D. Žalimas: „Mes arti tos ribos, kada visiškai drąsiai galima bus sakyti, kad valdžioje yra kriminaliniai autoritetai beveik“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Metų sandūroje apie politikos ir teisės santykį, rinkimus Lietuvoje ir Europoje ir jų pasekmes, iššūkius demokratijoms, Vilijos Kvedaraitės pokalbis su Europos Parlamento nariu, buvusiu Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu. Rinkimų gausu šiais metais buvo ne tik Lietuvoje, ne vienoje Europos šalyje vykę rinkimai susidūrė su Rusijos įtaka. Moldova, Sakartvelas, Rumunija – skirtingos išeitys, visur aiškus įsikišimas iš užsienio, tačiau sprendimai skirtingi, rinkimai anuliuoti tik Rumunijoje.

Negaliojantys rinkimai

Kiek tokia situacija įmanoma Lietuvoje, ko reikėtų, kad rinkimų rezultatai būtų paskelbti negaliojančiais mūsų šalyje?

Anot Dainiaus Žalimo, situacija Rumunijoje dviprasmiška, tačiau toks sprendimas gali būti pateisintas dėl demokratiškų, sąžiningų rinkimų principo: „Yra visuotinai pripažintas ir europiniu mastu <…> sąžiningų ir laisvų rinkimų principas. Rinkimai negali būti nesąžiningi, nelaisvi tokie, kurių metu iškreipiama tikroji žmonių valia. Paveikiant juos, pavyzdžiui, kad ir dezinformacijos arba kokiomis nors kitomis priemonėmis. Tai jeigu yra tikrai pakankamai pagrindo manyti, kad, pavyzdžiui, nebuvo užkirstas kelias plataus masto dezinformacijai, kuri galėjo paveikti rinkimų rezultatus, tai aš tokį žingsnį ir Rumunijos konstitucinio teismo tokį žingsnį visiškai pateisinu žiūrint pagal esmę.”

Europarlamentaras mano, kad toks sprendimas būtų įmanomas ir Lietuvoje, nes Konstitucinis Teismas yra priėmęs išvadas dėl balsuotojų papirkinėjimo dar 2012 metais.

„Tada buvo kitas, primityvesnis iššūkis – tiesioginis rinkėjų papirkinėjimas dovanomis: pinigais, kokiais nors nemokamais koncertais ir taip toliau. Konstitucinis Teismas (KT) ir Lietuvoje yra suformulavęs tokį dalyką, kad jeigu yra nustatytas masinio, praktiškai neriboto, arba labai didelio rinkėjų papirkinėjimo faktas, tai leidžia preziumuoti, kad ir rinkimų rezultatai nebus sąžiningi ir laisvi, ir jei rinkimų rezultatai neatspindėjo žmonių valios, tai tokie rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais.” – aiškina buvęs KT pirmininkas ir prisimena konkrečius atvejus, kai rinkimai vienoje Lietuvos apygardoje buvo anuliuoti, kuomet vienas iš kandidatų vienmandatėje apygardoje kartu su žmona dalino dovanas ir kartu agitavo balsuoti už jį. 

Tačiau kartu ši negaliojančių rinkimų prezumpcija gali būti paneigta, jeigu pagal kitas aplinkybes matyti, kad poveikis buvo nedidelis – kuomet daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškilo klausimas, kad iki 5000 rinkėjų galėjo būti papirkti Darbo partijos naudai, tada buvo įvertinta, kad 5000 balsų nekeičia bendro rinkimų rezultatų ir vietų pasiskirstymo tarp dalyvavusių partijų, todėl  bendras daugiamandatės rezultatas nebuvo anuliuotas.

Konstitucinė doktrina turi spragų

D.Žalimas kalba apie dar vieną Lietuvos problemą, kad nors Konstitucinio Teismo precedentai ir apskritai teisės doktrina yra gana tvirti, tačiau tvarką prižiūrėti turinčios institucijos gali būti neveiksmingos, pavyzdžiui, suteikiamas terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai išnagrinėti skundus yra smarkiai per ilgas ir sprendimai vėluoja. 

