Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Naujausioje „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje apie Ukrainą, sankcijas ir Lietuvos laikyseną. Su žurnalistais Liudu Ramanausku ir Romu Sadausku diskusijoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėjas ir tyrėjas Šarūnas Černiauskas, po kurio tyrimų viešumon iškilo sankcijas apeidinėjantys Lietuvos verslininkai.
Prekės niekada ir nenustojo keliavę per Lietuvą į Baltarusiją
„Sienos“ tyrimas apie per Lietuvą keliaujančias baltarusiškas trąšas, regis, atvėrė akis, tačiau tie, kas domėjosi, matė, kad tai vyko nuo pat sankcijų įvedimo pradžios, kai plačiajai visuomenei atrodė, kad vos įvedus sankcijas viskas užsidarė.
„Aš dažnokai užsuku į Druskininkus ir pravažiuoju link Baltarusijos, tad matydavau tas vilkikų eiles prie Raigardo pasienio posto ir lietuviškais, ir lenkiškais numeriais, kroviniai judėjo toliau, verslai vyko, apie tai nebuvo garsiai kalbama ir tik po šio tyrimo visuomenė nustebo, „oj kas čia vyksta“, – pasakoja netoli Druskininkų gyvenantis žurnalistas Romas Sadauskas.
Anot Šarūno Černiausko, „Sienos“ darbas prasidėjo gerokai anksčiau, nuo sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai, o tada ir pasimatė, kad yra mechanizmai kaip sankcijas apeiti. Mechanizmai abiem atvejais gana panašūs ir nesudėtingi.
„Jeigu trąšų atveju mes turim primityvią situaciją, kai pakeičiamos produkto tiekėjas Baltarusjioje, nesvarbu, kad to produkto negamina, tai su mediena buvo keičiama produkto kilmės šalis, imituojant, kad baltarusiška mediena keliauja neva iš Vidurio Azijos“, – mechanizmus atskleidžia tyrėjas.
Anot jo, tada pasimatė skylės, bet Lukašenkos ir Putino režimai jau gerus 20 metų mokosi apeidinėti sankcijas, tad kiekvienam variantui iš Europos pusės turi po keletą būdų, kaip sankcijas apeidinėti. Lietuvos tarnybos turėjo apie tai informaciją, o žurnalistai padėjo veiksmus paspartinti.
Medienos atveju viskas prasidėjo pastebėjus keistus pokyčius tarptautinėje statistikoje, kai kelios šalys, tarp jų ir Lietuva, ėmė pasižymėti dideliais medienos srautais iš Kirgizijos ir Kazachstano. Tuo pat metu su „Siena“ čia darbo ėmėsi ir Lietuvos muitinė, pastebėjusi tas pačias tendencijas.
Skylės sankcijose užprogramuotos?
Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir sankcijų įvedimo, tačiau tik dabar surandami jas apeidinėjantys verslai. Taip nutiko, nes šioje srityje dirbančios tarnybos buvo kuriamos iki karo pradžios, ir niekas ten dirbančių žmonių nemokė ieškoti sankcijų apėjimo, svarsto Romas Sadauskas. Neskaitant vieno kito besidominčio pareigūno, dauguma jų specialiai nesiruošė, naujų etatųir apmokytų pareigūnų institucijose irgi smarkiai nepadaugėjo.
Sankcijos Europos Sąjungoje yra priiminėjamos atskirais paketais, jos iškart yra kompromiso rezultatas, tad jau tvirtinant sankcijas skylės pervežti krovinius užprogramuotos iš anksto.
„Tikrai ne visos šalys taip kaip Lenkija ir Lietuva siekia uždaryti viską, lenkai uždarė ir visus kelio postus, tad toliau ir už mus nuėję nuo Baltarusijos“, – primena R.Sadauskas.
Vežėjai – pažeidėjai
Patirtys su verslais, kurie sankcijas pažeidinėja, buvo trijų rūšių, pasakoja Šarūnas. Vieni tuo pat metu teigia, kad viskas melas, tačiau kartu ir sako, kad tai komercinė paslaptis, antri – „kokia sąžinė, nesuprantu“, treti tiesiog viską neigia.
