos apskrities benamiams. Tačiau šiais metais situacija pasikeitė, iš kitų savivaldybių žmonės nepriimami, savarankiško gyvenimo namų nebeliko.  

„Kompleksiškai ši problema nėra sprendžiama, viskas priklauso nuo kiekvienos savivaldybės ir jos vadovo požiūrio į socialinę politiką,“ – sako Sonata Dumbliauskienė, nevyriausybinės organizacijos „Gerumo skraistė“ vadovė, buvusi ilgametė Alytaus miesto Socialinės paramos skyriaus vedėja. – „Jeigu jis socialiai atsakingas, tą patį pinigų krepšelį galima skirti infrastruktūrai, tada visuomenė saugesnė. O jeigu tas dėmesys neskiriamas, turime daugiau nusikaltimų ir daugiau visuomenės nepasitenkinimo, socialinės atskirties.“

Statistika nedžiugina

Benamių Lietuvoje buvo sumažėję 2020 – 2021 pandeminiais metais, kai nakvynės namuose gyveno atitinkamai 1484 ir 1439 žmonės, nuo 1858 žmonių 2019-aisiais. Nuo 2022 benamių vėl daugėja – 2022 metais nakvynės namuose gyveno 1681, 2023 – 1876 benamiai.

Alytuje skaičiai atitinkami – 2019 metais buvo 67, 2020 – 36, 2021 – 30, 2022 metais savivaldybės duomenimis 39 (,Valstybės duomenų agentūros – 41) ir 2023 – 39 benamiai.

Lietuvoje benamiai skaičiuojami tik tie, kurie naudojasi nakvynės namų paslaugomis, „FM99“ interviu patikslina Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskienė.

„Kitų žmonių mes nežinome, kurie gyvena apleistuose pastatuose, ar nuolat keičia gyvenamą vietą. Benamystė daug platesnė nei nakvynės namų paslaugos. Vilniaus mieste yra skaičiuojami ir žmonės, kurie gyvena gatvėje, juos skaičiuoja socialiniai darbuotojai.“ – pasakoja A.Karčiauskienė.

Vilniaus regione yra 517 vietų nakvynės namuose, Alytaus – 66. Paslaugų spektras benamiams didžiausias Vilniuje – čia, kaip ir Alytuje, suteikiamas laikinas apnakvindinimas, ateinantiems pernakvoti ir apgyvendinimas ilgesnį laiką. Savarankiško gyvenimo namuose Vilniuje galima gyventi neterminuotai po 1-2 žmones kambaryje. Alytuje šios paslaugos nebėra. 

Vilniuje taip pat yra apsaugotas būstas – vienas 4 vietų butas, skirtas žmonėms, iš įkalinimo įstaigų, kiti apsaugoti būstai skirti žmonėms su negalia. Žmonėms, patiriantiems gilų skurdą, yra valgyklos, vietos kur galima nusiprausti.

Alytaus nakvynės namai

Jeigu Vilniuje yra kelios įstaigos, tai Alytuje visas šias funkcijas atlieka Alytaus nakvynės namai. 2023 metais įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, iš namų pašalinti smurtautojai taip pat vežami į nakvynės namus, jei neturi kur apsistoti. 

Per 2023 metus įstaiga prieglobstį suteikė 216 žmonių. Savo gyventojus jie maitina,  aprūpina būtiniausiais drabužiais ir avalyne, rūpinasi asmenine higiena ir konsultuoja.

Per ketverius metus besinaudojančių visomis paslaugomis šioje įstaigoje daugėjo, rodo Alytaus m. savivaldybės pateikta statistika. 

Kol gyvavo savarankiško gyvenimo namai, kiekvieną dieną trijuose pastato aukštuose gyvendavo apie 70 žmonių. Alytaus m. tarybos sprendimu nuo 2024 metų gegužės uždarius savarankiško gyvenimo namus, nakvynės namuose sumažėjo 20 vietų. Beje, savarankiško gyvenimo namai buvo skirti išskirtinai alytiškiams.

Nakvynės namų gyventojai

Kodėl žmonės atsiranda Alytaus nakvynės namuose, aplinkybės ir priežastys įvairios. Vieni atvyksta patys, kiti nukreipti artimųjų, kaimynų ar kitų asmenų, dar kiti – atvežami tarnybų – policijos pareigūnų, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ar antstolių. Dauguma pastarųjų – vartojantys alkoholį, priklausomi nuo narkotinių medžiagų ar azartinių lošimų, turintys įvairių (fizinių ir psichosocialinių) sveikatos problemų. 

„Visokių yra, ir po pasaulį besiblaškantys, ir vokietį turėjom, ir latvį, ir iš Baltarusijos deportuotą, visokių čia tų istorijų, atsimenu ir pensininką, kurį policija atvežė iš kaimo, jis net nebuvo susitvarkęs pilietybės. Turėjo pensiją uždirbęs, bet jos irgi nesusitvarkęs. Ir nesulaukė žmogus – mirė betvarkant dokumentus“, – nelinksmas istorijas, įstrigusias į atmintį pasakoja Alytaus nakvynės namų direktorius Artūras Galakvoščius.

