Klausyti gyvai

20:00 - 24:00

Vakaro dvelksmas

Dalis vaikų neturi ne tik sąlygų mokytis, bet ir vandens ar karšto maisto. Europos klubas – apie vaikus ir jų gyvenimo sąlygas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Kokias garantijas turi vaikas Lietuvoje ir Europoje, ar jos pakankamos? Kaip keičiasi situacija šiuo pandeminiu laikotarpiu? Diskusija apie vaikus ir jų toli gražu ne paprastą gyvenimą Europos klube su Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūte, Vaiko teisių kontroliere Edita Žiobiene ir nevyriausybinės organizacijos “Gelbėkit vaikus” vadove Rasa Dičpetriene.

Klausykite Europos klubo diskusiją

Penktadalis vaikų gyvena skurde

2019 m. 22,2 proc. praktiškai turtingiausios pasaulio dalies – Europos Sąjungos –  vaikų, grėsė skurdas ir socialinė atskirtis. Per praėjusius metus situacija į gerąją pusę nepasikietė. Problema didžiulė, ne vieną kartą buvo užsibrėžta panaikinti vaikų skurdą, tačiau rezultatai nėra džiuginantys, sako europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. 

“Europos Sąjunga, turtingiausia bendrija pasaulyje, ir apie 20 milijonų vaikų gyvena skurde ar ties skurdo riba, kiekvieną dieną turi skaičiuoti, kaip išgyventi, kaip prasimaitinti, ir panašiai.” – sako europarlamentarė.  Lietuvoje situacija taip pat nėra geresnė, ir vaikų skurdas didesnis nei kito amžiaus žmonių, todėl investicijos į vaikus turi būti pagrindinis prioritetas.

“Ir čia jau negalime gailėti jokių lėšų, nei nacionalinių, nei europinių,” – tvirtina ji.  Europos Parlamente šis klausimas taip pat nuolat keliamas. Ir galiausiai Europos Komisija kovo mėnesį pateikė siūlymus, kaip įgyvendinti Vaiko garantijų ir kovos su vaikų skurdu visose valstybėse programą.

Kiekvienam vaikui turi būti suteikta galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrinamas švietimas ir priežiūra, tinkama mityba ir t.t. Kitas klausimas, kaip tai daroma ir kokiu lygiu. Anot Vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės, problema labai daugiasluoksnė.

“Nėra tiktai pragyvenimo būdas arba tėvų gaunamos pajamos svarbiausi dalykai. Kiek valstybė yra pajėgi investuoti ir užtikrinti tam tikrų sektorių kokybišką darbą ir kaip vaikams tos paslaugos tampa prieinamos – ypatingai skausmingos sritys yra sveikata, nors mes vis iš senų laikų esame pripratę girdėti, kad vaikai gauna visas visas paslaugas sveikatai nemokamas, bet mes puikiai suprantam, kad odontologijos, na ir įvairios kitos paslaugos yra labai sunkiai prieinamos.” – kalba E.Žiobienė.

Anot jos, ypatingai didelė problema užtikrinant švietimą mažo amžiaus vaikams. Lopšelis darželis iki 3 metų Lietuvoje prieinamas tik 20 procentų vaikų. Ir nors įstatymai jau keičiami, švietimas tampa privalomas jaunesniems vaikams, tačiau ar visos paslaugos yra kokybiškos, kiek prieinama švietimo pagalba, kokia ugdymo kokybė – visa tai dar labai atviri klausimai.

Vaikai karantine liko ir be mokyklos, ir be maisto

 Visuomeninė organizacija “Gelbėkit vaikus” globoja apie 50 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje. Anot šios organizacijos vadovės Rasos Dičpetrienės, ypatingai karantino laikotarpiu skurdas tik tik dar labiau išryškėjo ir “parodė savo tikrąjį veidą”. Problemos pasimatė jau pirmos karantino bangos metu.

