Ar važiuosime mieste 30 km/h greičiu?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

2020 m. per eismo įvykius ES keliuose žuvo 18 800 žmonių,  ir tai yra 17% arba 4000 žmonių mažiau nei 2019 m.  Tačiau tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėjęs judėjimas per COVID19 pandemiją. 1 milijonui ES gyventojų tenka 42 žuvusieji keliuose, pasaulio vidurkis yra daugiau nei 180 žuvusiųjų.

Lietuvoje 2020 metais keliuose žuvo 175 žmonės, t.y. 67 tenka 1 milijonui žmonių, nuo 2010 metų mirčių keliuose sumažėjo 41%, o per metus nuo 2019-ųjų šešias procentais. 

Greitis miestuose – 30 km/h

Šią savaitę Strasbūre posėdžiavęs Europos Parlamentas ragina daugiau investuoti į saugesnius kelius, 30 km/h greičio apribojimą gyvenamuosiuose rajonuose ir vietovėse, kuriose yra daug dviratininkų ir pėsčiųjų, taip pat netoleruoti alkoholio už vairo. Rezoliucijos pranešėja graikų europarlamentarė Elena Kountura (Kairieji) sako, kad pastaruoju metu žūčių keliuose skaičius nebemažėja, kaip tikėtasi, todėl reikia papildomų pastangų.

“Kasmet daugiau nei 20 000 mūsų piliečių ir vaikų žūva Europos gatvėse ir daugiau nei 120 000 sunkiai sužeidžiami.  Deja, bet pastaraisiais metais mirčių keliuose nebemažėja. Remiantis galiojančia statistika, automobilių vairuotojai yra saugesni keliuose, o pėstiesiems ir dviratininkams kyla didesnė rizika. Todėl, norint užpildyti ankstesnes spragas ir vėl daryti pažangą, reikalinga nauja holistinė kelių eismo saugumo sistema”, – kalbėjo pranešėja. Tikimasi, kad Europos Parlamento pasiūlymai padės Europai pasiekti tikslą sumažinti mirčių ir sunkių sužeidimų skaičių 50% iki 2030 m.

Reformos siūlomos keturiomis kryptimis – transporto priemonių saugumo, infrastruktūros, saugaus kelių naudojimo ir tinkamos sistemos kūrimo. Siūloma, jog visi Europos keliai būtų sistemingai registruojami ir vertinami tam, kad pirmiausia investuoti į pavojingiausias vietas tiek ES tiek nacionalinėmis lėšomis. Be to, siūloma drastiškai mažinti greitį gyvenamosiose vietovese, kaip jau padaryta Briuselyje.

“Greitis ir alkoholis žudo. Siūlome įvesti 30 km/h ribą miestuose, kuriant naujos kartos pažangias greičio kontrolės sistemas ir nulinę alkoholio toleranciją”, – sako Elena Kountura.

Lygybės eurokomisarė Helena Dalli kalbėjo apie būtinybę derinti tikslus: “Be saugumo negali būti tvarumo.” Pavyzdžiui, gerinant dviratininkų ir pėsčiųjų infrastruktūrą, tuo pačiu skatinama mažesnis anglies dvideginio išmetimas ir sveikas gyvenimo būdas.

ES tampant vis labiau urbanizuotai, eismo saugumas dar labiau tampa miesto problema, pažeidžiami eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai dabar sudaro 70 procentų eismo įvykių aukų miestuose.

Belgų europarlamentaras Benoit Lutgen priminė, kad svarbu atsižvelgti į transporto priemonių galią, kuri ypač kelia pavojų dviratininkams ir pėstiesiems. Tarp pasiūlymų – populiarinti lengvesnius ir mažesnius automobilius, kurie yra daug saugesni visiems eismo dalyviams. 

2020 m. palyginus su ankstesniais metais labiausiai žuvusiųjų keliuose mažejo – per 20 proc. –  Italijoje, Vengrijoje, ir  Maltoje. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje, taip pat Airijoje, Liuksemburge ir Suomijoje mirčių keliuose skaičius augo.

2020 m Lyderiai šioje nelinksmoje lentelėje Rumunija – 85 – žuvusieji milijonui gyventojų, antri latviai – 74, Bulgarija 67, Lenkijoje 65, Lietuvoje – 63. Tikrieji lyderiai gerąja prasme – švedai, čia milijonui gyventojų tenka 18 žuvusiųjų, Maltoje – 21, Nyderlanduose – 31, Vokietijoje – 33.

Per praėjusį dešimtmetį nuo 2010 iki 2020 m. Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo 36%. Tačiau dešimtmečio tikslas buvo – 50% mažiau mirčių. Vienintelė jį viršijo – Graikija. 54% sumažinusi žuvusiųjų skaičių.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje jau žuvo 96 žmonės.

