Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prieš spalį Lietuvoje vykusius rinkimus partijų lyderiai gana palankiai vertino galimybę Lietuvoje įvesti keturių darbo dienų savaitę. Dabar jau ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to.
„Socialinio dialogo valandėlė“ – diskusija apie keturių dienų darbo savaitę su laikinuoju Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininku Audriumi Gelžiniu.
Darbo našumas priklauso nuo darbdavio
4 dienų darbo savaitė yra darbo organizavimo modelis, kai darbuotojai dirba 4 dienas per savaitę, o ne 5, kaip įprasta. Šis modelis turi tiek privalumų, tiek trūkumų, kuriuos svarbu apsvarstyti prieš priimant sprendimą dėl jo įgyvendinimo.
Audrius Gelžinis šiame modelyje mato daugiau pliusų, o ne minusų. Jo manymu ankščiau ar vėliau 4 dienų darbo savaitė vis tiek atsiras. O kalbant apie darbo našumą, jis priklauso nuo darbdavio noro ir galimybių tinkamai organizuoti darbo procesus.
„Darbo našumas nepriklauso tik nuo darbuotojų. Darbo našumas, bet kurios įmonės, gamybinės ar prekybinės, priklauso nuo verslininko, kuris verslą organizuoja. Kaip jis sudėlioja procesus, procedūras, algoritmus. Darbuotojas negali ateiti ir pasakyti, o dabar kepsime kotletus taip ir taip. Verslo savininkas organizuoja procesus. Kita sritis, inovacijos ir technologijos. Taikykite technologinius sprendinius, robotizaciją, automatizaciją efektyvinti procesams,“ – galvoja Audrius Gelžinis.
Darbo našumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Darbuotojai gali prisidėti prie savo darbo našumo, tačiau svarbu, kad ir įmonė sukurtų tinkamas sąlygas, kuriose darbuotojai galėtų tobulėti ir dirbti efektyviai. Audriaus Gelžino nuomone, pailsėję ir pozityviai nusiteikę darbuotojai dirba našiau.
„Darbuotojai prie darbo našumo gali prisidėti tuo, kad jeigu jie yra pailsėję, nepavargę, pozityviai nusiteikę, tai darbas jų rankose verda. Tačiau jeigu ateina suvargęs, įsitempęs žmogus, o darbe atmosfera bloga, tai darbo efektyvumas yra prastas,“ – yra įsitikinęs A. Gelžinis.
Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams
Inga Ruginienė interviu BNS yra sakiusi neįsivaizduojanti, kas turėtų atsitikti, kad ji nepalaikytų keturių darbo dienų savaitės idėjos. Pasak jos, po truputį darbdaviai jau mato šito modelio pliusus ir pradeda diegti.
Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o kai kurioms profesijoms (mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams) jau taikoma trumpesnė darbo savaitė.
4 dienų darbo savaitė yra perspektyvus darbo organizavimo modelis, kuris gali turėti daug privalumų tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Tačiau svarbu įvertinti, ar šis modelis yra tinkamas konkrečiai įmonei ir jos darbuotojams. Sėkmingas 4 dienų darbo savaitės įgyvendinimas reikalauja kruopštaus planavimo, tinkamo darbo krūvio paskirstymo ir efektyvaus komunikacijos užtikrinimo.
Projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
