Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo stoties FM99 redakcija gauna nerimo pilnų laiškų iš tėvų, mokslininkų, neabejingų piliečių, su prašymu pasidalinti jų nuomone apie Alytaus švietimo bendruomenę, darželinukų iškėlimą į mokyklas, pokyčius įstaigose. Pedagogai ir tėvai nuogąstauja dėl netinkamos aplinkos mažiausiems ir nepritaikytos infrastruktūros ne tik viduje, bet ir lauke.
Šį kartą dalijamės profesorės habilituotos mokslų daktarės Marijonos Brakauskaitės nuomone bei alytiškio Jono laišku.
Mokslininkų perspėjimai dėl situacijos Alytaus miesto švietime
Edukologė, profesorė, habilituota mokslų daktarė Marijona Barkauskaitė (Juodkienė) rašo nepritarianti pertvarkoms. Ji kreipėsi į Alytaus miesto tarybos narius, merą bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėją.
„Nepritariu, kad būtų restruktūrizuojama – reorganizuojama (naikinama) ikimokyklinio ugdymo sistema visoje Lietuvoje (Alytaus m. sav., Trakų r. sav. ir kt.). Šiame amžiaus tarpsnyje ugdomi asmenybės ugdymo vertybiniai pagrindai, kuriame labai svarbi yra pritaikyta, saugi aplinka,“ – atsiųstame laiške teigia habilituota mokslų daktarė Marijona Barkauskaitė (Juodkienė).
Skaitytojo nuomonė apie švietimo pertvarką
Dar viena nuomonė, kuria dalijasi Jonas, kaip pats sako, jaučiantis simpatijas Lietuvos socialdemokratų partijai ir palaikantis kolegas švietimo sistemos darbuotojus (pilnu vardu Jonas nepasirašė, tad laišką laikome anoniminiu). Laišką žemiau pateikiame neredaguotą.
„„Mes dzūkai ne paspirtukai“, taip iš tiesų, nepaspirsi tu „cikro“ dzūko kaip grybo po lietaus. Žinote ilgai galvojau, ilgai mąsčiau ar verta rašyti? Ar ką gali pakeisti vienas ar kitas tekstas? Nusprendžia, kad gali pakeisti daug, galime pakeisti vis mes – visuomenė.
Niekas kitas nepastovės už žmogų jeigu jis nestovės už save. Kokie visi buvom laimingi, kada mūsų Alytaus miestas buvo pilnas žmonių. Neveltui to meto spauda rašė ir buvo kuriami kino studijos filmai, kaip po minutę nuo konvejerio kiekvienam gyventojui po naują šaldytuvą gamykloje „Snaigė“, ar mūsų valdžia kiek nors parodė ryžto ir noro, kad dabar jau lietuviško kapitalo įmonė atsigautų?
O kur dūzgiančios siuvimo mašinos, rengė kiekvieną mūsų siuvimo fabrikas „Dainava“, sunaikintas vienas didžiausių Pabaltijo audimo fabrikas, išnyko ir didžiausias Pabaltijo mėsos kombinatas, nebestato Alytaus vizitine kortele buvusių namų. Steigiasi naujos firmos, firmelės, statosi gamyklos, atvyksta vis nauji veidai, vyksta kaita.
Mūsų Alytus sensta kaip ir visi mes, kažkada buvom jauni ir gražūs, auginome vaikus važiavome į kaimus pas tėvus, senelius, dabar tik gražūs ir kaimus pakeitė Maxima, Norfa, Iki, Rimi, Lidil, Aibė. Prisistatė prekybos centrų kaip grybų po lietaus ir visada pilna mašinų, pilna perkančių. Tačiau šis tekstas ne apie tai. Aš ilgai galvojau, kas turi nutikti žmogui, kad jis padaręs daug gero ir matydamas potencialą, kviesdamas sugrįžti emigrantus, naujas šeimas, gydytojus į polikliniką, ligoninę, specialistus į gamyklas imtų griauti. Suvaldė ir atvėrė sistemos problemas didžiausiam kada buvusiam padangų gaisre, suvaldė Covid -19 pandemiją, jis išliko tik paprastas žmogus iš mūsų tarpo…
Atsimename visi, kad buvo viena partija viena tvarka, o 1977-1984 metais po naują lopšelį darželį atidarydavo šviesios atminties drg. Alfonasas Grigaitis, ką dabar pasakytų jis mums? Deja susidūrus su problemomis 1995 metais Alytaus miesto Taryba dalį lopšelių darželių uždarė, pardavė, langai išdaužyti teritorijos apleistos, ar to mums vėl reikia ar kartojasi istorijos ratas?
