Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Apie Joninių šventę iki paryčių, nuo traumų nukentėjusių ar apsinuodijusių pacientų skaičių ir artėjančią karščio bangą – kalbamės su Alytaus Stasio Kudirkos ligoninės direktoriumi Svajūnu Žukausku ir infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, visuomenės sveikatos specialiste – Jovita Katkauskaite.
Pacientų skaičius Joninių išvakarėse
„[Joninių išvakarėse] darbas vyko labai intensyviai, per para atvyko šimtas ir daugiau pacientų“, tačiau Alytaus S. Kudirkos ligoninės vadovas priduria, kad lyginant su praėjusiais metais didesnio užimtumo nebuvo.
„Daugiau buvo besikreipiančių pacientų, kurie patyrė traumą buityje. Aštuoniems iš jų buvo atliktos skubios operacijos“. To priežastis pasak S. Žukausko, gali būti ilgesnis savaitgalis, alkoholis ir per didelis atsipalaidavimas.
Ligoninės atnaujinimas
„Vyksta intensyvios terapijos skyriaus renovacija ir kapitalinis remontas –planuojame darbus baigti šių metų lapkritį“. Taip pat, ligoninės vadovas S. Žukauskas pasakoja, kad šiuo metu yra stipriai dirbama ties skubios pagalbos priėmimo skyriaus renovacija, baigiami projektavimo darbai. Vadovas tikisi statybos darbus baigti iki rudenio.
Keliami ambicingi tikslai – išlaikyti vieno moderniausių centrų Pietų Lietuvoje statusą. Dar šių metų planuose – ir gydytojų, slaugytojų personalo didinimas, o tai leis ženkliai trumpinti operacijų laukiančiųjų eiles.
Taip pat, chirurgijos centre bus atnaujintas apšvietimas, operaciniai stalai, daug naujos chirurginės technikos. Jau netrukus ligoninę pasieks nauji narkozės aparatai. „Kuo modernesnė įranga, tuo pacientams bus atliekamos mažiau žalojančios operacijos, greitėja sveikimas, mažėja komplikacijų tikimybė“, – tikina dienos chirurgijos centro vadovas Raimundas Kunevičius.
Karščio banga: kaip nuo jos apsisaugoti?
Įvykus dehidratacijai, infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Jovita Katkauskaitė pataria gerti gazuotą vandenį, geriausiu atveju negazuotą. Mažuosius, kurie dažnai nenori gerti vandens, pataria maitinti vaisiais ar daržovėmis, kurie turi pakankamai skysčių.
Visuomenės sveikatos specialistė įspėja: „Troškuliui atsiradus turime sunerimti, nes tai yra dehidratacijos požymis, kuomet organizmas pašalina daugiau skysčių, negu gauna“.
Dehidratacija turi tris lygius. Pasak, J. Katkauskaitės – pirmasis lygis pasireiškia troškuliu. Vidutinio lygio dehidratacija gali pasireikšti galvos skausmu ir šlapimo atspalvio patamsėjimu. Sunkesnės dehidratacijos metu gali sutrikti sąmonė ir padažnėti širdies plakimas.
Patarimai kaip padidinti atostogaujančių vaikų saugumą:
1. Saugumas keliuose: dėvėkite apsauginius šalmus ir pasikartokite kelių eismo taisykles.
Nors pasibaigus mokslo metams eismo intensyvumas kelyje sumažėja, vaikams itin svarbu priminti apie atsargumo priemones kelyje – dviračiai ir riedučiai yra dažniausios jaunųjų eismo dalyvių traumų priežastys. Leidžiantis į kelią šiomis transporto priemonėmis, reikėtų dėvėti šalmus bei kelių ir alkūnių apsaugas. Svarbu nepamiršti, kad pereiti gatvę leidžiama tik tam skirtose vietose, o net ir jose būtina įsitikinti, kad esate saugūs. Staiga išbėgus į gatvę kyla pavojus būti partrenktam automobilio, nes jam reikia ilgesnio stabdymo kelio, kuris gali užtrukti iki kelių sekundžių. Taip pat svarbu paaiškinti vaikams, kad apie sumušimus ar kitus sužalojimus, patirtus nedalyvaujant tėvams, reikėtų būtinai jiems pasakyti. Tai padės apsisaugoti nuo situacijų, kai mikro lūžiai ar kiti sužalojimai neteisingai užgyja ar kitaip pakenkia vaiko sveikatai ateityje.
