Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox FM99 archyvai. „Alytaus istorijos trio‘, tai „FM99“ su Alytaus kraštotyros muziejumi 2002 metais sukurtos radijo laidos – pasakojimai apie Alytaus istoriją nuo ankstyvųjų laikų iki XX amžiaus.
„Nuo Prienų iki Balbieriškio per šešis ketvirčius valandos nuvažiavau dvi geras mylias. Tai prisimenu norėdamas pasakyti, jog lietuviškos pašto karietos visur važinėja vienodai, porą kartų turėjau prašyti, kad važiuotų kiek lėčiau. … Iš Nemuno aukščiausios vietos atsiveria vaizdas, kurio nesitikėjau Lietuvoje pamatyti – akys vos aprėpia slėnį, o jame tarp miškų ir derlingų pievų vingiavo platus Nemuno kaspinas. Prisipažinsiu, kad šis vaizdas padarė man tokį malonų įspūdį, kokio seniai nebuvau patyręs, neaprašinėju to reginio, nes esu įsitikinęs, kad visokie knyginiai aprašymai neatstoja originalo.“ – tokie mokytojo Frydricho Šulco 1793-iųjų metų kelionės įspūdžiai. Jis keliavo iš Mintaujos į Gardiną pro Alytų.
Alytus atiteko dviems valstybėms
1795 m. buvo pasirašyta Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis, pagal kurią jos pasidalino Lietuvos ir Lenkijos Respubliką taip išbraukdamos ją iš Europos valstybių sąrašo. Rusijai atiteko vakarų baltarusių ir lietuvių žemės iki Nemuno, Prūsijai Lietuvos Užnemunė ir Lenkijos dalis su Varšuva, Austrijai likusios lenkų žemės.
Taip Alytaus miestas, esantis dviejuose Nemuno krantuose, atiteko dviems Europos valstybėms. Tai buvo pradžia, kai to paties miesto atskiros dalys pradėjo vystytis savarankiškai.
Kairiakrantis Alytus, dabartinis miesto centras, atiteko Prūsijos valstybei, o pirmasis Alytus atiteko Rusijai. Didelių pakitimų Alytuje prūsų valdžia tikriausiai nespėjo padaryti, nes jau 1807 metais prancūzai užkariavo Prūsiją ir dar tais pačiais metais Užnemunė pateko į naujai sukurtą Varšuvos kunigaikštystę.
Pokyčiai po padalijimo
Užnemunės gyventojų padėtis pasikeitė, nes čia įvedus Napoleono kodeksą, valstiečiai jau buvo atleidžiami nuo baudžiavos, skelbiama asmens laisvė, valstiečiams buvo galima išsikelti, išsinuomoti ar nusipirkti žemės.
Jau iš karto po Lietuvos – Lenkijos padalijimo Lietuvos teritorijoje patekusioje į Rusijos sudėtį buvo įvykdyta nemažai reformų. 1796 metų sausio pabaigoje Lietuvos gyventojams buvo paskelbtas Jekaterinos antrosios manifestas, kuriame buvo reikalaujama jai prisiekti ir pripažinti amžiną valdinyste ir ištikimybę.
Pranešta, kad krašte įvedama nauja administracija. Kaip ir Rusijos gubernijose, pripažįstama tikėjimo išpažinimo laisvė ir dvarininkų žemės nuosavybės teisė.
Lieka galioti Lietuvos statutas. Lenkų kalba yra pagrindinė bajorų savivaldos, teismų ir švietimo įstaigų, viso viešo gyvenimo kalba.
Laiko mašina per Nemuną
Nuo 1800-ųjų metų Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, pradėjo galioti senasis Julijaus kalendorius. Miesto dalyse veikė skirtingi kalendoriai – Vilniaus pusėje senasis Julijaus, o Suvalkų – naujasis Grigaliaus. Tarp jų 12 dienų skirtumas.
Dažnai manoma, kad kairiojo kranto Alytus atitekęs Prūsijai XIX amžiaus pradžioje pradėjo sparčiai augti ir pasidarė didesnis už dešiniojo kranto Alytų.
