Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
„Apie sveikatą ir gyvenimą …“ – kas „gyvena“ šulinių vandenyje? Kovo 22-ąją minint Pasaulinę vandens dieną, apie tai pokalbis su Alytaus visuomenės sveikatos centro specialiste Janina Vyšniauskiene.Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių per užterštą geriamąjį vandenį, kasmet miršta apie 2 mln. vaikų. Lietuvoje šulinio vandenį naudoja per milijonas žmonių, kurie ne visada žino, kokia to vandens kokybė. Tiriamas yra tik tų šulinių vanduo, kurį naudoja nėščiosios arba kūdikiai. Kiti tuo pasirūpinti turi patys.
č®vairių mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų šalyje daugiau kaip 40 proc. tirtų šulinių užteršta chemiškai (nitratais, nitritais, amoniaku), apie 50 proc. nustatyta mikrobiologinė tarša (žarninėmis lazdelėmis, fekaliniais streptokokais koliforminėmis bakterijomis).
Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos, virusai, pirmuonys, helmintai. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, kai užsikrečiama per maistą ir vandenį. Tačiau nustatyti, kokia dalis susirgusiųjų užsikrėtė nuo vandens, yra labai sunku. Yra buvę lokalių vandens kilmės infekcinių ligų protrūkių, tačiau geriamojo vandens užteršimas tiekimo sistemose buvo po techninių vandentiekio avarijų.
Mikrobinė šulinių vandens tarša padidėja po pavasario polaidžių ar vasaros liūčių, kai nuplauti nešvarumai patenka į šulinių šachtas. Kad užterštas vanduo nesutrikdytų sveikatos, rekomenduojama ištirti jį dėl cheminės ir biologinės taršos, vartoti tik virintą vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šulinį naudojimui.
kalbėk vidute@fm99.lt