2. Poilsis lauke: nepalikite vaikų be priežiūros
Žygiai pėsčiomis, važinėjimas dviračiais ir stovyklos lauke suteikia vaikams ir jaunimui galimybę tyrinėti aplinką, ugdyti ištvermę ir bendradarbiavimo įgūdžius. Renkantis stovyklą, specialistai rekomenduoja atidžiai išnagrinėti visą turimą informaciją – suplanuotą programą, užsiėmimų vadovų patirtį, stovyklos registracijos duomenis ir sužinoti, ar stovyklos dalyviai yra apdrausti. Vaikai taip pat turėtų būti laiku paskiepyti nuo erkinio encefalito. Atostogų pradžioje, kai moksleiviai daugiau laiko praleidžia vieni, taip pat labai svarbu pakalbėti apie pagrindines saugumo taisykles ir pakartoti dalykus, kurie gali atrodyti pažįstami, pavyzdžiui, skubios pagalbos telefono numerį 112. Taip pat svarbu įsitikinti, kad vaiko telefono baterija prieš išvykstant visada įkrauta ir prireikus galima su juo susisiekti. Paprašykite, kad vaikas jus informuotų, kai išeina iš namų – kur eina ir kiek laiko užtruks. Taip pat galite apsvarstyti galimybę vaiko mobiliajame įrenginyje arba, pavyzdžiui, apyrankėje įdiegti sekimo įrenginį ar programėlę.
Kasmet keliems šimtams vaikų įkanda arba apdrasko naminiai gyvūnai – dažniausiai jų pačių šeimos augintiniai. Rekomenduojame su vaiku pakartotinai pasikalbėti apie tai, kad negalima erzinti ar liesti gyvūno, kai jis ėda ar miega, ir būti atsargiems greitai važiuojant dviračiu šalia šunų.
Sužalojimai lauke dažnai patiriami krentant nuo aukštų objektų – nuo medžių, nebaigtų statyti pastatų. Jei vaikas patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, pagalbos reikia ieškoti artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Lengvesniais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei jo nėra, taip pat galite kreiptis į artimiausią budintį gydytoją darbo dienų vakarais ir savaitgaliais.
3. Batutas ir sūpynės: patikrinkite įrangą ir laikykitės saugos instrukcijų.
Batutai ir sūpynės yra labai populiarios vaikų pramogos, tačiau, kaip žinote, jos kelia pavojų. Pavyzdžiui, batutai gali sukelti rimtų sužalojimų, jei nesilaikoma saugos reikalavimų. Batutai dažnai būna be apsauginių kraštų, todėl gali labai padidėti rizika susižaloti dėl įstrigusios kojos. Batutą turi juosti apsauginis tinklas, o šokėjai turi būti atsargūs, kad išvengtų susidūrimų ir nelįstų po batutu, kai šokinėja kas nors kitas. Įrengimo taisyklėse reikalaujama, kad batutas būtų pastatytas ant lygaus, stabilaus paviršiaus ir bent kelių metrų atstumu nuo pastatų
4. Plaukiojimas valtimis ir irklentėmis: įvertinkite vandens telkinius ir naudokite gelbėjimosi liemenes.
Prieš leisdami vaikus į vandenį, suaugusieji turėtų patikrinti vandens telkinio dugną. Svarbu apriboti arba prižiūrėti mažų vaikų priėjimą prie vandens telkinių – tvenkinių, šulinių, kanalizacijos šulinių – nes vanduo nebūtinai turi būti gilus, kad vaikas nuskęstų. Maudytis patartina tik lydint suaugusiesiems. Svarbu dėvėti gelbėjimosi liemenes, laikytis saugumo taisyklių ir pasirinkti dalyvių įgūdžių lygį atitinkančias oro sąlygas bei maršrutus. Niekada nešokinėkite į vandenį stačia galva, jei nežinote vandens telkinio gylio ir dugno.
5. Laužai ar kepsninės: tik tam skirtoje vietoje ir prižiūrint suaugusiesiems.
Ugnis padeda sukurti romantišką atmosferą vasaros vakarais, kai šeima ar draugai susirenka pasidalyti istorijomis ar išsikepti zefyrų. Tačiau netinkamai įkurta ar be priežiūros palikta ugniavietė, taip pat ir kepsninė, gali būti pavojinga, sukelti sunkius nudegimus ar net gaisrą. Geriausia laužą kurti tam skirtoje vietoje ir įsitikinti, kad šalia nėra jokių daiktų, į kuriuos galėtų pataikyti kibirkštis. Prie ugnies visada reikia būti itin atsargiems – tiek naudojant degųjį skystį, kurio netyčia gali išgerti maži vaikai, tiek stebint vėjo gūsius, kad prireikus ugnis būtų nuslopinta. Ugnis visada turėtų būti uždegama dalyvaujant suaugusiesiems.