Tačiau pagal randamus duomenis, 1800-siais metais kairiojo kranto Alytuje buvo 41 namas. Palyginimui, 1827 metais tame pačiame krante surašyti 43 namai su 289 gyventojais, beveik nepakitę skaičiai.
Kariojo kranto Alytaus augimas
Amžiaus viduryje ir vėliau kairiojo kranto Alytus pradėjo augti, o nuo XIX amžiaus 6-7 dešimtmečių kairiojo kranto Alytus ėmė lenkti dešinėje Nemuno pusėje esantį miestą. XIX amžiaus pradžioje atsiranda ir tokie pavadinimai, kaip suvalkinis Alytus ir vilniškis Alytus.
Napoleonui Rusijoje ilgai neužtrukus, 1815 metais Vienos kongrese buvo perdalyta Europa, Užnemunė ir kairiakrantis Alytus atiteko naujai suformuotai Lenkijos karalystei, sudarytai Varšuvos kunigaikštystės pagrindu. Ši unijinėmis teisėmis buvo pavaldi Rusijos imperijai.
XIX amžiaus pradžioje Alytus neturėjo sąlygų augti dešiniajame krante. 1810-ais metais buvo didelis gaisras, sunaikinęs beveik visą miestą. Nurodoma, kad po gaisro Alytus liko nešvarus kaimas, tik iš įpročio vadinamas miesteliu. Be to, 1812 metais miestas nukentėjo nuo prancūzų kariuomenės.
Kalbant apie prancūzų kariuomenę, reikia pastebėti, kad nukentėjo ir Alytaus apylinkės. Pavyzdžiui, Simno bažnyčioje prancūzai karo metu buvo įkūrę karo ligoninę, o minėto gaisro metu sudegė pirmojo Alytaus bažnyčia.
Nauja dabartinė švento Liudviko bažnyčia pastatyta 1818-ais metais klebono Liudviko Kaminsko ir parapijiečių lėšomis ankstesnėje vietoje. Tai buvo akmens mūro liaudiško klasicistinės architektūros stiliaus pastatas. Įėjimas į bažnyčią buvo įgilintas ir imitavo portiką, kurio kampuose stovėjo stulpai, o tarp jų dar dvi frontoną laikančios kolonos. Šventorius aptvertas lauko akmenų tvora, joje kuklūs varteliai iš gatvės.
Iki 1795-ųjų metų dabartinės Pirmojo Alytaus švento Liudviko ir antrojo Alytaus šventų Angelų sargų parapijos sudarė vieną parapiją, kuri priklausė Trakų dekanatui Vilniaus vyskupijai.
Dvi Alytaus parapijos
Po pirmojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo Alytaus parapija buvo padalinta dviems valstybėms. Todėl antrojo Alytaus katalikams susidarė kliūčių susisiekti su parapijos bažnyčia, esančia Pirmajame Alytuje, taip pat ir Vilniaus vyskupui susidarė kliūčių susisiekti su Suvalkų krašto tikinčiaisiais.
Tai ir buvo priežastis, kad 1797-aisiais metais buvo įsteigta nauja Alytaus parapija antrajame Alytuje. O jau 1798 metais Suvalkų krašto tikinčiųjų reikalams įsteigta Vygrių vyskupija.
Antrajame Alytuje iki įsteigiant parapiją buvo tik koplyčia, kuri stovėjo netoliese buvusios varpinės ir didžiojo į dabartinę šv. Angelų sargų bažnyčią vedančio tako. 1820-aisiais vyskupo vizitacijos protokole šios koplyčios stovis apibūdinamas taip: koplyčia šv. Onos titulu tituluojama pailga medinė su kupolu ant stulpų yra du altoriai – didysis šventos Onos ir šoninis švenčiausios Mergelės Marijos. Stogas dengtas šiaudais, o kupolas gontais, bažnyčios vidus ir bendras stovis yra blogas, bijoma, kad bet kurią dieną bažnyčia nesugriūtų.
