Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Dzūkijoje daug saugumų teritorijų, nuo Punio šilo, Čepkelių raisto iki Žuvinto rezervato. Aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, kad jau ne pirmą kartą lankosi Alytaus rajone, lankėsi Žuvinte ir galvoja, kaip išnaudoti gamtinį potencialą.
„Galvojom, kaip čia galima būtų geriau tą gamtinį potencialą išnaudoti turizmui ir tam, kad jį geriau įvertintume“, – sako ministras.
Anot jo, Žuvinto rezervate ir aplinkinėse teritorijose kalbama apie problemas, susijusias su vėjo elektrinėm ar aukštos įtambos laidais, tačiau atvažiavus į vietą paaiškėja, kad vietos žmonės mato problemas dėl brakonieriavimo ir taršos iš Simno ežero, kuris yra vienas taršiausių Lietuvos ežerų. Čia tarša susidaro iš Žuvininkystės ūkio, kuris pavaldus Žemės ūko ministerijai.
„Išėjom tyrime ant savęs ir supratom, kad prieš imantis drastiškų aplinkosauginių priemonių ar ribojant kažką, reikia pasižiūrėti ir susitvarkyti savo kiemą.“ – aiškina P.Poderskis.
Statybos ir biurokratija
Ministras teigia, kad vienas iš prioritetų – mažinti biurokratiją.
„Žmogus nori susiremontuoti tvartą, pasikeisti stogą, turi daryti projektą, turi išsiimti statybos leidimą. Projektas ir statybos leidimas kainuoja 3 tūkstančius, stogas 2 tūkstančius, tai jis tiesiog nieko nedaro ir tvartas griūva“, – pasakoja Aplinkos ministras, kurio pavaldume yra ir statybų tvarka.
„Valdžiukė davedė mus iki tokios griūvančios Lietuvos stadijos, dabar reikia taisyti.“ – pareiškė jis.
Ministras sako, kad viena iš pagrindinių debiurokratizacijos iniciatyvų – statybos sektoriaus sutvarkymas, debiurokratizavimas ir atsakomybės perkelimas į projektuotojų ar savivaldybės rankas: „Mes stengiamės peržiūrėti, kur ta sistema yra per daug užlaužta ir užreguliuota, kur per daug yra procedūrų, jas ketiname mažinti.“ Kitas planas – įgalinti savivaldybes pilnai valdyti savo žemę. „Manau, kad dar turim keletą momentų, kuriuos galime pačioje NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – red.past.) sutvarkyti, kad tą paslaugų kokybę super greitai pagerinti.“ – aiškina Aplinkos ministras.
Už namelius miške
Lietuva miškų kiekiu jau smarkiai atsilieka nuo kaimyninių valstybių, miškingumas tesiekia 34%. Anot ministro, miškingumą planuojama didinti, tačiau leisti jame statyti namelius reikia. Jis sako, kad leisti statybas pasiūlyta, ketvirtos kategorijos miškose, kuriuos dabar galima tiktai kirsti.
„Aš suprantu, kad tai vertinama, kaip leidžiam namelį, po metų jau Lidl’ą leisim statyti, tokių absurdiškų nuogastavimų mes girdim, bet aš manau, kad ta rekreacija miške, taip kaip mes plačiaja buitine prasmėje suprantame, galėtų rasti savo būdą tame miške ir tą balansą būtų galima rasti.“ – tikina Aplinkos apsaugos ministras.
Lietuva – sausumos imperija
Paklaustas apie Nemuno gilinimą ir vandens transportą upėmis Lietuvoje, P.Poderskis sako, kad vandens keliai Lietuvai nebūdingi.
„Man atrodo, kad mes tą Nemuno vandens kelio reikalą labai mistifikuojame. Vandens keliai Lietuvai nebūdingi, mes visada buvom sausumos imperija, nejūrinė imperija. Tai mes su tais laivelės taip kaip ir neaišku, bet jeigu, aš sakau pavyzdį, jeigu, pavyzdžiui, mes sausumos kelią pamatytume nutiestą bet kokį, bet kaip ir be projektų, tai mes keltume klausimų, kodėl taip.“ – sako ministras.
P.Poderskis sako, kad Vandens kelių direkcija įrenginėdama vandens kelius bet kaip ir nederindama, nesilaiko procedūrų ir nepadaro visko kaip reikėtų. Bet, anot jo, direkcija yra proaktyvi, nori dirbti, tvarkytis, juos tiesiog reikia „grąžinti į doros kelią“: „Juos reikia tiesiog pagrąžinti biškį į doros kelią ir įdiegti tuos aplinkosauginius reikalavimus ir visa tai irgi galima būtų suderinti, jeigu tiesiog būtų daroma atsakingiau ir rengiant tam tikrą dokumentaciją.
Daugiau apie kertamus medžius mieste, klimato kaitą ir kaip suderinti miesto žmogaus poreikius su gamta – klausykite pokalbį su Aplinkos ministru Povilu Poderskiu.
