Auditoriai patikrino ES biudžetą – rasta ir klaidų, ir galimo sukčiavimo

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Spalio mėnesį Europos Audito rūmai pristatė metinę ataskaitą apie Europos Sąjungos pinigų panaudojimą. Lietuvos atstovė Europos Audito Rūmuose dr. Laima Liucija Andrikienė sako, kad Lietuva ES lėšas panaudoja gerai, ES pajamos taip renkamos drausmingai. Tačiau kartu auditoriai pažymi augantį klaidų lygį ir didėjančią Europos Sąjungos skolą. Nustatyta ir  20 įtariamo sukčiavimo atvejų, kurie perduoti atitinkamoms ES institucijoms, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos prokuratūrai. 

2023 m. OLAF jau pradėjo keturis tyrimus. Apie 17 šių atvejų pranešta Europos prokuratūrai, pradėti 9 tyrimai.

Lietuva iš ES biudžeto gauna keliskart daugiau nei sumoka

2023 m. Lietuva iš ES biudžeto gavo 2,28 mlrd. eurų (apie 12 proc. Lietuvos valstybės biudžeto) (neskaitant RRF lėšų), o šalies įmokos į ES biudžetą sudarė 746 mln. eurų, t. y., Lietuva gavo 3 kartus daugiau nei įmokėjo. Su RRF lėšomis (542 mln. eurų) Lietuva gavo beveik keturiskart daugiau nei įmokėjo.

• Europos Audito Rūmai yra nepriklausomas Europos Sąjungos išorės auditorius.
• Mūsų būstinėje Liuksemburge dirba apie 950 auditorių, teisininkų, vertėjų ir kitų darbuotojų, visų ES valstybių piliečių. 
• Vaidmuo ir užduotys: Europos Audito Rūmai (EAR) kiekvienais metais audituoja ES biudžeto pajamas ir išlaidas ir teikia savo nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir pajamų bei išlaidų atitikties taisyklėms ir reglamentams.

Daugiausiai pinigų – Sanglaudai

2023 m. ES biudžeto pajamos iš viso sudarė 248,4 milijardo eurų.  Didžiausią ES biudžeto pajamų dalį – 39,3 proc. arba 97,7 mlrd. eurų – sudaro valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės moka proporcingai pagal šalių bendrąsias nacionalines pajamas.  Kiti ES biudžeto pajamų šaltiniai – dalis šalių PVM,  muitai, neperdirbtų plastiko pakuočių mokėstis bei skolintos lėšos.

2023 m. ES biudžeto išlaidos sudarė 191,2 mlrd. EUR, didžiausios sumos skirtos sanglaudai ir gamtos ištekliams bei aplinkai:

• Sanglauda, atsparumas ir vertybės (73,3 mlrd. EUR; 38,4%); 
• Gamtos ištekliai ir aplinka (59,5 mlrd. EUR; 31,1%); 
• Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika (25,3 mlrd. EUR; 13,2%);  
• Kaimyninės šalys ir pasaulis (12,3 mlrd. EUR; 8,0%); 
• Europos viešasis administravimas (12,3 mlrd. EUR; 6,4%). 
• Migracija ir sienų valdymas (2,7 mlrd. EUR; 2,7%); 
• Saugumas ir gynyba (1,4 mlrd. EUR, 0,7%); 

Audito Rūmų įvertintas 2023 m. ES biudžeto išlaidų klaidų lygis siekė 5,6 %. Palyginti su ankstesniais metais, jis akivaizdžiai padidėjo: 2022 m. jis siekė 4,2 %, 2021 m. –3,0 %, o 2019 ir 2020 m. – 2,7 %.

Ką šis klaidų lygis reiškia?

• 8,2 mlrd. eurų suma neturėjo būti išmokėta iš ES biudžeto, nes, auditorių nuomone, ji nebuvo panaudota pagal ES arba konkrečias nacionalines taisykles.
• Tarp tipinių klaidų yra mokėjimai reikalavimų neatitinkantiems paramos gavėjams ar projektams, arba mokėjimai perkant paslaugas ar prekes, arba investuojant, atlikti neteisingai pritaikius viešųjų pirkimų taisykles.

Daugiausiai klaidų – naudojant Sanglaudos pinigus

Didėjanti ES skola

2023 m. negrąžintų ES pasiskolintų lėšų suma padidėjo daugiau kaip 30 proc., o ES tapo viena didžiausių skolos vertybinių popierių emitenčių Europoje. 2023 m. pabaigoje ES turėjo 268,4 milijardo eurų nominaliosios vertės neapmokėtų ES obligacijų.

Iki 2026 m. skolinimasis gali padidėti daugiau nei dvigubai, o didžioji dalis grąžintinų sumų atidedamos būsimoms kartoms. Šias pasiskolintas lėšas reikės pradėti grąžinti iki 2027 m. pabaigos, o visą sumą sugrąžinti ne vėliau kaip 2058 metais.

RRF (Europos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė) išlaidose 16 iš 452 tikrintų rodiklių neatitiko mokėjimo ir tinkamumo finansuoti sąlygų. Tai susiję su septyniais mokėjimais septyniose valstybėse narėse. 

Patikrinus Lietuvos 8 rodiklius trūkumų nenustatyta, tačiau nustatyti sistemų, kuriose renkami duomenys apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus, trūkumai.

RRF įgyvendinimas Lietuvoje

Europos Komisija pernai gegužę už 31 rodiklio pasiekimą išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų, o 26 mln. eurų parama buvo laikinai sustabdyta už neįvykdytus du rodiklius (mokesčių pertvarkos srityje).

Remdamasi per 6 mėnesius atliktais veiksmais, Komisija padarė išvadą, kad vienas rodiklis buvo įvykdytas patenkinamai, o antrasis – tik iš dalies. Atitinkamai, RRF išmoka buvo sumažinta 8,7 mln. eurų. 

Lietuva kreipėsi į ES Bendrąjį teismą, prašydama įvertinti, ar Komisijos sprendimas atitinka RRF reglamentą. Lietuva mano, kad su mokesčių lengvatų panaikinimu susijęs rodiklis yra visiškai įgyvendintas, o nacionaliniame RRF plane nebuvo konkrečiai nurodyta, kokios mokesčių lengvatos turi būti panaikintos. Kitas argumentas prieš Komisijos sprendimą yra tai, kad mokėjimų sustabdymo metodika buvo patvirtinta gerokai po to, kai šalys susitarė su Komisija dėl savo įsipareigojimų, todėl kyla abejonių dėl jos taikymo proporcingumo, RRF reglamento nuostatų ir teisėtumo principų laikymosi, ir ar Komisija tinkamai įgyvendina jai reglamentu suteiktus įgaliojimus.
RRF lėšos Lietuvai (mln. eurų) (2023-2026 m.):