Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox ,,Mokslas ir technologijos yra pažengę tiek, jog tos pietinės veislės, taip kaip kryžminamos, skiepijamos slyvos į šakninius augalus kurie yra atsparūs šaltam klimatui, taip ir vynuogės yra įskiepinamos, tada jų šakninė dalis leidžia daugiau energijos sukaupti pačiai vynuogei, būna atsparesnė šalčiui, o tai ir yra svarbiausia augalui.“ FM99 studijoej sakė vyndarys Marijus Jakinevičius.
Jo auginamos vynuogių veislės auga pietuose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, tačiau jos yra įskiepytos į šiaurinę Kanadietišką vynuogę ir tai suteikia atsparumo šalčiui ir ligoms.
Nors pats Marijus anksčiau buvo bankininkas, bet dabar turi 5000 vynmedžio. Anot jo, tapimas vyndariu yra karantino pasekmė, nes jo metu Marijus ir visa šeima nusprendė legalizuoti savo reikmėms gaminamą vyną ir jį pradėjo pardavinėti.
Tradiciškai Lietuvoje vynas buvo gaminas iš vaisių ir kitų uogų, tų kurios augo Lietuvoje. Tačiau pasaulyje jis nebuvo labai vertinamas ar išvis suprantamas. Tad vyndariai tikisi, kad po šimto metų į Lietuvių vyno tradiciją jau bus įėjęs ir vynuogių vynas.
Šių metų derlius buvo labai mažas, dėl to, nes dalis vynuogyno pasodinta tik šiais metais ir šiais metais dar uogas vyndariai karpė, tam, kad patys medžiai sustiprėtų ir paaugtų.
Šis šeimynis hobis, gal vėliau ir virs verslu, bei praskins kelią kitiems, kurie toliau tobulins vyno tradicijas Lietuvoje.
„Miella vyninės“ pavadinimas kaligrafijos pagalba užkoduoja dviejų vyndarių, šeimos narių, pirmąsias vardų raides. Etiketėje atsispindintys Nemuno vingiai aprėpia Dzūkijos kraštą, kuriame vynui auginama lietuviška vaisių uogų produkcija, bei įsikūrusi pati vyninė. Vieno vyndario šeima įsikūrusi Dzūkijos sostinėje Alytaus mieste, o kito vyndario šeima kilusi iš vieno gražiausių Lietuvos kurortų Birštono, kurį supa Nemuno kilpos. Simboliška, kad Nemuno vingiai nuo Alytaus iki Birštono sujungė dvi vyndarių šeimas, kurti išskirtinį lietuvišką uogų, vaisių vyną.
Idėja namų sąlygomis puoselėjamą amatą perkelti į didelę atskirą vyninę abiems vyndariams kilo pandemijos ir karantino laiku. Vynininkai idėją įgyvendino per pusantrų metų. Pastačius vyninę bei reikalingus sandėlius, gautos ir licencijos veiklai.
Tam, kad vynas būtų pripažintas yra labai svarbu atsirinkti ir sertifikuotus ingredientus. Vyndariai įvairias uogas, vaisius įsigyja iš vietinių Dzūkijos augintojų, įregistravusių ūkius. Dauguma Dzūkijos ūkių įsikūrę netoli Nemuno upės. Čia švelnus mikroklimatas vaisiams ir uogoms suteikia išskirtinių skonio savybių, kurios atsispindi pačiame gaminamo vyno skonyje. Dalis vaisių ir uogų į vyninę atkeliauja iš mineralais turtingo Birštono kurorto apylinkių.
Pagaminus pirmąsias partijas vaisių vynų vyndariai išbandė jėgas Lietuviško vyno čempionate. Jau pirmasis kartas parodė, jog Irmantas su Marijumi eina teisingu keliu. Lietuviško vyno čempionate 2022 metais „Miella vyninė“ pristatė 4 vaisių uogų vynus ir laimėjo tris bronzos ir vieną sidabro medalį, o vyšnių sausas ir abrikosų pusiau saldus vynai pripažinti geriausiais savo kategorijoje.
Vyndariai įgavę pasitikėjimo ir toliau eksperimentuoja su įvairiais vaisiais, uogomis, jų kombinacijomis bei skoniais. Šiai dienai vyninės asortimentą sudaro – vyšnių, obuolių, serbentų, šilauogių, svarainių, bruknių, šaltalankių, braškių ir net iš pomidorų pagaminta produkcija. Beje, obuolių vyno receptūra Irmanto šeimoje žinoma jau keletą dešimtmečių. Tačiau vyndariai tempo nelėtina ir su kiekviena diena išbando kitus skonius.