„Tačiau buvo ir atvejų, kai kreipėsi sąžiningi verslai, kuriems kenkia toks konkurentų elgesys“, – sako žurnalistas. Bandymai komunikuoti su sektorių asociacijomis, taip pat buvo, o šios elgėsi labai skirtingai.
Važiuoja ir turistai
Druskininkuose nesunku pastebėti didžiulį srautą automobilių su baltarusiškais numeriais.
„Ir tai tikrai nėra Lukašenkos režimo persekiojami protestuotojai,“ – sako Romas Sadauskas. Atvažiavę su Šengeno vizomis, prabangiais visureigiais, užpildo brangiausius viešbučių numerius, vaizdas gatvėje rodo, kad tie, kurie važiuodavo, ir toliau tebevažiuoja.
Tokie nuolat vykstantys smulkūs sankcijų apėjimai kaip ir smulki korupcija – didesniu mastu tai yra visiškas blogis, sutinka žurnalistai.
„Pasižiūrėkim į medicinos sektorių, kur tiek metų kovojam su vokelių dėjimu į chalatų kišenes – aš visiškai palyginčiau šiuos dalykus. Tai praktika, kurią reikia išgyvendinti, ir nuo to ir mums, ir mūsų valstybei bus tik geriau,“ – neabejoja Š.Černiauskas.
„Be to, yra ir kontrabandinės cigaretės. Prieš 20 metų buvo visiškai normalu ir Vilniaus Kalvarijų turguje nusipirkti pakelį kontrabandos, niekas nedarė problemų ir nejautė gėdos. Tai pasikeitė, rūkyti kontrabandą jau gėda, darosi gėda dėti vokelį gydytojui į kišenę, gal pasidarys gėda ir žiūrėti pro pirštus į mažus sankcijų pažeidimus,“ – viliasi pašnekovas.
Nors šie maži pažeidimai yra dalis didesnio aparato, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, su kurių pagalba baltarusiškos trąšos keliavo, yra valstybinė įmonė, primena Liudas Ramanauskas.
Visgi, anot Š.Černiausko, „Lietuvos geležinkelių“ laikysena galima ir pasidžiaugti – jie reagavo greit ir sulaikė jau ne vieną krovinį.
„Šios istorijos rezultatas ne beprasmis galvų kapojimas, o tai, kad Lietuvoje tapo baisu pažeidinėti sankcijas,“ – teigia žurnalistas, o „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė sutartis su verslais pažeidėjais.
Rusų kapitalo mažėja
Rusiško kapitalo įmonių Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau jų vis dar yra ir jos gali būti naudojamos sankcijų apėjimui, tad būtina viešai skelbti tokią informaciją.
Pavyzdžiu galima imti „Radarom“ akciją, tarp kurios rėmėjų turbūt nesimatė didžiųjų logistikos kompanijų, bankų ar prekybos tinklų, primena Romas Sadauskas: „Ten buvo naujo tipo – informacinių technologijų, medicinos ir panašūs verslai, atsiradę jau šiame amžiuje, tačiau didžiąją dalį Lietuvos ekonomikos visgi sudaro tie senieji, pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje atsiradę verslai, įkurti žmonių, kurie atėjo iš sovietmečio, gal ir paveldėti iš kitų kartų, kur mentalitetas toks, kad kiek nešerk europiniais pinigais, vistiek žiūri į rytus.
O visuomenės tolerancija šiam klausimui įvairi, labai dideli skirtumai tarp aukštesnės ir viduriniosios klasės, tų pačių žurnalistinių tyrimų skaitytojų, ir tos „antrosios Lietuvos“, kurie ir kontrabandines cigaretes parūko, ir balsuoja už politikus, kurie neuždarę verslų Rusijoje ir nesureikšmina šių dalykų.“
Šarūnas pažymi, kad pats rusiško ar baltarusiško kapitalo buvimas dar nereiškia, kad įmonės toksiškos: „Yra iš tų valstybių nemažai padorių žmonių, kurie persikėlę į Lietuvą ar kitas ES šalis.Be to, norint daryti blogus dalykus Lietuvoje geriau privengti baltarusiškų ar rusiškų įmonių, nes tai kelia papildomą riziką. Tad tam naudojamos lietuviško kapitalo įmonės“.
