Klausyti gyvai

08:00 - 10:40

Savaitgalio rytas

Alytus – tarpukario kurortas. Praeitis tarp mūsų

Pasibaigus kovoms su Lietuvos priešais, keletas Lietuvos kariuomenės pulkų įvairiam laikui
buvo įsikūrę ir Alytuje.
Nuo 1929 m. Alytus pradėjo traukti vasarotojus kaip vietovė, pasižyminti savo sausu, švariu oru
ir vaizdingu Nemuno vingiu. Tais metais Alytuje atsidarė Lietuvos Turizmo draugijos skyrius. 1931 m.
gegužės 1 d. Alytus tampa pirmaeiliu miestu. 1932 m. sausio 1 d. Alytus gavo kurorto teises, pradėtas
kurti kurortinis vasarnamių kvartalas.


1931 m. Alytaus miškų urėdija iš girininkijos perleido dalį Alytaus miško Alytaus miesto
savivaldybei, kuri toje dalyje įrengė Miesto parką. Laikui bėgant, Miesto parkas buvo suskirstytas į 4
dalis: Centrinį (5 ha dydžio, su fontanais, gėlynais, estrada koncertams, kiosku ir Laisvės paminklu; jis
buvo aptvertas, bet prieinamas visiems), Gimnazijos (4 ha dydžio, su krepšinio aikšte; jis buvo
aptvertas ir prieinamas tik moksleiviams), Stadiono (23 ha dydžio, su aptvertu tik pačiu stadionu) ir
Kurorto parką (76 ha dydžio, su Dailidės ežerėliu). Miesto parkai buvo miesto savivaldybės žinioje,
išskyrus Kurorto parką, kuris buvo Alytaus mokomosios miškų urėdijos žinioje. Jame vykdavo
Medelių sodinimo šventės. Iš viso Miesto parkas, įskaitant ir Kurorto parką, apėmė apie 108 ha plotą.
Vėliau Alytaus miškų urėdija Kurorto parką iš savivaldybės atsiėmė ir perleido Alytaus mokomajai
miškų urėdijai.


1932 m. liepos mėn. Miškų ūkio departamentas paskyrė Alytuje prie Nemuno 100 ha miško
plotą vasarvietei įrengti. Miško dalis paskirstyta į 68 sklypus, kurie iki rudens numatyti sutvarkyti ir
varžytinių keliu paskirstyti piliečiams ilgametei nuomai. Iš skirto vasarvietei ploto 5,5 ha numatyta
parkui steigti ir vienas hektaras – sporto aikštei. 1933 m. sklypų skaičių numatyta padidinti iki 167.
Buvo tikimasi, kad vasarvietė išaugs į gražų kurortą.
1931 m. Kaune išleista knyga: Petras Akiras-Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai, I tomas.
Alytaus apskritis. Dzūkų kraštas“. Leidinys solidus (706 psl.), didesnio formato, daug iliustracijų,
pateikti spalvoti miestelių herbai. Monografijoje pateikta daug faktologinės (dokumentai, nuotraukos)
ir istoriografinės medžiagos (atsiminimai, tarnautojų sąrašai, statistinės lentelės ir kt.), taip pat ir
tautosakos bei legendų. Ši knyga ypač pasitarnavo Dzūkijos krašto pažinimui.

Inf. Gintaras Lučinskas

Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos

Kitos naujienos

Alytaus miesto teatre penktadienį šventiniu koncertu bus uždaromi Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės me...

FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Kęstutis Tamul...

Paauglių tarpe pastaruoju metu drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę...