Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rumunijos miestas Turda į Alytų panašus ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir vietos problemomis, pavyzdžiui, automobilių aikštelių trūkumu šalia daugiabučių, tačiau gerokai lenkia visuomeninio transporto pasiekiamumu. Transilvanijoje esanti Turda ieško sprendimų svetur ir kompromisų viduje. Panašiai kaip ir Alytus. Kompromisų tarp automobilių vairuotojų, dviratininkų ir žaliojo miesto mėgėjų.
FM99 ieško sprendimu svarbiais bendruomenei klausimais. Šiandien apie žmonių ir automobilių sugyvenimą mieste. Pirmajame šios temos reportaže pasakojome apie Alytaus realybę. Šiandien apie panašaus dydžio miestą Rumunijoje, kurio tvaraus judumo planas 2018 metais pripažintas geriausiu Europoje, dabar to plano įgyvendinimas jau į pabaigą. Kokie rezultatai, ar patenkinti žmonės, ar tai tinkamas sprendimas Alytuj?
Kaip sulaipinti į autobusus?
Rasti bendrą kompromisą – ne visada pavyksta, sako miesto strategai. „Kiekvienas nori turėti automobilį, kiekvienas nori turėti vietą jam pastatyti, ir visi taip pat nori patogaus visuomeninio transporto“, – pastebi Radu Andronic, kuris yra FIP Consulting vadovas.
Rumunijos mieste jis buvo svarbaus projekto rengėjas. Dar 2018 metais Turda laimėjo Europos Komisijos prestižinį miestų apdovanojimą už aiškią planavimo viziją, tvirtą finansinę strategiją ir išmatuojamus tikslus. Miestas įvertintas už gebėjimą turėti viziją, kaip turėtų derėti patogumas gyventi, judėti ir džiaugtis žaliomis zonomis.
„Konkuravome su didesniais miestais, ir tapome vienais pirmųjų laureatų Centrinėje Europoje“, – pasakojo R.Andronic.
Pirma užduotis – kaip miestiečius sulaipinti į visuomeninį transportą. „Visuomeninio transporto patogumas mažesniame mieste yra iššūkis. Todėl dažnai sėdama į automobilius, net dažniau nei didesniame mieste, kur yra patogesnis visuomeninis transportas“, – pasakojo projekto autorius.
Turdoje visuomeninis transportas veikia puikiai – autobusai, varomi elektra, vidutinio dydžio, jų grafikai patogūs keleiviams, tai pripažino visi autobusų sustojimuose kalbinti vietos gyventojai. Tačiau kartu jie neatsisako ir automobilių.
Turda – Transilvanijos miestas su maždaug 43 tūkstančių gyventojų. Jis išsidėstes ilgoje teritorijoje, o miesto pramonės zona ir gyvenamieji kvartalai nutolę nuo istorinio miesto centro ir senamiesčio per kelis kilometrus.
Turėjo ir daugiau sumanymų
Infrastruktūra pėstiesiems, automobiliams ir visuomeniniam transportui – į tai buvo atsižvelgiama renkant laureatą.
„Tai buvo pirmas žingsnis gaunant ES paramą mobilumui. Miestas įsigijo elektrinių autobusų siekiant pagerinti susisiekimą. Taigi, pirmiausia, reikėjo savivaldybei padaryti savo namų darbus ir investuoti iš biudžeto tam, kad vėliau pritrauktų ES paramą“, – dėstė pašnekovas.
Tiesa, kliūčių ir iššūkių buvo nemažai. Opozicija priekaištavo, kad elektra varomi autobusai neatitinka lūkesčių, o gyventojai nepakankamai motyvuojami išlipti iš automobilių ir persėsti į autobusus.
Taip pat planuota skolintis idėją iš kai kurių didmiesčių – įrengti parkavimo aikšteles miesto pakraštyje, kad žmogus paliktų ten mašiną ir į centrą vyktų visuomeniniu transportu. Opozicija kritikavo, kad tai nepasiteisino.
Projekto vadovas R.Andronic pripažįsta, kad strategija – viena, o jos įgyvendinimas – kita. „Turi atlikti daug techninio darbo, turi būti gera kooperacija, be to, veikė ir išoriniai stabdžiai – krizė, karas Ukrainoje“, – vardijo konsultantas.
Nusipirko elektrinių autobusų
Vis tik projekto poveikis matyti. Turdoje dėl platesnių šaligatvių, naujų dviračių takų teko aukoti gatvių patogumą, tačiau dabar miestas didžiuojasi – infrastruktūra patogi kiekvienam.
Pasak R.Andronic, elektra varomi autobusai pasiteisino. „Niekas nežinojo, ar tai suveiks. Meras tikėjo, kad tai atsipirks ir autobusais pradės visuomenė naudotis. Lūkesčiai pasitvirtino – dabar 30 elektrinių autobusų jau rieda Turdos gatvėmis“, – pasako jis.
Rumunijos mastu visai nedidelis miestas Turda susiduria su intensyviu eismu. Pirmiausia dėl to, kad nėra aplinkelių, tad dalis transporto miestą, kaip ir Alytų, kerta tranzitu.
Be to, miestas įsikūręs tarp istorinių objektų, kas irgi padidina intensyvumą. Tiesa, neseniai buvo atidarytas naujas kelias, nuimantis dalį tranzito nuo miesto.
Pašnekovas atskleidė, kad permainoms reikėjo miesto valdžios palaikymo, tačiau miesto meras Cristian-Octavian Matei, pasak jo, nuo pirmų kandencijos dienų tikėjo ta vizija.
Sako, kad atsirado poreikis keistis
Bendruomenės irgi keičiasi. Pasak pašnekovo, jos nori prisidėti prie bendro projekto, tam ir nevyriausybinės organizacijos telkėsi, pavyzdžiui, sprendžiant, kaip turėtų būti statomi dviračių takai.
„Mes buvome nustebę, kad ir vairuotojai suprato, jog reikia daugiau žalių erdvių, dviračių takų. Ir gatvės yra skirtos visiems, ne tik automobiliams. Intensyvaus eismo gatvės bus visada užterštos. Pasiūlę šį planą žmonės suprato, kad tai yra svarbu keičiantis miestui. Mažesniuose miestuose prioritetas skiriamas pėstiesiems, dviratininkams, didesniuose – visuomeniniam transportui. Taip ir turi būti. Juk visų bendras tikslas – kad miestas būtų švaresnis“, – pasakojo konsultantas.
„Rumunai mato Vakarų Europoje, kaip atrodo miestai, kaip patogu juose vaikščioti ir leisti laiką centre. Tada grįžta namo ir mato kitą vaizdą – daug automobilių gatvėse. Todėl ir jiems atsiranda poreikis keistis,“ – pasakojo jis.
Teko sujaukti miestą
Visą miesto vystymosi transformaciją praėjo ir nuo 2016 metų Turdos meru dirbantis Cristian-Octavian Matei. Jis sako radęs visiškai apleistą miesto infrastruktūrą su skubiai taisytinais keliais, tiltais, eismas strigo spūstyse. Viskas prasidėjo nuo pirmo tilto atstatymo ir tam prašytų pinigų iš biudžeto. Kai prasidėjo remontai, eismas dar labiau pasunkėjo, o jokių apvažiavimų nebuvo. Netgi į pagrindines gamyklas gatvės buvo duobėtos.
Viskas prasidėjo nuo tinkamų žmonių paieškos. Pirmiausia rastas konsultantas, kuriam tokie iššūkiai nebuvo naujiena. Todėl kartu pradėtas rengti miesto mobilumo planas. „Iš tiesų mes buvome pionieriai, kai pradėjome nuo transporto koridorių, kuriais riedėjo naujai nupirkti elektriniai autobusai. Tai kainavo 32 milijonus eurų“, – pasakojo meras.
Tuo metu mieste buvo keturi mobilumo koridoriai, su kuriais intensyviai dirbta. Europos Komisija susidomėjo projektu ir 2018 metais Turda laimėjo jau minėtą konkursą. Pasak mero, tai padėjo pritraukti 300 milijonų eurų investicijų.
Dalį transporto srautų nuo miesto nuėmė vadinamieji apvažiavimo žiedai. „Tai leido miestui kvėpuoti“, – teigia meras. Po kelių remonto atėjo namų renovacijos eilė.
„Mes pradėjome masines rekonstrukcijas. Nors tai ir sujaukė miesto gyvenimą, bet dabar kiekvienas yra laimingas, nes gatvės baigtos remontuoti“, – pasakojo meras.
Problemų vis dar yra
Jis neslepia, kad yra ir problemų, pavyzdžiui, su autobusų akumuliatoriais, kol kas neveikia ir dviračių dalinimosi sistema, tačiau tai esą dėl nebaigto transporto koridoriaus. Eilės išriedėti į gatves laukia 320 dviračių. Ch.O.Matei sako, kad pradžioje dviračiais leis naudotis nemokamai.
Pokyčiais patenkinti ne visi automobilių savininkai. „Aš žinau, kad kai kuriems tapo sunkiau vairuoti automobilius. Todėl, kad tai yra projekto dalis – daryti važiavimą automobiliu sudėtingesnį ir nepatogesnį, kad žmonės persėstų į visuomeninį transportą. Tai yra tokia strategija, tačiau kartais atrodo, kad žmonės nežino, kodėl tokie pokyčiai įvyko“, – teigia jis.
„Žmonės nežino, kodėl transporto žieduose atsirado šviesoforai, arba kodėl gatvės siaurinamos. Bet viskas daroma todėl, kad eismas lėtėtų, ir kad žmonės rinktųsi visuomeninį transportą, o ne automobilius“, – teigė jis.
Dviratininkų vis daugiau
O ką sako miesto gyventojai? Jaunas vyras ateina į autobusų stotelę skaitydamas kažką telefone, viena ranka tempdamas dviratį. Jis nusiminęs – pradūrė padangą ir jis negali jos iš karto sutaisyti, o du vairuotojai jau atsisakė jam leisti važiuoti miesto autobusu.
Jis pasakojo, kad savaitgaliais miestas pilnas dviratininkų. Tačiau dviračių takais vyriškis naudojasi tik laisvalaikiu. Jis pripažįsta, kad jie galėtų būti geresni, bet džiaugiasi, kad dviračių takai dabar kerta visą miestą.
Jis pasakojo, kad dabar lengviau keliauti po Turdą nei kituose miestuose, bet anksčiau taip nebuvo. Taip yra todėl, kad atsirado naujas jungiamasis kelias, kuris buvo baigtas liepos pabaigoje, be to, neseniai atnaujintas ir miesto transportas.
Turda, anot jo, tapo pavyzdiniu miestu – pirmadieniais eismas miesto centre nėra intensyvesnis nei sekmadieniais.
Visgi atsisakyti automobilio bent kol kas vyriškis neketina, o automobilių šeimoje net trys keturiems šeimos nariams – jis ir žmona važiuoja į skirtingas vietas dirbti, o anyta vežioja sūnų.
„Mes su šeima dažniausiai naudojamės automobiliu, ypač dėl vaiko – darželis yra už trijų kilometrų. Palikę ten iškart važiuojame į darbą. Nesame skaičiavę, ar nebūtų pigiau važiuoti autobusu į darželį, o paskui į darbą“, – pasakojo dviratininkas.
Beje, Turdoje viešasis transportas nemokamas vaikams ir vyresniems nei 65 metų asmenims, tad šių keleivių tikrai netrūksta. Be to, autobusų tvarkaraščiai labai patogūs ir jie kursuoja dažnai.
Autobusų sustojime praleidome apie dvidešimt minučių sekmadienio vidurdienį, per tą laiką pravažiavo bent keturi autobusai ir visuose netrūko keleivių.
Senjoras prisiminė užterštą miestą
Prie autobusų stotelės sutinkame belaukiantį senjorą. „Pastaruoju metu daug kas pasikeitė į gerąją pusę, – sako jis, – komunistinio laikotarpio cemento ir chemijos gamyklos siaubingai teršė orą. Oras buvo toks nešvarus, kad rudenį, kai būdavo rūkas, į darbą važiuodavau dviračiu iš kitos miesto pusės, o kai atvykdavau čia, mano drabužiai būdavo aplipę cemento dulkėmis. Dabar viešasis transportas veikia gerai“, – rodo jis į mažą tvarkaraščio lentelę.
„Šis važiuoja į viešbučius, anas – į kasyklą, baseiną, pramonės zoną, anas – į Naująją Turdą. Miesto centras buvo gražiai renovuotas, ir čia tiksliai rodoma, kuris autobusas kur ir kada važiuoja. Pramonės zonoje taip pat yra naujų dalykų. O, štai ir numeris 10 – tai mano autobusas“, – sako jis ir atsisveikiname.
Sutiktas jaunuolis mokosi Naujojoje Turdoje, Technikos koledže – kelionė autobusu trunka apie 20 minučių.
„Jei vėluoju, tai todėl, kad išvažiuoju vėlai,“ – juokiasi jis. Yra pasitaikę, kad pavėlavo dėl autobuso, bet retai. Autobusai patogūs, sako jokių priekaištų neturitnis. Bilietai nebrangūs – 3,5 lėjos (0,70 eur) už kelionę, o moksleiviams abonementai nemokami.
14 autobuso maršrutu važiuojantys moksleiviai sako patenkinti miesto viešuoju transportu, erzina tik kai rytais autobusai perpildyti.
Autobusų vairuotojai irgi pastebi pokyčius
Pakalbiname ir autobusų vairuotojus. Vienas jų pasakoja vairavęs įvairiausius autobusus – nuo senų su medinėmis sėdynėmis iki modernių dviaukščių. Jam nauji autobusai atrodo daug patogesni, nes juose neužuosi nei išmetamųjų dujų, nei prakaito kvapo – tai dėl oro kondicionieriaus.
Vienintelė problema, pasak jo, yra akumuliatorių priežiūra: vos pasibaigus penkerių metų garantijai, akumuliatoriai pradėjo gesti, o jų keitimas brangus. Be to, akumuliatoriai spūsčių metu išsikrauna greičiau.
Jo kolega, prisistatęs Lucianu Valeanu, sutinka: naujieji autobusai yra tylesni, patogesni ir apskritai geresni. „Keliai anksčiau būdavo siaubingi, bet dabar, kai jie suremontuoti, tai nebėra problema. Kelius reikėjo sutvarkyti prieš pradedant eksploatuoti autobusus, kad duobės jų nesugadintų“, – pasakojo jis. Vairuotojas teigia, kad dėl patogesnės eismo sistemos spūstys Turdoje yra mažesnės nei kituose panašiuose miestuose.
Bet taip buvo ne visada. Dabar Turdoje viešasis transportas geras, sako jis, o vietos policijos pareigūnai stovi prie mokyklų, padėdami vaikams saugiai pereiti gatvę. Būtų dar mažiau spūsčių, samprotauja jis, jei tėvai nustotų vežioti visur savo vaikus, ypač tuos, kurie gali patys naudotis visuomeniniu transportu.
Kaip ir jo kolega, didžiausią problemą jis mato greitame akumuliatorių išsikrovime. Kol vienas autobusas krauna akumuliatorių, kitas to paties maršruto autobusas kursuoja.
Skundžiasi, kad trūksta aikštelių
Tačiau ne visi atsiliepia pozityviai apie parkavimą, skundžiamasi, kad trūksta vietų automobiliams mieste.
„Problema – parkavimas,“ – skundžiasi taksi vairuotojas. – „Nėra kur sustoti, o vietinė policija tik ir laukia, kad galėtų skirti baudas po 500 lėjų (apie 100 eur). Keliai galėtų būti šiek tiek geriau sutvarkyti čia ir ten, bet šiaip miesto transportu esu patenkintas.“
Jis pastebi, kad dar yra žmonių, kurie iš įpročio vis tiek važiuoja per Turdą, užuot naudoję naująjį aplinkkelį link Klužo – Napokos, kuris yra Transilvanijos sostinė ir antras didžiausias Rumunijos miestas.
Pagyvenusi pora, sutikta apsiperkanti „Kaufland“ parduotuvėje, sako, kad miestas yra perpildytas automobiliais.
„Čia perpildyta, kaip ir visur Rumunijoje“, – sako vyras. Jis pripažįsta, kad jungiamasis kelias ir nauja miesto mobilumo strategija sumažino eismą, tačiau jis vis tiek nepatenkintas automobilių stovėjimo vietų trūkumu.
„Negalima tinkamai sumokėti – automatai sugedę. Nesuprantu, kodėl negalime to padaryti kaip Bistricoje, kur nusiperki metinį leidimą, prisiklijuoji jį ant priekinio stiklo ir gali parkuotis bet kur. Miesto centre neturėjo būti tiek daug vietos pėstiesiems – parduotuvių pirkėjams nėra kur parkuotis. Anksčiau buvo automobilių stovėjimo vietų juosta, jie turėjo ją išlaikyti. Aš nesinaudoju viešuoju transportu, nesu bandęs nė karto. Man labiau patinka asmeninis automobilis“, – pasakojo vyras.
Apie parkingus – įvairios nuomonės
Parkingų trūkumas ne tik miesto centre, bet ir šalia daugiabučių – problema, kuri kamuoja šį Rumunijos miestą. Panašiai kaip ir Alytuje, daugiabučiai namai Turdoje buvo statyti tada, kai gyventojai neturėjo tiek automobilių, kiek dabar. Tad ir vietų jiems nebuvo planuota.
