Klausyti gyvai

17:30 - 18:15

Savaitgalio promenada

Čiurlionių vakarienė – uvertiūra į būsimąją Lietuvos kultūros sostinę

Druskininkų kultūros centras kartu su menotyrininke Aušra Česnulevičiene pirmą kartą į bendrą vakarienę sukvietė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio giminės atstovus. Ši išskirtinė festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ veikla – lyg uvertiūra į artėjančius 2025-uosius, kuomet visa Lietuva ir pasaulis švęs mūsų genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, o Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine.

Aušros Česnulevičienės foto

Išskirtinė pažintis su Čiurlionio kasdienybe

Degustacinė vakarienė-premjera ,,Ką gi valgė Čiurlioniai? Kasdienė ir šventinė šeimos užstalė“ pirmą kartą po 110-ies metų Adelės ir Konstantino Čiurlionių namuose Druskininkuose prie stalo sukvietė Čiurlionių anūkus, provaikaičius ir proprovaikaičius.

Kompozitoriaus, dailininko, choro dirigento, pirmųjų lietuvių dailės parodų organizatoriaus M. K. Čiurlionio kūrybos pažinimui skiriamas didelis dėmesys, tuo tarpu apie jo tėvus, namus, buitį, o juo labiau šeimos virtuvę daugelis nėra girdėję. Šiuo renginiu siekiama atkreipti dėmesį ir pagerbti pagrindiniu šeimos centru buvusią Adelę Čiurlionienę. Idėjos autorė – menotyrininkė Aušra Česnulevičienė.

„Druskininkai visuomet buvo ir liko svarbiausiais Čiurlionio namais. Šis miestas – tarsi konstanta, prie kurios jis nuolat grįždavo pasisemti kūrybinės energijos, pabūti savo šeimoje. Tai buvo namai, kuriuose retai kada nutildavo pianino melodija, o dirbtuvėse visada buvo paruošta vieta darbui teptuku, – sako A. Česnulevičienė. – Čiurlionis buvo žmogus, ištikimas sau ir artimiausiai savo namų aplinkai, ne tik idealizuotai vaikystei, bet ir vietoms bei žmonėms, tarp kurių jis augo ir gyveno. Būtent ištikimybėje namams glūdi jo genialumo paslaptis.“

Kasdien pamaitinti 11-a asmenų būtų tikras iššūkis net šių dienų šeimininkei, tačiau anuomet gausios šeimos mama tvarkėsi itin taupiai ir išmintingai. Iš vienintelės 10 rublių tėvo algos šeima vertėsi sunkiai, viską užsiaugindavo patys čia pat, po langais, bet ypatingo mamos sumanumo dėka visi būdavo skaniai pamaitinti.

Švenčių metų stalas dar labiau padidėdavo, nes Konstantinas būtinai atsiveždavo paviešėti vieną ar kelis studijų draugus. O kur dar būrys klegančių kaimynų vaikų! A. Čiurlionienė buvo išskirtinė, ypatinga nedidelio Druskininkų miestelio moteris. Apie jos verdamą daržovių sriubą sklido gražios legendos iki pat Varšuvos, jos kepami ir ilgu mediniu šaukštu „mėtomi“ į lėkštes blynai buvo tiesiog dievinami! Šaltanosiai su mėlynėmis, žalias rūkytas kumpis, jos pačios kepta juoda duona ir marinuoti baravykai visada pirmiausiai atsirasdavo ant stalo parvykus vyriausiam sūnui Mikalojui Konstantinui. Vakarienės dalyviai turėjo progą jų paragauti šį vakarą.

Laimos Rekevičienės foto

„Čiurlionio paliestųjų“ sostinė

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymas 2025-aisiais sausio mėnesį pradės jubiliejinius M. K. Čiurlionio metus. Pagrindinė Lietuvos kultūros sostinės tema – „Čiurlionio paliesti“. Liko vos 95 dienos iki įstabiausios kultūrinės premjeros Druskininkuose, kuomet Čiurlionio paliestieji kurs savo „Svajonių simfoniją“: visa miesto bendruomenė, čia užgimstantys talentai išlaisvins savo kūrybinius polėkius ir kartu su profesionaliais menininkais, kūrėjais, amatininkais jungs, grupuos atskiras linijas, gaidas, derins spalvas, atspalvius ir formas, skirtingų instrumentų skambesį, rinks motyvus ir formuos akordus – kol iš chaoso sukurs didingą harmoniją, vertą didžiojo genijaus idėjos.

Didžiausia kitų metų siekiamybė – inicijuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, kurios, sėkmingai suderintos su tradiciniais renginiais, sukurs ilgalaikį kultūros lauko tvarumą regione. Kultūros sostinės programos paskelbimo iškilmės „Tegyvuoja Druskininkai!“,  atsinaujinęs tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, teatrų festivalis, bendruomeninės iniciatyvos, kiti M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams dedikuoti renginiai pristatys aukšto profesionalumo programą: savo rečitalį surengs pasaulinio lygio talentas Mūza Rubackytė, tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatai, į dangų kils milžiniško dydžio aitvarai, Druskininkų kultūros centras, Varėnos kultūros centras bei žygio partneris VU „Žygeivių klubas“ rengia 3 dienų ČIURLIONIO ŽYGĮ, kuris startuos iš Senosios Varėnos, kur gimė genijus, ir finišuos Druskininkuose, kur genijus subrendo kaip kūrėjas. Premjeras ir naujus kūrybinius projektus 2025 metams kuriantys Lietuvos menininkai taip pat veržiasi jas pristatyti būtent Druskininkuose.

Į Čiurlionio kūrybos įprasminimą ketinama įtraukti ir jaunąją kartą, turinčią didelį naujų įgūdžių, požiūrio ir instrumentų potencialą, pažadinti bendruomenės savivertę ir įsitraukimą į kūrybinius procesus.

Keturios stichijos, įkvėpusios M. K. Čiurlionį, tapo logotipo idėja

Šiemet tradiciniame Druskininkų turizmo dienų renginyje „Turizmo guгmanai – į Druskininkus!“ pirmą kartą vizualiai pristatomas „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ programos logotipas. Dzūkijos gamtos, ypač miškų, ežerų, upių grožis buvo svarbi Čiurlionio kūrybą maitinanti ir gaivinanti versmė, iš kurios jis nuolatos sėmėsi įkvėpimo. Būtent šie aspektai buvo vieni svarbiausių, kuriant Kultūros sostinės logotipą. Keturios stichijos apjungia ir išryškina unikalias Druskininkų kurorto savybes: gydomieji mineralinių vandenų šaltiniai, saulė, miškai ir gaivus oras dovanoja harmoniją kūnui ir sielai ir išlaisvina kūrybines galias.

Organizatoriai svajoja, kad kitais metais lankantys Druskininkus pasiners į autentišką bei jaudinantį Druskininkų gyvenimą bei atras savo ryšį su keturiomis stichijomis.

Parašykite komentarą

Užpildykite laukelį

Kitos naujienos

Seimo rinkimuose iki 16 val. savo valią pareiškė daugiau nei 41 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų...

Spalio 12 d. baigėsi Lietuvos futbolo federacijos organizuojamos Lietuvos senjorų 60+ futbolo pirmenybės....

Įpusėjus Seimo rinkimų dienai sekmadienį, jų aktyvumas viršija balsuojančiųjų skaičių renkant parlamentą ...

Tos moterys, kurios išdrįsta kalbėti, kurios gali pasidalinti savo patirto smurto namuose istorij...