Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
„Dirbdamas čia politinį darbą galiu pastebėti, kad siekiant, jog apie mūsų kraštus, apie mūsų likimą ir dabartį, sužinotų daugiau, tai yra ilgas kantrybės ir nuoseklumo reikalaujantis darbas”, – kalbėjo Sąjūdžio lyderis. Anot V.Landsbergio:”Lašas po lašo ir akmenį pratašo. O tas akmuo yra – abejingumo, nežinojimo, žmonių mintys užimtos kitais dalylais ir įnešti ten naują žinojimą ir dar atjautą, ir naują supratimą, tai reikalauja laiko”.
Nuo 2006 metų Europos Parlamento lankytojų erdvėje kabo memorialinė lenta, žyminti 1941 m. birželio 14d., tremčių į Sibirą pradžią, prie kurios kasmet susirenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai ir svečiai. Viena iš dalyvių, Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė prisiminė savo patirtį ir kalbėjo apie tai, kaip svarbu atpažinti pirmus pavojaus signalus europietiškoms vertybėms: „Praeitis visada yra ir ateitis. Mums reikia studijuoti ir suprasti praeitį, kad nekartotume klaidų, pastebėtume pačius pirmuosius požymius, kurie praneša, kad gali kilti grėsmė žmonėms, demokratijai ar žmogaus teisėms, europietiškoms vertybėms,” – kalbėjo S.Kalnietė.
Paklausta, ar tokie mums skaudžių datų minėjimai kelia kolegų susidomėjimą Europos Parlamente, Sandra Kalnietė priminė, kad Baltijos šalys ir kitos naujosios ES narės iš rytų daug padarė, kad atkreiptų Europos dėmesį į totalitarinių režimų nusikaltimus: „EP priimta rezoliucija 2009 metais, išreiškianti susirūpinimą totalitariniais režimais – tai aukščiausias politiniu lygiu priimtas doklumentas Europoje, kuris atkreipia dėmesį, kaip svarbu pastebėti, prisiminti ir tyrinėti tokius režimus. Aš teikiu primenybę tyrinėjimui, nes tik taip galima atskleisti naujus istorijos puslapius ir pateikti medžiagą padedančią suprasti.”
Bendrą Baltijos šalių renginį vedęs estų europarlamentaras Tunne Kelam paklaustas, ar tokie istorinių datų minėjimai ir yra vienintelis likęs Baltijos šalis vienijantis dalykas, teigė, kad mus klaidina dirbtniai skirtumai: „Ilgą laikotarpį mus jungė mūsų bendra praetis, mes turėjome bendrus pavojus, bendrą priešą. Tačiau dabar, manau, turime daug daugiau bendro nei bet kada anksčiau. Mes, Baltijos šalys, niekada istorijoje nebuvome taip arti viena kitos. Tad nesileiskime suklaidinami dirbtinių skirtumų, kurių visada bus tarp šalių narių, tačiau Baltijos šalys sugebėjo laikytis kartu ir šis bendros praeities minėjimas gali mus dar glaudžiau sujungti.”
Dar vienas Lietuvos europarlamentaras Algirdas Saudargas klausiamas apie susidomėjimą istorinėmis datomis ir jų minėjimo svarbą, sakė, kad kančios Europos istorijoje daug, o lietuviams svarbu į ateitį perduoti heroizmą: „Praeitis turi būti įprasminama ateityje. Kartais gal pabrėžiam tą kančią, kuriai reikia atiduoti pagarbą, tačiau nereikia stengtis nustebinti kitų savo klančia. Manau yra kiti dalykai, kuriuos reikia puoselėti, tai herojinė pusė, tai, kad mes nepasidavėm. Ta dvasia, kuri sustabdė tankus, yra labiau tinkama nešti į ateitį”. Š i istorijos pusė, anot A.Saudargo, labai artima ir suprantama jauniems žmonėms.
Dar vienas Lietuvos istorijos įvykis bus paminėtas Europos Parlamente Briuselyje, birželio 26 dieną, prasidedant Europos Vadovų Tarybai. Dalyvaujant Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui ir Estijo eurokonmisarui Simui Kalas vieno iš Europos Parlamento pastatų alėjai bus suteiktas Baltijos kelio vardas. Kaip sakė viena įvykio iš organizatorių, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė: „Ceremonijos metu bus pakabinta memorialinė lenta ir atidaryta istorinių Baltijos kelio fotografijų paroda”. Paroda pavadinta „Baltijos kelias, išjudinęs pasaulį” kabos keletą dienų.
———-
kalbėk [email protected]
Â