Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Hamburgo Rotušėje vyksta antroji Hamburgo tvarumo konferencija (Hamburg Sustainability Conference – HSC), kurią Hamburgas tikisi padaryti tuo, kas saugumo srityje yra Miuncheno saugumo konferencija – vienu svarbiausių pasaulio forumų, skirtų tvarumui. Šiais metais konferencijoje per 1600 dalyvių iš 110 pasaulio šalių. Tarp svarbiausių temų – atsakingas dirbtinio intelekto vystymas ir naudojimas.
Hamburgas yra tarp lyderiaujančių tvarumo srityje Europoje. Miestas į tvarumo iniciatyvas ir ekologiją žvelgia ne kaip į privalomą dalyką, bet kaip į galimybes ekonomikai, kuriomis nori pasinaudoti ir savo gyventojų labui, įgyvendindamas žaliąją miesto plėtrą. Tad ir šioje konferencijoje itin svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui su verslui ir nevyriausybiniu sektoriumi. Stambus konferencijos rėmėjas ir svarbus dalyvis – Otto Grupė, vokiečių Amazon atitikmuo.
Tvarumas – gyvenimo būdas
Hamburgas siekia tapti klimatui neutraliu iki 2045 m., itin daug dėmesio skirdamas atsinaujinančiai energetikai, viešojo transporto modernizavimui bei žaliųjų erdvių plėtrai.
Net karo palikimas – milžiniški bunkeriai perkuriami šia linkme. Viena naujausių Hamburgo atrakcijų – pernai atidarytas Žaliasis bunkeris. Antrojo pasaulinio karo laikais propagandos tikslais pastatytas milžiniškas bunkeris judraus kvartalo St.Pauli centre buvo transformuotas į žaliosios energijos ir ekologinės architektūros projektą. Šis projektas turi ir simbolinę reikšmę – iš karo infrastruktūros paveldėto objekto sukurtas gyvybės, bendruomenės ir ekologijos centras.
Jau anksčiau dar vienas toks mieste stūkstantis bunkeris paverstas milžinišku šildymo katilu ir tiekia šilumą šimtams butų ir viešųjų pastatų aplink.
Šis naujasis projektas – Žaliasis bunkeris iš pilko betono monstro tapo žaliu miesto tašku. Bunkerio viduje jau ir anksčiau veikė baras, techno muzikos klubas, vieta tarnavo menininkams, bet dabar per kelerius metus ant betoninio monstro buvo pastatytas viešbutis, meno ir kultūros erdvės bei du restoranai. Nuo apželdinto stogo atsiveria beveik visas Hamburgas, ant bunkerio viršaus – daugiau nei 4 700 m² žalumos.
Tvari Hamburgo miesto vizija atsispindi tokiose iniciatyvose kaip „HafenCity“ – tai vienas didžiausių Europoje ekologiškai planuojamų kvartalų. Be to, miesto centre palaipsniui naikinamos automobilių stovėjimo vietos, skatinamas vaikščiojimas ir dviračių infrastruktūra. Hamburgas buvo pirmasis Vokietijos miestas, uždraudęs senesnius dyzelinius automobilius tam tikrose zonose.
HSC misija – skatinti ne pažadus, o tvarią plėtrą
Šiek tiek plačiau apie Hamburgo tvarumo konferenciją (HSC). Pasaulyje išties gausu įvaraus lygio tarptautinių susitarimų, pažadų ir konferencijų, tad ši siekia išsiskirti konkrečiais veiksmais, sako Henry Alt-Haaker, HSC programų ir poveikio direktorius.
„Nenorime būti dar viena konferencija, kurioje skamba pažadai be realių veiksmų“, – teigia H. Alt-Haaker. HSC kuria ilgalaikę platformą, kurios dalyviai – nuo vyriausybių ir įmonių iki NVO – ne tik duoda pažadus, bet ir yra atsakingi už jų vykdymą. Konferencijos formatas apima ne vienkartinius renginius, bet tęstinę veiklą: diskusijas, apvalaus stalo susitikimus, ataskaitas ir pažangos vertinimą.
Konferencijoje susitinka idėjos, galimi jų finansuotojai ir įstatymų priėmėjai, galintys kurti tinkamą klimatą startuoliams. Visos šalys teikia konkrečius įsipareigojimus, vėliau sekama jų pažanga, identifikuojant lyderius ir „atsilikėlius“, išsiaiškinant priežastis, dėl ko pastariesiems nesiseka ir perduodant pirmaujančiųjų patirtis, galinčius padėti kitiems.
