Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Naujai išrinktas Europos Parlamentas susirinko į pirmąją plenarinę sesiją Strasbūre. Lietuvos europarlamentarą Andrių Kubilių FM99 kalbino apie planuojamus darbus, EP paramą Ukrainai ir Europos gynybai, žaliąjį kursą, santykius su JAV ir Europos ateitį.
Tęs darbus su Rytų kaimynių klausimais
Antrą kadenciją Europos Parlamente dirbsiantis Andrius Kubilius sako tęsiantis pradėtus darbus.
„Ukraina visa Rytų Europos erdvė Rusija, Baltarusija. Man tai atrodo patys svarbiausi klausimai ne tiktai asmeniškai, bet ir bendrai, ir Lietuvai, ir visai Europai. Ypač ateinantis penkmetis“, – pasakoja Europos liaudies partijos grupėje dirbantis Lietuvos atstovas.
A.Kubilius ir toliau dirbs Užsienio reikalų komitete bei Žmogaus teisių pakomitetyje bei keliose susijusiose delegacijose, toliau planuoja dirbti su Rusijos opozicijos atstovais ir su europietiškos Rusijos draugų forumu.
„Artimiausi mėnesiai bus tikrai lemiami, arba Europa šitas problemas sugeba išspręsti, arba mes turime labai daug nežinios, sumaišties, tamsumos ir kitų dalykų. “ – politikas neabejoja, kad Europa yra finansiškai pajėgi padėti Ukrainai žymiai daugiau, jei turėtų aiškią ilgalaikę strategiją, o ne „gesintų gaisrus“.
„Kažko trūksta, ar artilerijos sviedinių, ar priešlėktuvinės gynybos, staiga puola jų ieškot, na ir kažką atranda. Tai taip negalima, taip nelaimėsi“, – aiškina A.Kubilius ir primena JAV pavyzdį Antrojo pasaulinio karo metu, kuomet prezidentas Ruzveltas dar 1941 metais pavedė parengti pergalės planą.
„Aš nematau jokių priežasčių, kodėl tokio plano dabar mes negalime turėti. Aš matau kaip tik priežastis, kodėl neturi Vakarai tokio plano, ir tos priežastys vėlgi yra susietos su Rusija, su baimėm“, – sako europarlamentaras.
Europos Parlamentas bus kitoks
Europos Parlamentas bus kitoks, nors daugumą išlaikė tradicinėmis vadinamos europinės partijos ir frakcijos. Radikalios dešinės frakcija „Patriotai už Europą“ su Viktoro Orbano ir Marinos Le Pen partijų atstovai – trečia didžiausia EP frakcija. Liberalai liko penkti, Žalieji – vos šešti.
Tačiau bent jau palaikymas Ukrainai išlieka tvirtas – pačią pirmąją sesiją tarp visų postų dalybų EP balsavo ir dėl rezoliucijos apie Ukrainą.
„Radikali dešinė yra labai skirtinga.“ – sako Andrius Kubilius. – „Jau tradicinė, vadinama Europos konservatorių reformatorių grupė, kurią sudaro Lenkijos Kačinskio partija ir Italijos Melloni partija. Ir su jais nėra jokių problemų susitarti tiek dėl Ukrainos, tiek dėl Putino pasmerkimo, gal net radikalesni kartais būna ir už mus.“
Didžiausia šios frakcijos problema, anot A.Kubiliaus, teisinės valstybės principo nepaisymas ir „nelabai pagrįstas racionaliais argumentais euroskepticizmas“.
Didesnė problema su nacionalistų grupe ir kraštutinė kairioji, kuri demonstruoja „meilę Putinui ir nenorą paremti Ukrainą“.
Dar viena frakcija, kuriai priklauso ir Lietuvos atstovas Petras Gražulis, prisidėjęs ir prie frakcijos atsiradimo, nes buvo atstovas septintos valstybės – būtent iš tiek valstybių narių reikia, kad galėtum sudaryti frakciją. Joje yra narių, kuriuos dar prieš rinkimus Vokietijos policija gaudė už šnipinėjimą Rusijai.
Tačiau už rezoliuciją balsavo 495 EP nariai, 137 nepritarė, o 47 susilaikė, tad palaikymas paramai Ukrainai išlieka tvirtas.
Kas bus Lietuvos atstovas Europos Komisijoje
Vienas svarbus postas Europos Sąjungos institucijose vis dar laisvas ir kol kas Lietuvos kandidatas nepatvirtintas. Kito kandidato nei Gabrielius Landsbergis konservatoriai nesvarsto.
„Europiniu mastu nebūtų jokių problemų siekti tikrai svarbaus posto ir reikšmingo posto ne tiktai Lietuvai, bet ir visai Europai, ir ypač turint omeny didžiulius iššūkius ateinančius į Europą iš rytų. Ta pati Europos sąjungos plėtra galėtų būti viena iš temų, bet Lietuva turi savo vidaus problemą, nes mes turim tokią komisaro paskyrimo procedūrą, kurios nė vienas kitoje Europos valstybėje“, – kalba Tėvynės Sąjungos atstovas EP. – „Tuose rinkimuose, toje kampanijoje dalyvauja prezidentas, dalyvauja opozicija, dalyvauja koalicijos partneriai. Na, tai čia vėl klausimas, kas Lietuvoj nusvers, ar tie malonumai žaisti vidaus politinius žaidimus ar supratimas tam tikros europinės atsakomybės“.
„Klausimas yra paprastas, o kuo netinka Gabrielius Landsbergis?“ – klausia europarlamentaras.
Plačiau klausykite visą pokalbį su europarlamentaru Andriumi Kubiliumi.
