Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Šiais metais sukanka 25-eri Alytaus miesto himnui. Prieš 25 metus vyko konkursas, kuriame nugalėjo alytiškio muzikanto Andriaus Abromavičiaus sukurta daina, vėliau tapusi Alytaus miesto himnu.
Himno gimimo istorija
Alytaus miesto himno autorius Andrius Abromavičius viešėdamas FM99 radijo studijoje pasakojo dainos atsiradimo istoriją, kuri prasidėjo praėjusiame amžiuje.
„1998 metais sukūriau dainą, kuri mano manymu, buvo tokia, kuri paliestų kiekvieno klausytojo širdį.“ – prisimena alytiškis. – „Dabartinis „Alytaus naujienų“ redaktorius Darius Babijonas buvo vienas pirmųjų, kuris Alytuje pradėjo rašyti apie muzikos grupes. Jis išgirdo ir pasakė, kad ši idealiai tiktų miestui kaip himnas, ir pasiūlė dalyvauti himno konkurse, kurį laimėjau ir, kiek galiu spręsti, himnas miestui „prilipo“.
„Alytaus himno populiarumas lepina mano dvasinį pasaulį. Mano visas gyvenimas skirtas muzikai ir kūrybai. Tai mano dvasinis pasaulis, kuris kyla iš vidaus, ne iš materialumo”, – sako A. Abromavičius.

Dainą atliko dvidešimt žinomų alytiškių
Sukūręs dainą, Andrius ją atlikti pakvietė visus to meto aktyviausius žmones – Darių Milerį-Nojų, Maurą Jarmalienę, Vidmantą Veselgą, Ričardą Vymerį, Vaidą Pračkailą-Apolioniją Zizirskienę, Liudą Ramanauską, kuris nedainuoja, bet puikiai gali pakalbėti. Taip pat Egidijų Grigaravičių, kuris buvo vienas pirmųjų reperių Alytuje.
„Taigi, kas netilpo sudainuoti, tilpo surepuoti. Konkurse dalyvavo dvidešimt kūrėjų, tačiau komisija nusprendė, kad mano produktas laimėjo. Tai taip ir gimė himnas, kažkokių stebuklų nebuvo, tiesiog laiku ir vietoje sukūriau”, – prisimena Alytaus miesto himno autorius.
Planuose albumas
Andrius dalijasi ir ateities planais: „Parašiau albumą, kurio dalį pristatysiu šiemet per miesto dienas, o visą versiją išleisime rudeniop. Manau, kad pop roko muzika puikiai tinka lietuvių kalbai”.

Himno žodžiai
Pasikartokite Alytaus himno žodžius, nes Alytaus miesto gimtadienis jau birželio 14–16 dienomis Dainų slėnyje.
Pabarėlėm tarp lauko beržų
Per Dzūkiją aš dainą nešu
Nusilenkęs įteiksiu ją tau
Mano mieste brangus Alytau
Tu buvai man be galo dosnus
Aš esu tavo tikras sūnus
Dzūko širdį davei dovanų
Ir su ja aš per žemę einu
Tu jaunyste pušynuos likai
Beržo lapai, tai tavo laiškai
Man kas rudenį vėjo paštu
Juos po kojom vėl paberi tu
Su gaivia bangele
Nemune, Nemune
(Skuba džiaugsmo dalia, pas mane, pas mane)
Ir te žydės te dainuos
Kuo ilgiausius metus – Alytus, Alytus
Kaip pailgs žilaplaukį galva
Smilčių sauja tebus jai lengva
Gal siūbuosiu aš beržu žaliu
Gal skambėsiu dainos posmeliu
Nemunėlis neplauks atgalios
Žalio krašto, žalia ir širdis
Dzūkų žemė per amžius žaliuos
Žalio krašto, žalia ateitis