Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Nuolatinė tiesioginių investicijų paieška, kalbos apie jų trūkumą regionuose, tuštėjančius miestus ir miestelius – išskyrus, žinoma, sostinę – nuolatiniai pabėdojimai. Tačiau žmonės, bandantys pritraukti tas investicijas į mūsų šalį, turi ir kitokių pastebėjimų bei argumentų, Anot jų, toli gražu ne visos savivaldybės pasiruošusios tuos investuotojus priimti, tačiau ir pačių investuotojų nenuvesi lyg ėriukų į bet kokį kaimą, jiems gerai ir Vilniuje, ir dažnu atveju jie verčiau vežasi žmones į darbą autobusais pora valandų, nei kuriasi tarkim Visagine.
Apskrito stalo diskusijoje apie Užsienio investicijas Lietuvos regionuose, surengtoje Lietuvos žurnalistų sąjungoje, daug kalbėjo agentūros „Investuok Lietuvoje“, kuri ir yra atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų atvedimą į Lietuvą, direktorė Milda Dargužaitė. Agentūra dirba su pačiais sunkiausiai investuotojais – plyno lauko, kur viskas pradedama nuo nulio. Mildos Dargužaitės ir kitų diskusijos dalyvių patarimas – pirmiausia apsižiūrėti aplink save, išsiaiškinti, ką turi ir ko trūksta.
Su „Investuok Lietuvoje“ direktore kalbėjome apie Alytaus regioną , kuris, anot jos, tikrai nėra beviltiškas:
Tad potencijos turime, tiesiog reikia dirbti. Valdžios susitikimai su verslu ir visų tarpusavio susikalbėjimas bei poreikių žinojimas – vienas pagrindinių kelių į sėkmę. Gerų pavyzdžių irgi turime: vietos gamintojams, kad ir mašinų gamyklai „Astra“, specialistus rengia vietos mokyklos. Bet vietos bendradarbiavimui tikrai yra. O ir rengiant miesto strateginį planą didžiulės sumos konsultantams nedažnai atneša gerų rezultatų. Būtent šiame plane turėtų būti išanalizuotos regiono galimybės, poreikiai, verslininkų reikmės. Nebūtų labai sunku apklausti penkiasdešimt regiono gamintojų vadovų ir išsiaiškinti, kokias detales jie vežasi iš toli, galbūt tai galima daryti vietoje kaimyniniame ceche ir plėstis visiems čia? Išnaudoti galimybes ir įdarbinti kuo daugiau vietos įmonių, žmonių, ruošti specialistus ne tiesiog vadybininkus, kurie žino ir gali viską ir kartu nieko, bet konkrečiai gamyklai ar įmonei tame pat regione. Tai jau pamažu vyksta, bet gi labai norisi, kad vyktų greičiau.
