„Apie sveikatą ir gyvenimą” – per maistą plintančių infekcijų galima išvengti

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Vasara – tai atostogų bei poilsio gamtoje metas. Š iuo laikotarpiu paprastai stebimas susirgimų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ar vandenį, padažnėjimas. Dažniausiai registruojami susirgimai salmoneliozėmis, kampilobakterijoze, jersinijoze, virusinėmis žarnyno infekcijomis. Š½arnyno užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltu oru gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – pasidauginti. Kai kurios bakterijos gali gaminti toksinus, kurie sukelia apsinuodijimą maistu. Epidemiologinės apklausos duomenimis dažniausios minėtų ligų priežastys: nepakankamas šiluminis maisto apruošimas, netinkamas greitai gendančių maisto produktų laikymas, asmens higienos reikalavimų nesilaikymas.

Per 5 šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Alytaus mieste išliko panašiame lygyje, užregistruota 213 susirgimų. Vyravo virusinės žarnyno infekcijos, kurios sudarė 83,6 proc.: registruoti 77 rotavirusinio enterito (praėjusiais metais – 103), 99 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 91) atvejai. Per tą patį laikotarpį Alytaus rajone sergamumas žarnyno infekcijomis sumažėjo 12,5 proc., registruoti 73 susirgimai, iš jų virusinės žarnyno infekcijos sudarė 78 proc. 23 – ims asmenims diagnozuotas rotavirusinis enteritas (2012 m. – 38 – iems), 34 – iems – virusinės nepatikslintos žarnyno infekcijos (2012 m. – 38 – iems).

Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia šiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, karščiavimu. Pajutus pirmuosius ligos požymius patartina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis patariama:
laikytis asmens higienos, dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir kita;
maistą gaminti taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą. Kiekvieną kartą būtina plauti rankas prieš maisto ruošimą, po paukštienos ar kitos žalios mėsos apdorojimo, kruopščiai išplauti įrankius, stalų paviršius, lenteles;
labai gerai išvirti, iškepti mėsą, kiaušinius;
paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą – laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi;
ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą gerai pakaitinti;
vengti ragauti žalią mėsą, gerti nepasterizuotą pieną, nežinomos kokybės vandenį;
vaisius, daržoves atidžiai plauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

Ruošiantis į kelionę ar į gamtą:
patartina pirkti negreitai gendančius maisto produktus arba maistą laikyti šaltkrepšiuose;
perkant atkreipti dėmesį į realizavimo datą;
vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, nepirkti maisto tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos;
neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje;
maistui vartoti tik kokybišką geriamąjį vandenį;
maudantis jūroje, ežere ar upėje saugotis, kad vanduo nepakliūtų į burną.

Š½arnyno užkrečiamųjų ligų galima išvengti, apsauga nuo jų labai priklauso nuo mūsų pačių.

——–

kalbėk [email protected]