Tačiau į diskusijas dėl parkavimo įtraukiama ir bendruomenė. „Tai yra sunkiausia projekto dalis, nes žmonės galvoja labai skirtingai. Daug kas nori turėti parkavimo vietas šalia namo, o ne žaidimų aikšteles ar žaliąsias zonas. Kartais sunku įtikinti, kad gali būti kitaip“, – pasakojo mobilumo projekto vadovas R.Andronic.
Pradžioje miestas sugalvojo įrengti parkavimo aikšteles centre, tačiau tai pritraukė dar didesnį eismą, nes vairuotojai ėmė sukti ratais ieškodami vietos. Galiausiai nuspręsta didesnių parkavimo aikštelių atsisakyti ir palikti galimybes statyti automobilius gatvėse. Atsirado ir privačių aikštelių toliau nuo centro.
Beje, automobilių aikštelėms įrengti naudojama ir ES parama. Vis tik tvarių miestų tikslas Europoje yra visur panašus – didinti mokesčius už parkavimą tiek, kad būtų per brangu važiuoti į centrą, ir kad gyventojai persėstų į visuomeninį transportą. Taip galvojama ir Rumunijos miesto strategų kabinetuose.
Taip, kai kas dar vėluoja nuo plano, sako pašnekovas. Pavyzdžiui, dviračių dalinimosi sistema kol kas nestartavo kaip tikėtasi, tačiau tikimasi, kad miestiečiai ir turistai galės greitai naudotis dviračių nuoma. „Žinoma, visą projektą veikė pandemija, darbų brangimas ir kitos objektyvios priežatys. Tačiau jokie iššūkiai negali sustabdyti plano, jei juo tiki visi“, – reziumavo FIP Consulting vadovas.
Ar galime Turdos pavyzdį pritaikyti Alytuje?
Nors Rumunija pagal automobilių skaičių gyventojui gerokai atsilieka nuo ES vidurkio: 380 automobilių 1 000 gyventojų (Lietuvos vidurkis apie 560), tačiau problema, kaip juos naudoja. Kasdienės kelionės automobiliu Rumunijoje yra norma.
Turda yra pavyzdys, kaip mažas miestas gali įgyvendinti radikalią ir apdovanojimais įvertintą mobilumo transformaciją. Svarbiausia pamoka – strateginio prioriteto pokyčiai. Turda, siekdama tvaresnio ir švaresnio miesto, investavo į 30 elektrinių autobusų, o prieš jiems pradedant kursuoti atnaujino infrastruktūrą, sutvarkė miesto gatves. Miesto vadovai sąmoningai ėmėsi priemonių, kad važiavimas asmeniniu automobiliu taptų sudėtingesnis ir nepatogesnis – siaurino gatves ir lėtino eismą, siekdami gyventojus persodinti į patogų ir dažnai kursuojantį viešąjį transportą, kuris vaikams ir senjorams yra nemokamas.
Vis dėlto, iššūkių netrūksta – transformacijos patinka ne visiems, kelia vairuotojų nepasitenkinimą dėl sunkiau randamų parkavimo vietų ir apsunkinto judėjimo. Be to, Turdos meras pripažino ir komunikacijos problemas – gyventojai nesuprato pokyčių priežasties (pvz., kodėl siaurinamos gatvės). Jis sutiko, kad bendravimo su miesto žmonėmis planuojant pokyčius galėjo būti daugiau.
Turda susidūrė ir su kitais sunkumais – brangiu elektrinių autobusų akumuliatorių keitimu vos pasibaigus garantijai bei nepasiteisinusiu didelių parkingo aikštelių miesto pakraštyje planu (angl. park-and-ride). Tikėtasi, kad atvažiavusieji ten paliks automobilius ir į miestą kelaius autobusais, tačiau taip neįvyko – galbūt miestas tiesiog per mažas. Opozicijos atstovai, su kuriais bendravome, kritikuoja tai, sako, trūko viešųjų pirkimų skaidrumo ir planavimo, tačiau kartu pripažįsta gerus pokyčius mieste.
Klausiamas, ką perduotų kitiems miestams, Turdos meras atsako lakoniškai: „Tiesiog turėkit drąsos ir darykit“.
Autoriai: Marius Jokūbaitis, Vilija Kvedaraitė
Projektas kuriamas kartu su kolegomis iš „Átlátszó Erdély“ Edit Éva Pál ir Zoltán Sipos.
Daugiau sprendimų žurnalistikos: https://fm99.lt/kategorija/sprendimu-zurnalistika/
Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda „Journalismfund Europe“ ir „Transitions“