Šiandien liko tik keli savarankiški lopšeliai darželiai. Gerb. Mere – Nerijau Celiuli, ar tu tikrai iš širdžių gelmės esi „cikrinis“ alytiškis, čia augęs, čia buvęs, lankęs lopšelį darželį, baigęs mokyklą, busi tas kuris viską iki galo uždaro? Ar Tu tas žmogus, kuriuo pasitikėjome kurį rinkome iš savo tarpo nori taip įeiti į Alytaus miesto istoriją? Neveltui Jums valdant I – oje kadencijoje buvo sugalvotas šūkis – „Mes dzūkai ne paspirtukai“.
Žinote, viena kas yra kada Tu išeini iš darbo sulaukus senatvės amžiaus, supranti, kad laikas… Gauni puokštę gėlių, padėką ir išeini pakelta galva, nes žinai ką galėjai padarei, jie užaugo ir išėjo, išeini ir Tu ramia širdimi ir sąžine. Visai kas kita kai eini į darbą ir lauki kada tau į rankas įbruks tą baltą lapą su įrašu atleistas. Praeis keli metai matysi savo įstaigą užkaltais langais, dilgėlėm apaugusią, o taip puoselėjome, taip gražinome, augo kartų, kartos…
Nežinau ar kam blogai užpakaliuką nuvalė, ar griežčiau pasakė, bet visi išaugo žmonėmis, nesuprantu kodėl tie paprasti tylūs sistemos darbuotojai, atliekantys tą sinchronišką darbą turi sugerti tai kas skambiai vadinama švietimo sistemos pertvarka, optimizavimas, žmogiškųjų išteklių valdymas, o iš tikro paprastai tai savęs susinaikinimo reforma.
Valstybė susideda iš kertinių pamatų – individo – žmogaus, šeimos, švietimo sistemos. Jeigu nors vienas iš fundamentaliųjų kertinių pamatų pradeda aižėti įvyksta griūtis, tai vienas žingsnis iki savęs susinaikinimo. Švietimas yra visko pagrindas, be mokslo nebus nieko. Uždarydami lopšelius darželius, mes nutraukiame pagrindinę švietimo grandį, kadangi mokinai mokosi privačiai, ateina neparuošti į mokyklas, susidaro spragos, mokiniams sunku mokytis, psichologinės adaptacijos problemos ir blogi egzaminų rezultatai, jie neįstoja į profesines, aukštąsias mokyklas, jos privalo uždarinėti programas.
Nėra specialistų neauga ekonomika, valstybę ištinka stagnacija, kultūrinis šokas, kadangi nėra pajamų nėra kam eiti į teatrus koncertus, tiesiog lėta mirtis. Viskas kaip ir paprasta. Alytaus miesto Tarybos nariai, Mere, nepamirškite esate dauguma Alytaus mieste Lietuvos socialdemokratų partija, socialiai atsakinga politinė jėga.
Nepastebėsit kaip praeis tie keleri metai ir tada rinkėjai nepamirš ką padarėte ir rinkėjai spręs ar Jums verta dar sėdėti Alytaus Mero, Tarybos nario vietoje. Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, kiti administracijos darbuotojai, kiekvienas iš jūsų vedė, veda ir ves vaiką, jeigu išliks šios savarankiškos judrinės įstaigos į lopšelį darželį. Priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, kartais įtakotą kitų, keldami ranką ar pridėdami kortelę labai prašome nesivadovauti ambicijomis, sąskaitų suvedinėjimu, nedaryti skubotų spendimų, kokie buvo padaryti 1995 metais.
Ne mažiausiųjų ir jų tėvų piniginės sąskaita reikia užpildyti tuščias per dideles mokyklas, kurios skaičiuotos arti 2000 vaikų. Tikrai yra būdų ir galimybių, Jūs esate išrinkti iš mūsų tarpo, Jums suteikti visi svertai, jie šiandien jūsų rankose.
Nepamirškime, kad žmonės stojo petys į petį 1991 metų sausio 12 – 14 dienomis į dainuojančią revoliuciją prie Vilniaus Televizijos bokšto, Radijo ir Televizijos komiteto pastato, Aukščiausiosios Tarybos. Mes jau ne kartą po kelis stovėjome prie Rotušės sistema šiek tiek atsibudo ir buvo priimta dar svarstyti, mes galime ir tikriausiai turėsime 2025 metų kovo mėnesį sustoti Alytaus Rotušės aikštėje dėl savo mažųjų ateities – „MES DZŪKAI NE PASPIRTUKAI“ – vienybėje yra jėga!“
Už laiškų turinį ir nuomones FM99 redakcija neatsako
