Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytuje jau porą metų vyksta iš pažiūros paprasti, bet itin svarbūs susitikimai – vyresnio amžiaus žmonių savitarpio pagalbos grupės pavadinimu „Ar vienatvė lygu vienišumui“. Šios grupės gimė iš bendruomenės poreikio – pastebėjus, kad daugelis senjorų, nors ir gyvena ne vieni, o su savo vaikais ar anūkais, vis tiek jaučiasi vieniši. Ėmęsi spręsti situaciją, socialiniai darbuotojai nusprendė sukurti erdvę pokalbiui, bendravimui, atjautai.
„Viskas prasidėjo nuo vienišumo temos“, – pasakoja Alytaus miesto Bendruomeninių šeimos namų socialinė darbuotoja Eglė Kudzytė, inicijavusi šią veiklą. „Matydavome, kaip žmonės pas mus ateidavo dėl kitų klausimų – į tėvystės mokymus, šeimos konsultacijas, bet vis prasitardavo, kad mama liko viena po tėčio mirties ar tėtis vienas namuose ir jiems reikėtų emocinės pagalbos. Tokie dalykai kartojosi. Supratus, kad vyresniems žmonėms tiesiog trūksta erdvės išsikalbėti, kilo mintis, kad galime pasiūlyti vietą, kur galima suburti vyresnio amžiaus žmones pabūti kartu“, – pasakoja Eglė.
Nuo mažos grupelės – iki bendruomenės tradicijos
Pirmieji susitikimai buvo nedideli – iki 10 žmonių. Jie vyko Alytaus miesto bendruomenės centre, o informaciją Eglė skleidė ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir gyvai. „Aš tiesiog eidavau į įvairiausius renginius, į Trečiojo amžiaus universitetą, net į parkus, kur senjorai sėdi ant suoliukų ir kalbindavau. Sakydavau, kad yra tokie susitikimai, kur niekas neverčia dalyvauti, nieko nereikia ruoštis – tik ateiti, pabendrauti, pabūti. Ir po truputį, perduodami informaciją iš lūpų į lūpas, žmonės pradėjo rinktis“, – sako socialinė darbtuoja.
Bendruomenės centras – viena aktyviausių įstaigų Vidzgirio mikrorajone, tad ir informacinė lenta prie pastato tapo savotišku senjorų informaciniu traukos tašku. „Turime stendą, kur visi renginiai paskelbiami. Žmonės, ypač vyresni, sustoja, paskaito, pasidomi. Ir taip po truputį sklinda žinia“, – sako Eglė.
Socialinė darbuotoja apgailestauja, kad vis dar vyrauja požiūris, ypač tarp vyresnių žmonių, jog prašyti pagalbos, kai jautiesi vienišas – gėda, bet džiaugiasi, jog, rodos, pavyksta parodyti, kad kalbėtis yra normalu, o bendravimas – ne silpnumo, o stiprybės ženklas.
Pokalbiai apie kasdienybę ir gyvenimą
„Minėtieji senjorų susitikimai Alytuje vykdavo kartą per savaitę, paprastai antradieniais ryte, ir trukdavo apie pusantros valandos. Vieną susitikimų ciklą sudarydavo penki–šeši susitikimai, tad visa programa tęsdavosi apie pusantro mėnesio“, – pasakoja socialinė darbuotoja Eglė Kudzytė ir priduria, jog labai džiugu, kad susitikimai nenutrūko net vasarą. „Dabar, rudenį, jie šiek tiek pristabdyti, tačiau vos susirinkus grupei planuojama veiklą atnaujinti“, – sako Eglė.
Pasak socialinės darbuotojos, kiekvienas susitikimas – vis kitoks, nes temos kyla iš gyvenimo, iš „čia ir dabar“. „Niekada nežinome, kokia bus tema. Atrodo, planuojame kalbėti viena, bet kuris nors dalyvis papasakoja, kas įvyko per savaitę, ir iš to išsivysto visai nauja diskusija. Kalbam apie viską – nuo anūkų iki sveikatos, nuo naujienų iki gyvenimo prasmės. Vieni atneša savo džiaugsmus, kiti – nerimą. Ir viskas čia telpa“, – sako Eglė.
