Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Alytuje steigiamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos padalinys. Šiandien pramonininkai rinkosi Alytaus mašinų gamyklos „Astra“ salėje kur vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Alytaus regiono pramonės ir verslo asociacijos steigiamoji konferencija.
Konferencijoje dalyvavo ir LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius bei LPK viceprezidentas plėtrai regionuose Alvydas Stulpinas. V.Janulevičius po susitikimo su verslininkais Alytuje viešėjo „FM99“ radijo studijoje.

Pramonė judės į regionus
„Yra susiformavęs branduolys, kuris bus per ateinančią savaitę įregistruotas Registrų centre.“ – pasakojo LPK prezidentas.
„Realybė yra tokia, kad pati pramonė kuo toliau, tuo labiau judės į regionus.“ – neabejoja V.Janulevičius.
Anot jo, prieš dešimtmetį buvusi inovatyvi pramonė, kuri kūrėsi didmiesčiuose, šiandien jau yra įprasta, standartinė pramonė, kuri, kaip ir apdirbamoji pramonė, neturi kitos išeities, kaip judėti į regionus, nes skirtumas tarp atlyginimų vis dar yra, yra ir kiti faktoriai.
„Susisiekimas, infrastruktūra ir kaštai pasidaro per brangūs mieste“, – sako LPK prezidentas.

Alytus pasirinktas dėl to, kad Alytaus kraštas, Lazdijų, Marijampolės kraštas tampa strateginiais ir turi didelę ateitį, nes tai tiltas tarp Rytų ir Vakarų. V. Janulevičius mini darbo jėgos problemą, tačiau sako, kad reikia sukurti tokias darbo vietas, kad dalis žmonių, kurie išvažiavo iš tų pačių regionų į didmiesčius, sugrįžtų atgal ir dirbtų.
Be to, mažesnis miestas turi savo privalumų, taupo laiką, oras čia švaresnis, žmonės geriau pažįsta vienas kitą, o darbą galima pasiekti dviračiu ar pėsčiomis, kai Vilniuje kamštyje tenka stovėti ir ryte, ir vakare.
LPK plečiasi
Lietuvos pramoninkų konfederacija šiuo metu yra didžiausia Lietuvoje, pasakoja prezidentas. Organizacija vienija 4 tūkstančius įmonių, kurios susivieniję į 55 sektorines asociacijas ir 8 regionines asociacijos, visos įmonės kartu sukuria 59 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto. LPK priklausančiose įmonėse dirba 340 000 žmonių ir sukuriama 87 %. viso Lietuvos eksporto, neįskaičiavus Alytaus.
„Taigi Alytus jungiasi prie labai stipraus darinio ir ,manau, kad narių interesai tiesioginiai bus prisijungus atsipiginti daugelį kaštų. Pirmoje eilėje surasti galimybes turėti daugiau žmonių, dirbančiųjų, nes be jų nieko nebus. Matyt, atitinkami atlyginimai turėtų būti šitam regione, tokie, kurie kiltų. Tada energetinė prieiga ir, be abejo, kad kapitalo prieiga turėtų būti didesnė.“ – ateities planais dalijasi LPK prezidentas. Anot jo, visus šiuos dalykus bus bandoma atliepti, nes LPK šiandien yra vienintelė nuo Lietuvos atstovaujama Briuselyje, Bussines Europe.
„Dabar negalime konkuruoti net ir su Skandinavijos šalimis, kur elektra vos ne dvigubai pigiau, negalim konkuruoti su Vokietija dėl prieigos prie kapitalo, kur pinigai kainuoja, atrodo nedaug, vienu procentiniu punktu mažiau, bet tas 1 % iš 56 milijardų paskolinių pinigų yra 560 milijonų į metus. Tai tokių dalykų yra ir, aš manau, kaip LPK atneš savo indėlį Alytaus regionui, taip ir Alytaus regionas, Alytaus pramonininkai ir Alytaus verslas prisidės prie stiprybės.“ – viliasi V. Janulevičius.

Tūkstančio riba bus peržengta
Trišalėje taryboje buvo pristatytas minimalios algos didinimas, savo poziciją pristatė ir Lietuvos bankas.
Pramoninkų konfederacijos pozicijos paklaustas V.Janulevičius sako, kad tūkstančio riba bus pasiekta: „Aš manau, kad 1000 riba jinai bus ir mums svarbu ją peržengti, bet mes tikrai nesutinkame, kad ta riba būtų, kaip buvo pirminis pasiūlymas, €1070. Ne dėl to, kad Lietuvos pramonininkai moka tokį atlyginimą, tokių atlyginimų nėra pas mus, bet reikia suvokti, kad mes toliau užkuriam tą infliacijos spiralę keldami atlyginimus ir kai minimali alga pakyla, tai pakyla visos kitos algos.“
Anot jo, galima kelti nuolat, tačiau ateis laikas, kai nebūsime konkurencingi, eksportas susitrauks, trauksis darbo vietos, tad reikia subalansuoto sprendimo.
V.Janulevičius sako, kad minimalus atlyginimas turėtų būti kiek virš tūkstančio eurų, tačiau nesiekti 1070, nes per pastaruosius 6 metus atlyginimai padvigubėjo, o darbo našumas paaugo tik 37 %.
Eksporto pokyčiai per metus
Kalbant apie Lietuvos eksportą, kuris yra varomoji jėga, praėjusiais metais jis traukėsi, 2022 metais lietuviškos originalios produkcijos kiekis augo 15,8 procentinio punkto, tačiau praėjusiais metais susitraukė iki 11,8 procentinio punkto.
„Mes vis dar pliuse, bet ne tokiame staigiame, kaip buvo“, – sako V.Janulevičius. Anot pašnekovo, eksportui reikalingi 3 faktoriai – kokybiški specialistai, energijos kaštai, atitinkantys Europos Sąjungos vidurkį ir prieiga prie kapitalo.
Apie Lietuvos ir Alytaus regiono perspektyvas, gynybos mokestį ir planuojamus pokyčius klausykite plačiau Liudo Ramanausko pokalbyje su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Kur jau tas skirtumas tarp atlyginimų, kai kibirą prakaito išliejančiam specialistui mieste siūlo pora šimtų daugiau nei minimumas.