Apie ją taip pat išreikšta taip: nieko gero, nėra bažnyčioje ir prie bažnyčios. Išpažinties turi teisę eiti 1118 asmenų. Šią pareigą atlieka visi, išskyrus 3, kurios yra moterys, jos niekuomet neina.
Dabartinė medinė bažnyčia nugriovus seną pastatyta 1830-ais metais. Bažnyčios globėjai šventi angelai sargai.
1878 metais kunigas klebonas Banevičius bažnyčią restauravo ir padidino, padarė tris altorius, pristatė iš abiejų šonų koplyčias ir įgijo daug įvairaus bažnytinio inventoriaus. Įvairiems darbams ir inventoriui išleista virš 8000 rublių.
1881 metais vyskupas Veržlavičius bažnyčią konsekravo, iki to laiko bažnyčia buvo tik šventinta, o savo vizitacijos akte pažymėjo atliktus klebono Banevičiaus darbus ir pastebėjo, kad tai modernus klebonas.
Alytuje buvo ir cerkvės
Nuo seniausių laikų Alytuje buvo stačiatikių, jų reikalams jau XVI amžiuje galėjo būti pastatyta cerkvė, nes žinoma, kad tuo metu Alytuje gyveno popas.
Carinės Rusijos laikais Alytus buvo svarbus rusų karinis centras. Rusų kareiviams XIX amžiaus pabaigoje suvalkinėje Alytaus dalyje pastatyta mūrinė cerkvė su šešiakampiu bokštu priešakinėje dalyje. Po Pirmojo pasaulinio karo ji liko nenaudojama ir buvo perduota katalikams.
Buvusios cerkvės pastate buvo įruošta šventojo Kazimiero filijinė bažnyčia, priklausanti Simno dekanatui. Praktiškai tai buvo Lietuvos kariuomenės, daugiausia Antrojo ulonų pulko įgulos bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo uždaryta ir įkurtas Alytaus mašinų gamyklos klubas.
Miestelis ir gyventojai
XIX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje abi miesto pusės pradėjo augti. Yra ir statistinių duomenų apie to meto miestelį jo gyventojus.
Miestas šiek tiek augo ir iki XIX amžiaus vidurio, bet sparčiau augti pradėjo antroje amžiaus pusėje. Štai 6-ajame dešimtmetyje dešiniajame krante gyveno 114 šeimų ir iš jų 62 žydų. 7 dešimtmetyje surašyti 74 namai, 5 smuklės. 2 krautuvės, odų dirbtuvė rinkosi 2 prekymečiai.
Nepaisant gyventojų pagausėjimo, šios Alytaus dalies teritorija liko beveik tokia pati. Nepakito ir gatvių tinklas, aikštės pavidalas. Tačiau buvo pasikeitę sklypų dydžiai bei juos pastatai. XIX amžiaus viduryje dešiniajame krante pusė, ar kiek daugiau, gyventojų sudarė žydai, o tai rodo, kad ši miesto dalis nebuvo praradusi prekybinės reikšmės.
Augo ir kairioji Alytaus miesto dalis. Pavyzdžiui, 1858 metais čia buvo 70 namų ir 620 gyventojų, iš jų 258 žydai. O dar po poros metų buvo 68 namai ir 626 gyventojai, iš jų 260 žydų.
Beje, tik iš 1897 metų Rusijos imperijos atlikto gyventojų surašymo duomenų sužinome, kad tuo metu kairiajame krante gyveno 2010 žmonių, iš jų 735 žydai. Dešiniajame gi 1435, iš jų 481 žydas. Tik amžiaus pabaigoje kairiajame krante atsiranda daugiau žydų, o tai reikštų, kad čia atsiranda svarbi prekybinė reikšmė.
Alytaus augimas
Alytaus miesto augimą abiejuose Nemuno krantuose lėmė tai, kad pradėta Alytaus ir tvirtovės statyba.
Tuo metu miestas labiau pradėjo plėstis kairiajame krante, nors statybos vyko ir dešiniajame, buvo nutiesta daug patogių, modernių kelių, kurie pirmiausia buvo tiesiami ekonominiais sumetimais. Buvo nutiesti plentai į Daugus, Seinus, Kalvariją, taip pat nutiesta geležinkelio atkarpa jungusį Varėną, Alytų ir Suvalkus.