Nakvynės namų gyventojų statistika:

• apie 13 procentų atvyksta iš laisvės atėmimo vietų. Anot nakvynės namų vadovo, paprastai šie atvykėliai ilgais neužsibūna – pagyvena kelis mėnesius, nusikalsta vėl ir grįžta į kalėjimus. Tiesa, apskritai kalėjusių yra gerokai daugiau, apie trečdalis, sako įstaigos direktorius. Nakvynės namai vykdo ir antrąjį į laisvę išėjusių integracijos etapą.
• apie 15 procentų sudaro asmenys su negalia, 
• apie 26 procentus – senyvo amžiaus žmonės.

Nuo  2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, dėl pritaikyto orderio per metus policijos pareigūnai atveža iki 15-os iškeldintų smurtautojų, po 1–2 per mėnesį.

Alytaus nakvynės namų biudžetas

Didžiąją dalį Alytaus nakvynės namų biudžeto, kuris yra apie 300 000 eurų, sudaro darbo užmokesčio fondas. Dabar Alytaus nakvynės namuose dirba 14 žmonių, darbas pamainomis, visą parą. Ant įstaigos stogo – saulės elektrinė, tad elektros energija įstaiga apsirūpina. 

Alytaus nakvynės namai išlaikomi miesto savivaldybės, iki šių metų įstaiga užsidirbdavo papildomai teikdama paslaugas Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Kauno  rajonų, Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos savivaldybių gyventojams.

Už savo žmones kitos savivaldybės sumokėdavo, per metus tokių būdavo apie 20. Nuo metų pradžios Alytaus m. mero Nerijaus Cesiulio nurodymu įstaigai uždrausta priimti asmenis iš kitų savivaldybių, tad sutartys su jomis nutrauktos.

„Mums atėjo nurodymas iš savivaldybės nutraukti sutartis su kitomis savivaldybėm dėl apgyvendinimo paslaugų ir nesudarinėti naujų.“– pasakoja A.Galakvoščius. Dėl to įstaiga, anot direktoriaus, per metus netenka apie 40 – 50 tūkstančių eurų pajamų. Už vieno asmens apgyvendinimo parą savivaldybės mokėdavo apie 15 eurų. 

Alytaus nakvynės namai savivaldybei pabrangs

Uždarius savarankiško gyvenimo namus, Alytaus miesto biudžetui tai pat nepalengvės. Turėti savarankiško gyvenimo namus apsimokėjo, teigia A.Galakvoščius, nes tie patys darbuotojai aptarnavo visus aukštus.

„Mes tikrai buvom padarę ekonomiškai naudingus dalykus savivaldybei, mūsų savikaina buvo tikrai maža, nes individuali priežiūra, kuri budi savaitgaliais ir naktį, jie aptarnavo ir savarankiško gyvenimo namus. Mes dar dvidešimčiai vietų padalindavom išlaidas. Dabar mes pabrangom,“ – aiškina nakvynės namų vadovas, – „Personalo tai sumažėjo tik vienu socialiniu darbuotoju.“ 

Kad Alytaus nakvynės namai pabrango savivaldybei, patvirtino ir Alytaus m. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Akvilė Voverienė.

„Paslaugų nupirkdavo kitos savivaldybės, dabar jų nesuteikiam kitoms savivaldybėms, kad patenkintume savų gyventojų poreikį, tai kitų metų biudžete, tikėtina, kad įstaiga kainuos brangiau“, – „FM99“ sakė  A.Voverienė, bet tikslesnės informacijos, kiek išaugs biudžetas, sako kol kas neturinti.

Kitos galimybės Alytuje, neturintiems namų

Socialiniai būstai 

Neturintys nuosavo būsto ir mažas pajamas gaunantys Alytaus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę socialinio būsto. Alytaus miesto savivaldybė turi 242 socialinius būstus, eilėje laukia 292 asmenys arba šeimos. Buto tenka laukti nuo 3 iki 8 metų, priklausomai šeimos narių skaičiaus, populiariausi – 1 kambario butai, jų eilė ilgiausia.

Šiuos būstus gali gauti tie, kurių turtas ir pajamos neviršija įstatymu nustatyto dydžio. Jeigu pajamos paauga – būsto netenka. Turintiems darbingumą nuo 0 iki 25% ir kai kuriais kitais atvejais socialinis būstas suteikiamas be eilės. 

Savivaldybės būstai

Be socialinio būsto yra ir kita forma – savivaldybės būstai. Šiems būstams eilės nesudaromos, tokių Alytaus miesto savivaldybė turi 225. Šiuos būstus savivaldybė gali naudoti kaip tarnybinius, išnuomoti iškeldinamiems iš kito būsto asmenims, žmonėms, netekusiems gyvenamosios vietos dėl stichinių nelaimių ar kitais tikslais, tarybos sprendimu.  Be to, juos galima išsipirkti, pragyvenus penkerius metus.

Alytaus m. savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjos Auksės Juonienės teigimu, „visi šie būstai užimti teisės aktų nustatyta tvarka“. 11 jų dabar naudojama kaip tarnybiniai būstai savivaldybės įstaigose dirbantiems žmonėms. Savivaldybės būstas tarybos sprendimu gali tapti ir socialiniu būstu.

Dar savivaldybė turi 295 bendrabučio kambarius, kurie nuomojami žmonėms su mažomis pajamomis, kaip ir socialiniai būstai, tačiau juos taip pat galima po 5-erių metų išsipirkti. Visi šie kambariai, Turto skyriaus vedėjos teigimu, taip pat užimti. Bendrabučio tenka laukti nuo 12 iki 18 mėnesių.

Papildyta 10.16d.

Alytiškis Mindaugas vienas tarp tų laukiančiųjų. Jis turėjo bendrabutį, bet ten nepatiko, tad apsigyveno Alytaus nakvynės namuose ir laukia eilėje kito. Pateikęs savivaldybei prašymą, gavo laišką, kad eilėje 250-as, bet tikisi sulaukti.

Alytaus miesto taryba šių metų balandį pasitvirtino tvarką, kuri leidžia būstus socialinėms reikmėms nuomoti iš fizinių asmenų rinkoje. Kol kas, sprendžiant pagal viešus duomenis, tokiu būdu išnuomotas vienas vieno ir du dviejų kambarių butai.

„Pirmiausia – būstas“ („Housing First“) Lietuvoje?

Lietuvoje socialinių paslaugų principus nustato Socialinių paslaugų įstatymas ir Socialinių paslaugų katalogas. Tačiau kokias paslaugas ir kaip teikti konkrečioje savivaldybėje, nusprendžia pati savivalda. 

„Pirmiausia – būstas“ programos Lietuvoje pasigendama

Lietuvoje labai trūksta paslaugos „Pirmiausia – būstas“, sako Vilniaus arkivyskupijos organizacijos „Lietuvos Caritas“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskienė.

„Pirmiausia – būstas“ – kai gyvenamoji vieta skiriama kaip teisė, o ne tai ką žmogus turi nusipelnyti.“ – aiškina A.Karčiauskienė.

Anot jos, ne visi žmonės geba ir nori laikytis taisyklių, tada jie „iškrenta” iš institucijų ir tampa „niekieno žmonėmis” – glaudžiasi nakvynės namuose arba nesaugioje aplinkoje, gali patirti smurtą. Tai žmonės, kurie turi gilias priklausomybes, psichikos ligas. 

„Jeigu jie „iškrenta” iš institucijos, tai mes neturime ką jiems pasiūlyti, nes visur reikia išpildyti tam tikras sąlygas ir pasiekti tam tikrus tikslus, įveikti „laiptelius.“ – apgailestauja pašnekovė.

Gali būti efektyvu ir Lietuvoje?

„Pirmiausia – būstas“ modelis, taikomas Suomijoje, gali būti efektyvus ir Lietuvoje, įskaitant Alytų, sutinka ir Alytaus miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė.

Anot jos, „Alytuje gali būti naudinga surengti diskusijas su vietos bendruomene, socialiniais darbuotojais ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant įvertinti šio modelio pritaikymo galimybes. Tai galėtų padėti nustatyti, kokios konkrečios paslaugos ir parama būtų reikalingos, kad modelis veiktų efektyviai.“

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Akvilės Voverienės, labai dažnai žmonės, gyvenę nakvynės namuose ir sulaukę socialinio būsto ar bendrabučio, vėl jo netenka, nors ir gavę pagalbos planą.

„Negeba gyventi to gyvenimo, kad planuoti išlaidas, mokėti mokesčius ir pasirinkti gyvenimo būdą (…) ne visi nori, kad jiems kas nors vadovautų ir patartų, o per prievartą mes negalim teikti“, – apgailestauja A.Voverienė.

„Pirmiausia – būstas“ programos tikslas – suteikus žmogui privačią erdvę, saugų būstą, nueiti visą kelią toliau kartu iki tol, kol jis bus pajėgus savimi ir savo būstu pasirūpinti savarankiškai, kad nebeprarastų namų.

Žmonės, netekę namų, nėra trukdis gatvėje – tai suluošinti likimai, nesaugi aplinka ir didėjanti atskirtis bendruomenėje. Tačiau net nevertinant socialinių aspektų, valstybei kainuoja daug pigiau, kai žmonės turi namus – tai įrodo Suomijos Oulu miesto pavyzdys, kurį apie kurį papasakosime kitoje publikacijoje, skirtoje šiai temai.

Suomijos pavyzdys rodo, kad kalbant apie namų netekusius žmones labai svarbus visapusiškas požiūris bei ilgalaikė parama – tiek būsto, tiek socialinės pagalbos formomis, o ilgalaikė šalies strategija ir pagarba žmogaus orumui gali būti raktas į šios problemos sprendimą. 

Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.