Ir pati konstitucinė doktrina turi spragų. „Parlamento nario pareigoms visiškai pagrįstai taikomi tokie kriterijai, kaip lojalumas valstybei, pagarba Konstitucijai, ir dėl to asmuo dešimčiai metų eliminuojamas, jeigu jis yra pašalintas apkaltos proceso tvarka <…> Kur Lietuvoje yra trūkumas iš tiesų – čia Konstitucinio Teismo verdikto nepakanka. Tam, kad 10 metų būtų taikomas apribojimas Parlamento arba Prezidento rinkimuose reikia, kad asmuo dar būtų pašalintas iš pareigų, o čia atsiveria tam tikras langas pabėgti, tuo ponas Žemaitaitis pasinaudojo.” – aiškina buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

„Teisė yra moralinis minimumas“

Visgi tiktai teisė visų politikos klausimų išspręsti negali, neabejoja pašnekovas: „Čia man labai patinka Kanto, berods, pasakymas – teisė yra moralinis minimumas.“

„Vargu ar Konstitucijos kūrėjai 1992 metais įsivaizdavo apskritai tokią situaciją, kad asmenys, kurie būtų pripažinti pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką, neturėtų sąžinės iki tiek, kad jie toliau eitų į tas pačias pareigas ir dar galėtų būti išrinkti.“ – sako D.Žalimas. 

Anot jo, Konstituciją kūrė žmonės idealistai ir net sugrįžtant į Rolando Pakso apkaltos laikus, regis, politinė elgesys turėjo aukštesnius standartus: „Dabar jis yra praktiškai dugne, dabar vadovaujamasi tiktai formalia teisės samprata. Ir tai ne kas kitas primetė kaip šita „Nemuno aušra“ su ponu Žemaitaičiu priešaky, o socialdemokratai ir demokratai tą toleruoja. Visų pirma, po premjero paskyrimo, kuris yra teistas, po įsileidimo į valdančiąją koaliciją asmens, kuris yra pripažintas Konstitucijos pažeidėju ir dar toliau visiškai rimtai kalbant, kad jeigu jisai būtų išteisintas teismo jis galėtų būti Seimo vicepirmininku, tarsi tas Konstitucijos pažeidimas yra iš viso nulifikuotas ir užmirštas. Tai aišku, kad nebėra iš viso jokių atskrių politinės kultūros ir etiko standartų, o belieka vien tik formalūs teisiniai standartai, tai formalūs teisiniai standartai iš tiesų leidžia ir teistiems asmenims, jeigu jų teistumas pasibaigęs ir atlikę bausmę, kandidatuoti, kur nori.“

Pilietinio ugdymo stoka

Anot Dainiaus Žalimo, tokios spragos nėra labai reikšmingos, tačiau kartu su švietimo trūkumu ir Lietuvos politinio elito silpnumu gali vesti prie gana pavojingos situacijos.

„Nepakankamas švietimas, tai, ką mes vadiname pilietiniu ugdymu. Jis neturėtų būti vien tik formalus. Kaip tada žmogui suformuoti tuos etikos standartus, pagal kuriuos, kaip ir aišku, kad negali tokie asmenys eiti tokių pareigų? Nes, dabar praktiškai mes arti tos ribos, kada visiškai drąsiai galima bus sakyti, kad valdžioje yra kriminaliniai autoritetai beveik. Nes pagal jų visą elgseną, pagal jų vartojamą žodyną, mes jau netoli to esam. Kita vertus, ir pats politinis elitas yra gerokai ištižęs. Tai yra tie žmonės, kurie, turėtų formuoti tas politinio elgesio taisykles. Aš netgi čia galėčiau drąsiai palyginti su Europos Parlamentu. Europos Parlamente tokie žmonės kaip Žemaitaitis būtų giliai dugne. Čia apie jokią valdančiąją koaliciją, apie jokį komitetą, apie jokią delegaciją, apie jokias vadovaujančias pareigas nebūtų net kalbos. O čia tie, kurie ir turėtų sulaikyti tokį kriminalinio mentaliteto skverbimąsi į valdžią, jie jį atvirkščiai, toleruoja, įsileidžia, netgi teisina ir taip legitimizuoja tokią elgseną.” – kalba europarlamentaras.

„Aš vis dėlto tikėčiausi, kad 2025 metai bus gera prasme neprognozuojami. Tai kaip sugebėjo netikėtai Asado režimas, taip aš tikiuosi, vis dėlto kokia nors netikėto prasilaužimo Ukrainos fronte. Aš tikiuosi, kad Rusijos armija, vis dėlto, subyrės, nuo to beveik viskas ir priklauso, tai, ką mes kalbame, įtaką rinkimams ir visa kita yra dėl to, kad agresorius yra neaplaužytas.“ – viltis 2025-iesiems pasakoja europarlamentaras.

„Jeigu Rusija pralaimėtų Ukrainos fronte savaime daugelis problemų išsispręstų, nes nebebūtų kam daryti poveikio rinkimuose“ – viliasi D.Žalimas.

Visą pokalbį su europarlamentaru ir spėjimą, kiek išsilaikys naujoji Seimo koalicija išgirskite klausydami „FM99 radijo podkasto“ epizodą.