Tuo metu, kai Vakarų Europoje buvo nusistovėjęs geležinkelių plotis 1m 43,5 centimetro, Rusija savo geležinkeliams naudojo 1m 52,5 centimetro, norėdama apsidrausti nuo priešo invazijos geležinkeliais, nes pasienio stotyse reikėdavo perkrauti geležinkeliais gabenamus krovinius.
Augimą sustabdė karas
Tolesnį miesto augimą sustabdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Dar prieš miestą užimant vokiečiams, iš jo pasitraukė didelė dalis gyventojų. Traukdamiesi rusai nepasinaudojo savo kariniais įtvirtinimais, o atsitraukdami jie dar susprogdino ir pastatytus tiltus.
1915 metais Vokietijos kariuomenei artėjant, besitraukiantys Rusijos kariuomenės daliniai susprogdino visus tris tiltus.
Tiltus atstatė vokiečiai
Miestą užėmę vokiečiai sparčiai ėmėsi organizuoti tiltų atstatymo darbus. Kaniūkų ir miesto tiltai buvo atstatyti beveik tuo pat metu, Kaniūkų tilto buvo susprogdintas tik vidurinis statramstis.
Geležinkelio tilto atstatymo darbai užtruko. Subyrėjusi tilto ferma pasiliko Nemune. Yra žinių, kad šalia susprogdinto tilto per 2 mėnesius buvo atstatytas naujas medinis 35 m aukščio ir 294 m ilgio tiltas. Tiltas priminė tris vieną ant kito sustatytus kortų namus.
Atstatymui sunaudota daug rinktinės miško medžiagos. Penktadalis jos – ąžuolas, tilto atramų poliai ir statramsčiai daromi iš rąstų 8 -10 metrų ilgio. Tilto aukštis 35 metrai, vokiečiai gyrėsi, jog tai aukščiausias Europoje medinis geležinkelio tiltas.
Medinis geležinkelio tiltas įamžintas tuo metu vokiečių išleistuose atvirukuose. Tiltus skubėta atstatyti strateginiais sumetimais ir pirmas buvo atstatytas miesto medinis tiltas.
Rusai išsivežė varpus
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai liudija, kad 1915 metais rusai, pasitraukdami iš Lietuvos, išsivežė daug varpų iš stačiatikių evangelikų bei katalikų bažnyčių, kad sulieti juos ginklų gamybai. Daug varbų buvo išvežta iš Dzūkijos bažnyčių.
1915 metais rugpjūčio 12 dieną Alytaus nuovados policininkai, dalyvaujant liudininkams Kivinskui, Daugėlai ir klebonui Paulavičiui, nukabino tris Alytaus šv.Liudviko bažnyčios varpus, kurių didžiausias svėrė 234 pūdus, antrasis 4 pūdus 20 svarų ir trečiasis 2 pūdus 5 svarus. Vienas pūdas atitinka truputį daugiau nei 16 kg.
Taip pat buvo išvežti varpai ir iš abiejų Alytaus cerkvių. Po 3 varpus iš Rumbonių ir nuo Punios, Metelių. Nemunaičio Simno ir Nemaniūnų bažnyčių, 2 varpai iš Liškiavos, 4 iš Seirijų katalikų bažnyčios ir 2 iš Seirijų evangelikų bažnyčios.
1915 metais per pavasario, vasaros ir rudens mūšius iki spalio vidurio Vokietijos kariuomenė išstūmė rusus bemaž iš visos etnografinės Lietuvos.
Vokiečių administracinė valdžia Alytų padarė apskrities centru ir tik Vokietijai okupavus Lietuvą bei sėkmingai susiklosčius tarptautinėms aplinkybėms, lietuviams atsivėrė kelias siekti savo valstybės sukūrimo.
Palankesnės sąlygos miestui plėstis ir gyventojų skaičiui didėti susidarė tik po nepriklausomybės kovų Alytui tapus apskrities centru.
https://fm99.lt/category/fm99-archyvai/
