Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Žurnalas „REITINGAI“ pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Radijo stoties FM99 eteryje reitingus pristatė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Valstybinių ir savivaldybių gimnazijų, padedančių abiturientams pasiekti jų akademinių galimybių maksimumą, dar sumažėjo. Švietimo kokybės standartus vis labiau diktuoja keletas privačių mokyklų, taip pat tos, kurios mokinius atsirenka. Tai rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ gimnazijų vertinimas pagal dalykus.
Mokyklų vadovai, vertindami pastarąją valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją viena vertus džiaugėsi, kad dar niekados istorijoje nebuvę tiek 100-ukų; kita vertus, visi supranta, kad didžiuma jų nebuvo sąžiningai „uždirbti“.
Trikdo klaidos egzaminų užduotyse
Tuo pat metu direktoriai pastebi, kad labai nykiai atrodė ir trikdė klaidos VBE užduotyse. Viena kalbintų gimnazijų direktorė atvirai klausė, ar galima dar labiau nusiristi, kai matai, kad valstybinių brandos egzaminų užduotis rengia ekspertai / profesionalai, bet jos tokio lygio, kad abiturientams teko egzamino metu taisyti klaidas: tiek dalykines, tiek gramatikos.
Pasak pašnekovės, apie kokį mokytojo profesijos prestižą mes kalbame, kai negebame pademonstruoti pedagoginių ekspertinių kompetencijų?
Jaunuoliams, anot kitos kalbintos gimnazijos direktorės, yra sunku suprasti, kaip švietimo srityje ir ypač kalbant apie baigiamuosius egzaminus gali būti tiek neprofesionalumo ir net nekompetencijos. Priminsime, kad šiemet grupė abiturientų tėvų kreipėsi net į Europos Komisiją, prašydami ištirti galimus abiturientų teisių pažeidimus, Lietuvoje chaotiškai organizuojant valstybinius brandos egzaminus. Taigi, garsas apie ydingai organizuojamus ir vykdomus egzaminus jau peržengė mūsų valstybės sienas.
Kaltų nėra
Paradoksalu, bet dėl visų šių nesusipratimų kaltų nėra. Iki pat šiandien nėra nė vieno atsakingo ar kalto už šiais metais per valstybinius brandos egzaminus padarytas klaidas.
Pačiame dalykiniame gimnazijų reitinge šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pateikiame gerokai daugiau dalykų, mat radosi naujų valstybinių brandos egzaminų. Be tradiciškai pateikiamų valstybinių brandos egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, istorijos ir geografijos rezultatų lentelių, atsirado naujos lentelės: ekonomikos, filosofijos, inžinerinių technologijų, lenkų kalbos (gimtakalbiams) ir rusų kalbos (gimtakalbiams).
Tačiau šiemet nepateikiame vokiečių ir prancūzų kalbų vertinimų, nes nepaisant viešų politikų kalbų apie šių užsienio kalbų svarbą ir plėtrą, realiai laikančių šių kalbų VBE kasmet mažėja.
Vokiečių kalbos VBE laikė tik pavieniai mokiniai 20-yje šalies mokyklų, o prancūzų kalbos VBE – tik šešiose gimnazijose, tad nėra ką ir su kuo lyginti.
2025 m. laidos abiturientai yra pirmoji karta, kuri nuo 2023 m. mokėsi pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą. Tai pirmoji laida, kuri laikė į dvi dalis išskaidytą valstybinį brandos
egzaminą: pirmą jo dalį – vienuoliktoje klasėje, o antrąją – dvyliktoje klasėje. Dalykiniame vertinime pateiktas bendras, tai yra abiejų laikytų VBE dalių, vidurkis.
Bet, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet dalykiniame reitinge pateikiame ne visų gimnazijų, kurių Lietuvoje yra apie 350, kiekvieno dalyko, kurį laikė abiturientai, vidurkius, o tik 60-ies gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai.
