Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

Keliauk ir pažink

Ankstesnės laidos

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Alytaus kraštotyros muziejus lankytojams dovanos net 4 NEMOKAMAS ekskursijas muziejaus padaliniuose. FM99 studijoje pasakoja muziejininkas Giedrius Bernatavičius. 10 val. vyks ekskursija A. Matučio memorialiniame muziejuje (A. Matučio g. 8) –  rašytojo 100-ųjų gimimo metinių proga kviečiame prisiminti vaikiškiausią vaikų poetą, paviešėti jo namuose bei įsigyti naujausius leidinius.  13 val. Alytaus kraštotyros […]

Raitininkų seniūnijos krašto muziejus, protmūšis ir Makniūnų bagažinių turgelis – kaip gimsta bendruomenių iniciatyvos kaimo vietovėse? Pokalbis su vienais iš Raitininkų seniūnijos krašto muziejaus iniciatoriais Rimute Griškevičiene ir Juozu Adomaičiu.

Jau vasario 10–11 dienomis Druskininkus išjudins „LTeam žiemos festivalis 2023“. Tradiciniu tapusiame, 10-ąjį kartą organizuojamame renginyje kaip ir kasmet netrūks veiksmo – čia bus galima išbandyti daugiau nei 30 nemokamų veiklų, patiems pasimatuoti skirtingas sporto šakas, pabendrauti su sportininkais, sudalyvauti varžybose ir turnyruose. „Snow arenoje“ vyksiančioje žiemos šventėje netrūks ir pramoginių veiklų – planuojamas kino […]

Sausio 25-ąją Katedros aikštėje atsiversiantis „Laiko portalas“ sutelks skambiausius įvairių kartų balsus, kurių aidas, kaip ir rašė Gediminas, sklis per visą Lietuvą, pasakodamas apie miestą, mūsų sostinę, mūsų Vilnių. Šventės dalyviai išgirs ir išvys specialiai jubiliejui sukurtą šventinę programą, kurios ašis – įvairių kartų ir žanrų muzikiniai kūriniai, atversiantys istorines ir šiuolaikines Vilniaus temas. FM99 […]

Artėjančių švenčių proga savo lankytojams turime nuostabią dovaną! Nuo gruodžio 20 d. kviečiame aplankyti parodą „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Parodai, skirtai žymiojo fotografo 120-osioms gimimo metinėms (2017 m.) pavadinti pasirinkta B. Buračo dienoraščio frazė „tuojau fotografuoju“ atspindi jo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti. Vos pamatęs etnografinių objektų […]

FM99 studijoje „Praeitis trap mūsų“Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Virginijus Oželis. Jeigu šiandien Alytaus miesto abi dalys, tiek kairiajame, tiek dešiniajame Nemuno krante, sudaro vieną administracinį vienetą, tai dar nereiškia, kad tai buvo visada.1795 metais po trečio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dabartinis I Alytus atiteko Rusijos imperijai, o II Alytus Prūsijos karalystei. Šių […]

Pirmą kartą atsidūrus Merkinės žydų kapinėse įspūdis nepakartojamas, jos didžiulės – akivaizdu, kad žydų istorija čia labai sena ir plati. Merkinės žydų kapines – trečios didžiausios Lietuvoje, čia ir garsaus Jungtinių Valstijų aktoriaus Šono Peno giminaičių kapai. Merkinė – viena pirmųjų gyvenviečių, kurioje savo laiku įsikūrė žydų bendruomenė. Apskritai Merkinė buvo labai tarptautinis miestelis, kur […]

1939 m. slaptos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartys dėl įtakos sferų pasidalijimo lėmė tolesnį Lietuvos ir Alytaus regiono likimą. 1939 m. pabaigoje Lietuvoje įsikūrė iki 20 000 raudonarmiečių. Bazės dislokuotos keturiose Lietuvos vietovėse: Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose (prie Jonavos), Prienuose ir Alytuje.  Alytaus apylinkių komunistai nuo 1939 m. pabaigos jau neabejojo, kad netrukus Maskva „leis“, o […]

Pasibaigus kovoms su Lietuvos priešais, keletas Lietuvos kariuomenės pulkų įvairiam laikuibuvo įsikūrę ir Alytuje.Nuo 1929 m. Alytus pradėjo traukti vasarotojus kaip vietovė, pasižyminti savo sausu, švariu oruir vaizdingu Nemuno vingiu. Tais metais Alytuje atsidarė Lietuvos Turizmo draugijos skyrius. 1931 m.gegužės 1 d. Alytus tampa pirmaeiliu miestu. 1932 m. sausio 1 d. Alytus gavo kurorto teises, […]

Šioje laidoje – Jieznas ir jo žydų kvartalas bei pasakojimai iš seniūno Algio Bartusevičiaus ir Jiezno istoriko ir grafų Pacų fano Vytauto Gusto lūpų. Dar ir šiandien senųjų litvakų tarpe galime išgirsti kaip ištiktuką sakomą išsireiškimą jidiš  kalba – „Yezne un Stoklishok!” (Jieznas ir Stakliškės! – lietuviškai). Regiono žydai šį priežodį vartodavo kaip atitikmenį „Vajėzus […]

Apeigos, maldos, raudos, vaišės vėlėms – ne tik tai, bet ir spėlionės apie ateitį vyko šiomis dienomis. Ne visada buvo degamos žvakutės ant kapų, patiekalai ant stalo tomis dienomis irgi buvo nekasdieniški. Buvo papročiai ir dalinti maistą varguoliams, bei pagerbti klajojančias vėleles.  Klausykite… Nuotr. Margionių bendruomenės

Bosozoku stilius ir kultūra. Žodis bosozoku reiškia chuliganiškai važinėjanti gauja. Tai gauja jaunuolių apie 20 metų amžiaus, susibūrusi dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje, Japonijoje. Būtent tuo metu kai pradėjo plisti Japonijos automobilių pramonė. Ši gauja klestėjo 1982 metais, ją sudarė 42 510 narių. Plačiau pasakoja autoklubo „RedHill Street” atstovas Tomas Šreiberis. Gauja važiuodavo į greitkelius su […]