Galimybių paslėpti galutinį naudos gavėją būdų yra įvairių, nes galutinio naudos gavėjo registrai daugelyje ES šalių neveikia. Be to, yra šalys, kurios garantuoja anonimiškumą įmonių registruose.
„Ką padarėm iki šiol – padarėm ne viską, atkapstėm tokias sankcijų apėjimo schemas, kurios gana lengvai surandamos, o tokie dalykai, kur naudojamos ofšorinės kompanijos keliose skirtingose jurisdikcijose, kad ir keliuose skirtinguose žemynuose, tokie dalykai dar neišlindo, bet kada išlįs – laiko klausimas“, – neabejoja Š.Černiauskas.
Kai buvo sankcionuojamos prekės Rusijos ir Baltarusijos rinkoms, srautas į ten smarkiai sumažėjo iš pradžių. Vėliau staigiai kritęs rublis atsigavo, nes nafta, dujos tebebuvo parduodami ES, Rusijos pajamos augo, išlaidos eksportui staigiai sumažėjo ir atsirado dideli laisvų pinigų kiekiai.
„Tuomet pasipylė schemos, nes pabrangus rubliui tai apsimokėjo ir jeigu vienam gale yra Lietuvos asmenų įkurta įmonė, kitam – armėnų, Kazachstano ar Kirgizijos įmonė, tai viskas labai lengvai apeinama“, – aiškina R.Sadauskas.
Šviesti ar bausti?
Prie pokyčių gali prisidėti visuomenė, pilietiški žmonės ir tai taip pat vyksta.
„Požiūris, manau, jau keičiasi, žmonės nebemano, kad nieko blogo nusipirkti „kirgiziškų“ granulių“, – sako Šarūnas Černiauskas. Mažiau ir komentarų socialiniuose tinkluose apie tai, kad niekas nepasikeis, tik valstybė negaus mokesčių. Anot jo, žmonės pamažu įsisąmonina, kad kiekvienas sankcijų pažeidimas grįžta ukrainiečių krauju.
Tam, kad ugdyti suvokimą ir pilietiškumą, reikia šviesti per realias istorijas bei griežtinti atsakomybę su turto konfiskavimu ir panašiais dalykais. Tačiau tai bausmės veikia tik tuomet, kai jos realiai taikomos, teigia „Sienos“ įkūrėjas.
„Su švietimu bėda ta, kad didelė dalis visuomenės jau suvokė, kad kiekviena nupirkta rusiška prekė, tai dar viena kulka, kuri pakirs ukrainiečius, ir reaguoja atitinkamai – pamatę savo kaimelio parduotuvėje nuo ano dešimtmečio užsilikusią spyną fotografuoja ir kelia į feisbuką bei gėdina parduotuvės savininkus. O kita dalis skaičiuoja kiekvieną centą ir rūko rusiškas cigaretes. Ta poliarizacija labai ryškėja, pirmosios dalies visuomenės šviesti nebereikia, jie viską žino, antroji atmeta bet kokią informaciją, kur nors centas susitaupo. Ta riba jau pasiekta ir paveikti toliau gali tik įstatymai“, – mano R.Sadauskas.
Svarbu ir kaip susiformuos teisinė praktika atvejų, kurie jau yra išaiškinti.
„Jeigu žmonės matys, kad pažeidėjai nubaudžiami, tai bus labai gerai. Tikiuosi, kad žmonės iš finansų sektoriaus irgi išdrįs kalbėti ir parodyti, kas ten vyksta,“ – viliasi Šarūnas Černiauskas.
Apie pilietiškumą, visuomenės teisę žinoti apie sankcijų pažeidėjus ir gėdos lentos prevenciją,. klausykite plačiau diskusijoje su FM99 žurnalistu Liudu Ramanausku, žurnalistu Romu Sadausku ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ įkūrėju ir tyrėju Šarūnu Černiausku.
Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