Tikslas – ne bausti, o padėti, sako konferencijos vadovas: „Ko čempionai gali išmokyti atsilikėlius? Kodėl jiems nesiseka? Gal trūksta politinės valios, finansinių resursų ar infrastruktūros?“
Kaip tai turėtų veikti, H. Alt-Haaker aiškina pavyzdžiu: „Pavyzdžiui, Nigerijos startuolis, kuris valo vandenyną ir taip uždirba pinigus, negali plėstis, nes rinkoje negauna finansavimo, nes tai aukštos rizikos zona. Tada klausiame bankų, kodėl neduodat finansavimo, juk tai puiki verslo galimybė ir jie valo vandenyną. Bankai sako, negalime duoti garantijų, visos reitingų agentūros sėdi Niujorke ir Londone ir neturi supratimo, kaip įvertinti investicijas Nigerijoje. Tada mes suvedame reitingų agentūras ir sprendimų priėmėjus į vieną vietą, kad jie galėtų pakeisti reguliavimus ir tokios investicijos būtų įmanomos. Tokia Hamburgo tvarumo konferencijos strategija“.
Pirmieji rezultatai
Konferencija startavo tik pernai rudenį ir jos tikslai nėra greitai įgyvendinami, tačiau rezultatus jau skaičiuoja. Hamburge pasirašomos deklaracijos, kuriose dedantieji parašus prisiima konkrečius įsipareigojimus.
Tarp pavyzdžių – žaliąją aviaciją skatinantys įsipareigojimai, kuriuos dalyviai pristatė pirmojoje konferencijoje 2024 metų rudenį. Jie ne tik įsipareigojo mažinti taršą, bet ir sugrįžo į HSC po pusmečio aptarti įgyvendinimo pažangos.
Konferencijoje gimęs įdomus projektas – elektromobilių pakartotinis naudojimas. Žmonės nelinkę pirkti naudotų elektromobilių, nes nėra tikri, ar jų baterija dar tinkama naudoti, todėl jie labai greitai keliauja į atliekas. Tačiau atsirado technologija, kaip patikrinti baterijos būklę ir užtikrinti pirkėjui, kad automobilis dar ilgai bus tinkamas naudoti, taip smarkiai pailginant jų naudojimo laiką.
Dar vienas iš HSC pavyzdžių – diskusijos apie biologinę įvairovę, kuriose, pavyzdžiui, dalyvauja Amazonės regiono vietinių bendruomenių atstovai. „Kaip padaryti, kad bioįvairovės išsaugojimo naudą suprastų ne tik ekologai, bet ir politikai, įmonės, ekonomistai?“ – klausia Alt-Haaker. Diskusija sunki ir supratimas įmanomas tik dalyvaujant visoms pusėms, ko ir siekia konferencija.
Atsakingas dirbtinis intelektas
HSC sprendžia vieną iš aktualiausių šių dienų klausimų – kaip tvariai plėtoti dirbtinį intelektą, kuris naudoja daug energijos ir resursų, todėl būtina jam užtikrinti žaliąją energiją, sumažinti skaičiavimo galios poreikį ir įtraukti infrastruktūros kūrėjus bei inžinierius į sprendimų priėmimą. Be to, labai svarbu, kad DI vystymas būtų demokratiškas, ne vien vakarietiškų duomenų monopolis, apimtų ir pietų šalis.
Šių metų Hamburgo tvarumo konferencijoje tarp kitų pasirašyta ir deklaracija dėl atsakingo dirbtinio intelekto. Vėlgi su ja seka ir įsipareigojimai, pažadai DI vaisiais ir galimybėmis dalintis su skurdesnėmis šalimis, apmokyti Afrikos šalių gyventojus ir panašiai.
H. Alt-Haaker pabrėžia, kad siekiama sujungti HSC rezultatus su kitomis pasaulinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, aplinkosaugos COP ir nesikartoti, o papildyti jas.
Trejų metų perspektyva
Skaičiuoti viščiukus, kokia įtaka buvo padaryta, ketinama po trejų metų.
„Ar mūsų konferencija padėjo pasiekti daugiau tvarios plėtros tikslų? Į šį klausimą galėsime atsakyti po trejų metų“, – sako H. Alt-Haaker. Šis „startuolis“, kaip pats vadina Hamburgo konferenciją, siekia ne momentinių rezultatų, o sisteminės kaitos – per dialogą, spaudimą ir bendradarbiavimą. Belieka tikėtis, kad HSC nevirs dar viena kalbų tribūna, bet taps erdve realiam pokyčiui, per atvirumą ir atskaitomybę.