Baltarusija nedingsta iš darbotvarkės

Europos Parlamentas reiškia tvirtą paramą ES valstybėms, susiduriančioms su Baltarusijos režimo vykdomu hibridiniu karu, t.y. Ir Lietuvai,  ir ragina perduoti A. Lukašenkos bylą tarptautiniam teismui.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (506 balsais už, 29 prieš, 139 susilaikius) Europos Parlamentas (EP) smerkia Baltarusijoje tebesitęsiančias represijas, kankinimą ir netinkamą elgesį su taikiais Baltarusijos žmonėmis, žiniasklaidos ir interneto slopinimą, smurtą prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir kitus nepriklausomus aktyvistus, jų suiminėjimą ir bauginimą. dėl protestų prieš režimą sulaikyta beveik 40 tūkst. Baltarusijos gyventojų, pradėta daugiau kaip 4,6 tūkst. baudžiamųjų bylų, įkalinta daugiau nei 720 politinių kalinių.

Baltarusijos režimas neapsiribojo represijomis prieš savo gyventojus, sako europarlamentarai, bet ne tik grasino užtvindyti ES, ypač kaimynines Lietuvą ir Lenkiją, migrantais ir narkotikų kontrabanda, bet ir šiuos grasinimus vykdo. Kadangi ekonominės sankcijos neturėjo didelio poveikio svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, alūnų ir naftos pramonei, raginama sankcijas griežtinti.

Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson sako, kad praėjus metams po suklastotų rinkimų, padėtis Baltarusijoje išlieka baisi, o Lukašenkos režimas ir toliau sistemingai stengiasi nutildyti visus likusius nepriklausomus šalies balsus. 

“Valstybių valdomas migrantų instrumentalizavimas yra dar vienas nerimą keliantis pavyzdys, kai A. Lukašenka akivaizdžiai nepaiso tarptautinių normų. Žmones ir oro maršrutus pasirenka režimas ir importuoja į Baltarusiją. Šiais metais per Baltarusijos ES sieną jau atvyko daugiau nei 6 tūkstančiaia neteisėtų atvykėlių, palyginti su vos 150 pernai. Baltarusija nėra šalis, patirianti migracijos spaudimą. Žmonės paprastai ieško prieglobsčio iš Baltarusijos, o ne Baltarusijoje. Režimas naudoja žmones precedento neturinčiu būdu –  kad darytų spaudimą Europos Sąjungai ir uždirbtų daug pinigų. Žmonės atvyksta į keliones, kurias organizuoja valstybinė turizmo kompanija”, – teigė eurokomisarė.

Europos liaudies partijos frakcijos vardu kalbėjo europarlamentaras Andrius Kubilius: „Putinas atsakingas už visus Lukašenkos nusikaltimus. Todėl ES turi aiškiai pasakyti, kad jei Kremlius tęs savo dabartinę politiką dėl Baltarusijos, ES turės įvesti naujas atgrasymo priemones Rusijai

Atnaujinkime Europą frakcijos vardu kalbėjęs Petras Auštrevičius: „A. Lukašenkos režimas yra save izoliavęs, tačiau juo rūpinasi kaimynas Rytuose. Atsisakęs bendradarbiauti su ES, A. Lukašenka ėmėsi įgyvendinti savo grasinimus –  užtvindyti ES migrantais, narkotikais ir branduolinėmis atliekomis.“

Rezoliucijoje EP taip pat ragina apsvarstyti galimybę perduoti Baltarusijos bylą Tarptautiniam Teisingumo Teismui, remiantis A. Lukašenkos režimo padarytais Čikagos konvencijos, Monrealio konvencijos ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą pažeidimais.

Energijos kainos galvos skausmas ne tik Lietuvoje

Rekordiškai išaugę dujų ir elektros kainos rūpestį kelia ne tik mums. Europarlamentarai diskutavo apie tai ir siūlė ieškoti galimybių padėti  ES piliečiams ir įmonėms įveikti kainų krizę.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson: “Nekontroliuojant situacijos, tai gali pakenkti Europos atsigavimui. todėl imtis politinių priemonių – kaip jau ne kartą buvo daroma praeityje – paprastai būdavo reaguojama įvairinant tiekimo šaltinius ir diegiant naujoves rinkoje.” Komisarė priminė, kad dabartinis kainų šuolis yra mažai susijęs su ES klimato politika, tačiau stipriai susijęs su Europos priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro.

Europarlamentarai kalbėjo apie tai, kad pažeidžiami namų ūkiai turėtų sulaukti pagalbos, siekiant sušvelninti išaugusių energijos kainų padarinius.

„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

• Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
• Galimai pasinaudojo ne savo kortele
• Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
• Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
• Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)