Kartais iš šių pokalbių gimsta gilesni apmąstymai – senjorai dalijasi patirtimis, kalba apie praeitį, santykius šeimoje, apie tai, ką pavyko ar ko nespėta nuveikti. „Kai kurie sako, jog, atrodo, gyvenimas jau nugyventas, bet vis dar norisi suprasti, ar viską padariau teisingai, ar dar galiu kažką pakeisti“, – pastebi socialinė darbuotoja. Tokie pokalbiai, pasak jos, padeda žmonėms susitaikyti su savimi, atrasti ramybę ir prasmę.
Mažas bendrystės stebuklas
Dauguma grupių dalyvių – moterys, tačiau, pasak Eglės, visada atsiranda ir vyrų, kurie tampa tikrais grupės perliukais. „Taip jau yra, kad moterys drąsesnės kalbėtis apie jausmus, bet ir vyrų dalyvavimas įneša šviesos bei nuoširdumo. Vienas 87 metų našlys pasakojo, kad iš pradžių atėjo tik iš smalsumo – pamatė skelbimą informacinėje lentoje, o paskui, tik pabuvęs ir pajautęs bendrystę, pripažino, kad labai gera būti tarp žmonių“, – sako socialinė darbuotoja.
Anot jos, šie susitikimai senjorams tampa ne tik pokalbiu, bet ir tiltu į kitus gyvenimo aspektus. „Tai – tarsi pirmas žingsnis iš tylos. Jie išdrąsėja, pamato, kad kalbėtis apie save galima. Viena moteris sakė, atėjusi į senjorų susitikimus, nes sūnus dirba, anūkai užsiėmę, o ji namie jautėsi tarsi nematoma. Senjorė dalijosi, jog kiekvieną savaitę labai laukdavo to šviesaus susitikimo su bendraamžių ir bendraminčių grupe“, – dalijasi Eglė.
Pasak Eglės, senjorų grupės niekada neturėjo didelės reklamos, bet jų sėkmės paslaptis – nuoširdumas: „viskas juda iš lūpų į lūpas. Viena močiutė atsiveda kaimynę, kita – draugę, kuriai dar sunkiau. Ir taip žmonės patys skleidžia žinią.“ Per porą metų šiose senjorų grupėse jau dalyvavo kelios dešimtys (71) gyventojų.
Gyvenimo kokybė gerėja per ryšį su kitu
Šie paprasti susitikimai turi didelę prasmę – jie padeda mažinti vienišumą, stiprina bendruomeniškumą ir moko rūpintis savimi. „Vyresni žmonės dažnai viską atiduoda kitiems – vaikams, anūkams – ir pamiršta save. O čia jie išmoksta sustoti, pagalvoti apie savo poreikius. Kartais užtenka vieno pokalbio, kad žmogus pasijustų vertas dėmesio“, – sako Eglė.
Kartais iš šių pokalbių gimsta ir gilesnės temos, atsiranda poreikis susitikimams su psichologu. Buvo ir tokių grupių, kurios po įvadinio susitikimų ciklo su socialiniu darbuotoju panoro pažvelgti į savo gyvenimą giliau – ėmė lankyti psichologės vedamą grupę „5 žvilgsniai į save“ ar „Šeimos ciklo ypatumai ir įveikos galimybės“.
Šios vedamos senjorų savitarpio pagalbos grupės Alytaus miesto bendruomenės centre – pavyzdys, kaip paprastas žmogiškas pokalbis gali tapti terapija, o nuoširdus žvilgsnis – tiltu tarp žmonių. Tokias iniciatyvas, kaip ši, padeda plėtoti ir stiprinti Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras, kuris vienija visoje Lietuvoje veikiančius kompleksinių paslaugų šeimai organizuojančius ir teikiančius specialistus, stiprina jų kompetencijas bei skatina dalintis gerąja patirtimi, siekdamas užtikrinti, kad pagalba šeimoms visoje šalyje būtų prieinama, kokybiška ir suteikiama laiku.