Matematikos geriausiai išmoko:
- 1 Vilniaus licėjus
- 2 KTU gimnazija
- 3 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 4 Klaipėdos licėjus
- 5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
- 1 LSMU gimnazija
- 2 Vilniaus licėjus
- 3 Kauno jėzuitų gimnazija
- 4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 5 Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
- 1 KTU gimnazija
- 2 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
- 3 Vilniaus Žirmūnų gimnazija
- 4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- 5 Vilniaus V. Kačialovo gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
- 1 KTU gimnazija
- 2 Klaipėdos licėjus
- 3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 4 Vilniaus licėjus
- 5 Kauno jėzuitų gimnazija
Informatikos geriausiai išmoko:
- 1 Kaišiadorių raj. Rumšiškių A. Baranausko gimnazija
- 2 Vilniaus A. Puškino gimnazija
- 3 KTU gimnazija
- 4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- 5 Klaipėdos licėjus
Chemijos geriausiai išmoko:
- 1 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
- 2 Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija
- 3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 4 Vilniaus licėjus
- 5 Klaipėdos licėjus
Fizikos geriausiai išmoko:
- 1 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
- 2 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 3 Vilniaus licėjus
- 4 Šv. Juozapo mokykla (Vilnius)
- 5 KTU gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
- 1 KTU gimnazija
- 2 Vilniaus licėjus
- 3 „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
- 4 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
- 5 Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
- 1 KTU gimnazija
- 2 Vilniaus licėjus
- 3 Kauno jėzuitų gimnazija
- 4 Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija
- 5 LSMU gimnazija
Ekonomikos ir verslumo geriausiai išmoko:
- 1 Kauno jėzuitų gimnazija
- 2 Klaipėdos licėjus
- 3 Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 4 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
- 5 Vilniaus V. Kačialovo gimnazija
Filosofijos pagrindų geriausiai išmoko:
- 1 Kauno jėzuitų gimnazija
- 2 Vilniaus licėjus
- 3 Kauno J. Jablonskio gimnazija
- 4 Ignalinos Č. Kudabos gimnazija
- 5 Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija
Tendencija: įstoti į prestižines gimnazijas sunkiau nei į universitetus
Pastaraisiais metais, o ypač šiemet, konkursai į Lietuvos aukštąsias mokyklas kur kas mažesni nei į stiprias, prestižines gimnazijas. Kalbant konkrečiai, šalies universitetuose inžinerijos studijų programose konkurencija buvo minimali – į vieną valstybės finansuojamą vietą pretendavo vidutiniškai 1,14 pretendento, į vieną vietą teisės studijų programose – 1,84 pretendento, medicinos studijų programose – 1,94 pretendento, sporto studijų programose – 2,45 pretendento, verslo ir viešosios vadybos studijų programose – 3,76 pretendento.
Ir čia pavardinome kryptis, kur konkurencija ir konkursai tarsi ir didesni, bet iš tikro daug kur jie sukasi apie vieną pretendentą į vieną studijų vietą, o kai kur net 0,8–0,9 pretendento į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą.
Na o dabar pažvelkime, kokie konkursai pastaraisiais metais yra į stiprias šalies gimnazijas – tiek į atrankines, tiek į pažangias neatrankines. Taigi, norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų šiemet buvo tiek daug, kad susidarė konkursas – 4,8 pretendento į vieną vietą.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje į vieną vietą pretendavo po 4,21 pretendento, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – net 4,81 pretendento. Išties sunku šiemet patekti buvo ir į Vilniaus jėzuitų, ir į Vilniaus Vytauto Didžiojo, ir į Vilniaus S. Daukanto, ir į Vilniaus Gabijos gimnazijas.
Panašus vaizdas ir Kaune. Stipriausiose gimnazijose konkursai čia siekė po 3–4 pretendentus į vieną vietą. Kalbame apie tokias mokyklas, kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ar Kauno jėzuitų gimnazija.
Tendencija: net toje pačioje gatvėje esančių gimnazijų lygis gali skirtis 3-4 kartus
Niekur nėra paskelbta, kad gimnazijų tikslas – ruošti darbininkus arba bedarbius, bet kai kurios tai daro. Ar stulbinamai sąlygomis skiriasi Daugai ir Pivašiūnai? Lyg ir ne: abu šie miesteliai yra Alytaus rajone. Bet štai jų dvyliktokų tolesni keliai skiriasi kardinaliai: iš Daugų gimnazijos daugiau nei du trečdaliai abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas, tai yra universitetus ir kolegijas, o iš Pivašiūnų – nulis. Iš Pivašiūnų gimnazijos 44,44 proc. baigusiųjų nuėjo dirbti, o dar 44,44 proc. niekur nei įstojo, nei dirba.
