Klausyti gyvai

16:00 - 17:00

Ne tu vienas kelyje

Artūras Mažeika FM99 apie koronavirusą: „Nugara degė, kaip padauginus to pipirinio tepalo“

Alytus – Dzūkijos sostinė, žaliasis miestas panašu virsta raudonu. Virusas plinta, Alytuje daugėja sergančių koronavirusu. Virusas neaplenkia ir FM99 kalbinto Alytaus miesto savivaldybės darbuotojo Artūro Mažeikos.

A.Mažeika

Anot patyrusių susidūrimą liga, kiekvienas organizmas gali reaguoti labai individualiai. Tie skirtingi požymiai gal ir kelia mums nepasitikėjimą, svarsto Artūras, kuomet kuriamos sąmokslo teorijos ir kyla neigimas.


„Ta liga įvairiai gali pasireikšti, nėra taip, kad tik tu susirgai mirei ir visiems viskas aišku”

„Aš miegojau jau prastai, buvau sporto salėj ir po to tiesiog labai prastai miegojau, neradau geros pozos. Atsikėliau, ruošiausi į darbą, kažką veikti ir labai labai stipriai suskaudo galvą. Tai pirmas simptomas man buvo galva, paskui nėjo į nugarą, į apatinę dalį ir iš apatinės dalies vėl ėjo į viršų link galvos,” – pasakoja A.Mažeika.

Klausykite visą pokalbį su Artūrų Mažeika

„Tai toks palaipsninis šilimas buvo ir kai buvo pike, tai jau degė nugara, net rūbų negalėjau nešiot, nes tiek dirgina. Ir tik nugaros apatinė dalis.
Andrius Tapinas paminėjo, kad laužo kaulus, mane nelaužė kaulų, man degino. Aš kai palyginu, kur yra pleistrai, ir toks tepalas pipirinis, tai toks deginimas, tik kur kas stipresnis, kai padaugini to tepalo, tai tau dega visas kūnas ir jis labai vargina.”

„Kai nebegalėjau be nuskausminamųjų, supratau, kad reikia kažką daryti”

„Aš dar bandžiau dirbti, bet po gerų kelių valandų supratau, kad kažkaip ne taip jaučiuosi. Bandžiau kaltinti, kad gal neišsimiegojimą arba nuovargį, tai ignoravau, bet paskui supratau, kad tai nėra eilinė situacija.”

„Finale, kai jau negalėjau būti be nuskausminamųjų, supratau, kad reikia kažką daryti”.

Tai vyksta tarp mūsų – A.Mažeika

A.Mažeikos postas socialiname tinkle:

Romanas su Korona

„Mano romanas su Korona.

Šiandien jau aštunta diena, kai gyvenu apsuptas jos meilės man. Kaip šiandien pamenu tą trečiadienio rytą, kuomet ramiai sau pabudęs ir pakilęs teisinga koja iš lovos šmirinėjau po namus, darydamas visus tuos rytinius ritualus ir net neįtardamas, jog ji šitaip mane pamilo.

Artūras Mažeika (dešinėje) ir Vytautas Dranginis

Jau po geros valandos aš visa savo galvą pajutau, kokia tai stipri ir niekur nejausta meilė. Galvą tiesiog skersai ir išilgai pjaustė kokie keturi ar septyni „lobzikai“ su tomis plonomis geležtėmis, kur per darbų pamokas medį pjaustėme.

Sakysit, kad nieko čia ypatingo, kai kam galvos skausmas yra „normal staff“. Galbūt, bet aš esu tas laimės vaikis, kuriam galvos niekada neskaudėję.

Guliu akių pramerkti negalėdamas ir mąstau. Bliamba, gal ji tiesiog susižavėjo ir viskas tuoj praeis. Taigi dažniausiai taip ir būna.

Po naivaus laukimo teko priimti jos antrą apkabinimą. Labai šiltą ir nuoširdų.

Vis dar bandydamas „dylinti“ su „apsėsta“ savo galva supratau, kad tai tik dalis viso to, ką Korona man yra numačiusi.

Taigi. Palaipsniui visa mano super raumeninga nugara pradeda jausti šilumą, kuri tampa tiesiog fakelu. Kitaip tariant, degam.

Nežinau, kodėl A.Tapinas rašė apie kaulų laužymą, gal panelė Korona tokiu būdų nenori pasirodyti esanti banali. Aidontnou.

Visas toks degantis su „lobzikais“ galvoje aptikau, kad esu įkaites iki 38 ir kažkiek dar ten temperatūros. Viskas kaip ir tvarkoje. Karšta meilė ir viską ten, bet kad taip vargins, nenumaniau. Visas 5 dienas buvau totalus „plastilinas“ ,kuriam net arbatytes su imbieriuku, vitaminais c ir medučiu pasigaminti prilygo vienam iš Savicko rekordų pakartojimui.

Kas liečia rekordus, tai pasiekiau asmeninį. Per tas 5 dienas nuskausminamųjų sukramčiau tiek, kad tikrai turiu padėkoti Koronai. Vienas tiek nesugebėčiau.

Nebūtų to blogo, kas neišeitų į gera. Manau, ilgai siuntinėta į visas keturias puses, pagaliau ji įsižeidė ir mane apleido. Aš laisvas jau antra diena. Prisiminimui, ji paliko tik gyvenimą – be skonio ir kvapo, visa kita stojasi į savo vietas. Tikiuosi toliau gyventi nemeilėje.

Ai, tik dar keli dalykai.

Esu pirmasis susirgęs A. savivaldybės administracijoje. Ko gero, dabar aš raupsuotasis.

Jeigu išgirsiu teiginį, jog „Koronos nėra“, visada pakartosiu vieno labai įžymaus Lietuvos aktoriaus žodžius „Dalbajobas? Dalbajobas!”

Ačiū. Viso gero.“

Kitos naujienos

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...