Arba dar vienas pavyzdys – Ukmergė. Joje veikia dvi gimnazijos: A. Smetonos ir J. Basanavičiaus. Abi jos yra ne tik tame pačiame mieste, bet net toje pačioje gatvėje ir atstumas tarp jų – vos 40 metrų. Bet štai skirtumai tarp jų rezultatų tokie dideli, lyg lygintume šimtais kilometrų nutolusias mokyklas, kurių viena veikia didmiestyje, kita – kaime, ir gal net amžiai skirtingi.
Panašus vaizdas ir skirtumai tarp mokyklų ir Utenos mieste, taip pat Telšiuose.
Beje, stipriai stebina ir glumina tai, kad didžiausi skirtumai tarp mokyklų yra ne periferijoje, ne regioninėse, o didmiesčių savivaldybėse. Ir tie skirtumai tarp mokyklų pagal įvairiausius pjūvius sudaro 2–6 kartus.
Tendencija: Per 13-a metų privačių mokyklų skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus
2013 metais Lietuvoje tebuvo 35 privačios mokyklos, o dabar jų jau yra 106. Tačiau valstybinių ir savivaldybių mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1200 iki 776.
Šiuo metu privačiose Lietuvos mokyklose mokosi 29 149 mokiniai, ir tai sudaro jau beveik 8 proc. visų mokinių. Greičiausiai tai signalizuoja apie kintantį dalies šeimų požiūrį: auga nusivylimas chaosu švietimo sistemoje, didėja liūdesys dėl pradėtų labai prastai parengtų reformų, gilėja neviltis dėl mokinių interesų ignoravimo, erzina perpildytos klasės didžiųjų miestų mokyklose (30–34 mokiniai klasėje), todėl darosi net labai aišku, kodėl šeimos pradeda ieškoti alternatyvų valstybinėms ir savivaldybių mokykloms.
Analizė: Mokyklos, auginančios mokymosi kultūrą
Mokinių pasiekimus ir mokyklos lygį parodo ne vien valstybiniai brandos egzaminai – svarbūs yra ir mokinių metiniai
pažymiai bei jų kaita. Šie duomenys atskleidžia tendencijas ir yra naudingi, nes parodo ne tik vyriausių klasių mokinių rezultatus, bet ir įvairių klasių ar tiesiog visų mokyklos mokinių pasiekimus ir jų kaitą.
Šį kartą „Reitingai“ detaliau analizavo keturių disciplinų – lietuvių k. ir literatūros, matematikos, biologijos ir istorijos – metinių įvertinimų pokyčius. O pačias mokyklas išskaidėme pagal jų tipus: tai yra progimnazijas, pagrindines ir gimnazijas. Vienose mokyklose per metus padariusiųjų pažangą nuošimtis siekia 60–80 proc., o kitose – 3–5 procentus.
Analizė: Per 50 metų mokyklų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus
BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ SKAIČIUS LIETUVOJE
MOKSLO METAI MOKYKLŲ SKAIČIUS
- 1970–1971 – 3759
- 2002–2003 – 2172
- 2016–2017 – 1151
- 2024–2025 – 885
Mokyklų finansavimas: tolstame tiek nuo racionalumo, tiek nuo efektyvumo
Jei dar prieš kelerius metus išlaidos vienam mokiniui įvairiose Lietuvos mokyklose skirdavosi 3,5–5,5 karto, tai šiandien tie skirtumai dar padidėjo. Štai, didžiumoje šalies gimnazijų išlaidos vienam mokiniui sudaro 2300–2800 eurų per metus, bet lygiai taip pat esama ir gimnazijų,
kuriose išlaidos vienam mokiniui viršija 10 tūkst. eurų ir dar daugiau. Pvz.: Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 13,855 tūkst. eurai, o Šalčininkų r. Dieveniškių A. Mickevičiaus gimnazijoje – net 15,49 tūkst. eurų. Ironizuojant galima teigti, kad tai tiesiog pinigų kasyklos. Beje, už tokius pinigus kiekvienam vaikui galima laisviausiai samdyti jau labai rimtus asmeniniuskorepetitorius.
Labai panašus vaizdas ir pagrindinių mokyklų lygoje: Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje išlaidos vienam mokiniui sudaro 2510,6 eurų, Ukmergės Dukstynos pagrindinėje mokykloje – 2723,1 eurų, bet štai Vilniaus r. Pakenės Č. Milošo mokykloje jos siekia jau 12,1 tūkst. eurų, Prienų r. Pakuonio pagrindinėje mokykloje – 12,3 tūkst. eurų, o Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinėje mokykloje – net 14,13 tūkst. eurų. Taigi skirtumai jau artėja prie 6 kartų.
Bet blogiausia, kad pinigai mokykloms yra visiškai atsieti nuo ugdymo kokybės. Netgi priešingai: kartais kuo geresni mokymo rezultatai, tuo mažesni finansai, o kuo prastesni mokymo rezultatai, tuo didesnis finansavimas. Tai nonsensas, bet taip yra. Štai konkretūs pavyzdžiai: Panevėžio J. Balčikonio gimnazija jau daug metų Lietuvos gimnazijų reitinge užima 2–5 vietas, bet joje išlaidos vienam mokiniui per metus sudaro 3,1 tūkst. eurų, o minėtoji Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazija sukinėjasi 260–350 gimnazijų reitingo vietose, pasiekimai čia kuklesni nei kuklūs, bet joje vienam mokiniui per metus tenka 13,85 tūkst. eurų.
UNIVERSITETŲ REITINGAS
Žurnalas „Reitingai“ pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.
Iš viso buvo vertinta 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys bei 83 magistrantūros studijų kryptys. Iš jų:
- 1. Vilniaus universitetas lyderiauja 40-yje bakalaurų ir vientisųjųjų studijų krypčių specialistų rengime bei 37-iose magistrantų rengimo studijų kryptyse.
- 2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 11-oje bakalaurų rengimo studijų krypčių ir 11-oje magistrantų rengimo studijų krypčių.
- 3. Kauno technologijos universitetas lyderiauja 7-iose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 13-oje magistrantų rengimo studijų krypčių.
- 4. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje bakalaurų ir vientisųjųjų studijų specialistų rengimo krypčių ir 7-iose magistrantų parengimo studijų kryptyse.
- 5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas lyderiauja 7-iose bakalaurų ir vientisųjųjų studijų specialistų rengimo kryptyse ir 3-ose magitrantų rengimo studijų kryptyse.
- 6. Klaipėdos universitetas pirmauja 4-iose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magistrantų rengimo studijų kryptyse; Vilniaus dailės akademija taip pat pirmauja 4-iose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magistrantų parengimo studijų kryptyse; o Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 3-ose magitrantų parengimo studijų kryptyse.
- 7. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 3-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 2-ose magitrantų parengimo studijų kryptyse.
- 8. Lietuvos sporto universitetas lyderiauja 2-ose bakalaurų rengimo studijų kryptyse ir 1-oje magitrantų rengimo studijų kryptyje.
- 9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija lyderiauja vienoje bakalauro studijų rengimo kryptčių ir 1-oje magitrantų parengimo studijų krypčių.
- 10. Mykolo Romerio universitetas lyderiauja vienoje magitrų rengimo studijų kryptyje.
Žurnalas „Reitingai“ jau dvyliktą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.
Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė sudarė 30 taškų iš 100. Žurnalas „Reitingai“ 2025 m. balandžio 22 d. – birželio 4 d. apklausė 2326 visų apskričių ir visų 60-ies savivaldybių darbdavius.
22,9 proc. apklaustųjų yra Vilniaus apskrityje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, 15,8 proc. – Kauno apskrities, 12,7 proc. – įmonių, įstaigų ir organizacijų, veikiančių net kelete apskričių vadovai, 10,4 proc. – Klaipėdos apskrities, 8,7 proc. – Panevėžio, 7,9 proc. – Šiaulių, 5,1 proc. – Utenos, 4,3 proc. – Alytaus, 4,2 proc. – Marijampolės ir 3 proc. – Tauragės apskrities.
Jų buvo prašoma dešimtbalėje sistemoje įvertinti universitetų bakalaurų (pagal studijų kryptis) dirbančių jų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, parengimo kokybę.
Be to, remdamiesi Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, nagrinėjome 2024 m. laidos absolventų įsidarbinimą praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.
Taip pat, remdamiesi Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, pateikiame absolventų vidutines pajamas praėjus 12-ai mėn. po studijų baigimo. Tai 2024 m. universitetų bakalauro studijų absolventų duomenys. Šio parametro svoris – 15 taškų.
Remiantis SKVC duomenimis vertinome, 2024 m. studijas metusių studentų skaičių. Tam suteiktas 15 taškų svoris.
Remiantis LAMA BPO duomenimis, į dalykinį universitetų reitingą įtraukta infortmacija kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 110 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2025 metais. Kuo daugiau tokių studentų, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui suteiktas 5 taškų svoris.
Be to, atskirai pateikiame 2025 m. kiekvienoje kryptyje priimtųjų tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkį bei žemiausią balą.
Atkreipsime dėmesį, kad medicinos, farmacijos, odontologijos, veterinarijos ir architektūros krypčių studijos yra vientisosios, – tai yra po maždaug šešerius metus trunkančių studijų absolventai įgyja ne bakalauro ir ne magistro laipsnį, o laipsnio nesuteikiančių vientisųjų studijų baigimo diplomą, tad jas ir vertinome kiek kitaip.
Vertindami vientisąsias studijas, rėmėmės dalimi parametrų, kurie naudoti vertinant bakalauro studijų kryptis: kiek 2025 m. buvo priimta geriausių abiturientų (5 taškai viso reitingo svorio), koks buvo 2025 m. priimtųjų vidutinio balo vidurkis (10 taškų) ir žemiausio balo vidurkis (10 taškų), koks buvo 2024 m. studentų nubyrėjimo nuošimtis (10 taškų), kaip 2024 m. absolventams sekėsi įsidarbinti praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo (10 taškų) bei kokias vidutines pajamas jie gauna (10 taškų).
Bet kartu rėmėmės ir dalimi parametrų, kurie buvo įtraukti vertinant magistrantūros studijų kryptis: koks yra konkrečios krypties mokslo lygis (20 taškų), kiek universitetas vertinamoje kryptyje gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų (5 taškai), kokia yra darbdavių nuomonė apie alumnų parengimo kokybę (20 taškų).
Vertinant magistrų rengimą svarbu žinoti darbdavių nuomonę apie atskirų universitetų absolventus (jų nuomonei taip pat suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), taip pat ir tai kaip 2024 m. laidos magistrams sekėsi įsidarbinti ar susikurti sau darbo vietą. Remiantis SKVC, pateikiami įsidarbinusiųjų duomenys, praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Tam suteiktas 10 taškų svoris.
Taip pat pateikiame ir 2024 m. magistro laipsnį įgijusių absolventų vidutines pajamas praėjus 12 mėn. po studijų baigimo. Šiam parametrui vėlgi suteiktas 10 taškų svoris.
Magistrų rengimo vertinime ypač svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį. Jam reitinge suteiktas 30 proc. svoris. Buvo remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) universitetų mokslo veiklos vertinimu, o LMT universitetų mokslo lygį kryptyje vertina pagal penkiabalę sistemą.
Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne. Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą ir lygį. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 10 proc. svoris.
Taip pat, remdamiesi SKVC duomenimis, įtraukėme ir 2024 m. magistrantūros studentų nubyrėjimą. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.
KOLEGINIŲ STUDIJŲ REITINGAS
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 48 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
- 1. Vilniaus kolegija lyderiauja 20-yje profesinių bakalaurų rengimo studijų krypčių;
- 2. Kauno kolegija pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
- 3. Lietuvos inžinerijos kolegija lyderiauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;
- 4. Panevėžio kolegija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
- 5. Klaipėdos valstybinė kolegija ir VILNIUS TECH universiteto Jūreivystės akademija lyderiauja 2-ose studijų kryptyse;
- 6. Po vieną profesinio bakalauro rengimo kryptį, kurioje lyderiauja, turi: Utenos kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus dizaino kolegija ir Vilniaus verslo kolegija.