“Pasirodė, kad net 1000 vaikų neturi nei planšetės, nei kompiuterio, nei internetinio ryšio. Tie vaikai, kurie gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje, ir tada kai kurie iš jų ateidavo į dienos centrą, ir centras užsidarė, ir mokykla užsidarė, ir tie vaikai liko be dviejų karštų maitinimų per dieną. Įsivaizduokit, nuo mokyklos atkirto, ir dar maisto klausimas iškilo,” – pasakoja R.Dičpetrienė.

“Gelbėkit vaikus”, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kaip niekada daug padėjo šeimoms prasimaitinti, iki dabar sulaukia prašymų padėti maistu, internetą apmokėti ar kompiuterį parūpinti. Pirmojo karantino pradžioje Švietimo ministerija suskaičiavo, kad apie 25000 vaikų iškrito iš mokyklos sistemos dėl skurdo. 

Ne vien tik techniniai dalykai tai lemia, kartais varganos gyvenimo sąlygos vaikus sustabdo nuo dalyvavimo pamokose, net jei jie ir turi kompiuterį.

“Vienas iš pavyzdžių  – šeima, kuriai mes padedame, daugiavaikė  – 9 vaikai auga, jie gyvena dviejų kambarių butelyje 50 kvadratų, yra vienas virtuvinis stalas. Paklausus mamos, kaip jūs gyvenat – pamainomis.  Pamainomis vaikai atsisėda valgyti pusryčių, pamainomis atsisėda prie stalo, prie pamokų, kiti savo lovose su kompiuteriu, jeigu jį turi, arba su mamos telefonu – irgi pamainom.” – apie vaikų sunkumus mokytantis nuotoliniu būdu pasakoja R.Dičpetrienė.

Blogiausia – nevienodos galimybės

Lietuva bent kai kuriomis techninėmis priemonėmis yra pajėgi aprūpinti – internetas pasiekiamas praktiškai visur, tačiau nebūtinai tą patį galima pasakyti apie dideles vakarų Europos valstybes. 

“Žinot, kokia yra pagrindinė pagrindinė problema, kai mes kalbame apie vaikus – nelygios galimybės.” – apgailestauja V.Blinkevičiūtė. Nors vieni aprūpinti viskuo ir kartais gerokai daugiau, negu reikia, kiti neturi praktiškai nieko.

“Nekalbu jau apie kompiuterį ar planšetę, ar karštą maistą, ar pavalgyti, ar būstą, ar sveikatą, ar pagaliau normalių santykių šeimoje ir namuose, nes mes čia kalbame apie tuos vaikus, tą didžiulį būrį – milijonus vaikų, kurie gyvena šeimose, kur tėvų pajamos nepakankamos. Galbūt jie yra tėvų globos netekę vaikai, galbūt jie yra neįgalūs vaikai, kur labai daug investuoti reikia,” – kalba europarlamentarė. Anot jos, jau vakar reikėjo atsisėsti prie bendro stalo ir sukurti vaikų skurdo įveikimo planą, nes tai investicijos į vaikų protus, į jų gyvenimus.

Europos Parlamente senokai verda diskusijos, kokios priemonės reikalingos, ir pradžioje reikėjo įtikinti, kad tai nėra vien šalių narių problema, kad tam reikalingas bendras europinis finansavimas. 

“Patvirtinom septynmetį biudžetą, kad ne mažiau kaip 5% Europos socialinio fondo lėšų turi eiti kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi ir maždaug apie 6 milijardai eurų turi būti skirti būtent šitam tikslui – kad būtų vaikams lygios sąlygos ir lygios galimybės ir ikimokykliniam ugdymui, ir mokyklai,” – tvirtina V.Blinkevičiūtė. Ji siūlo sodinti prie stalo politikus iš įvairių ministerijų ir parengti Vaiko garantijų planą. 

Problema – vaikų psichologinė būsena

Kaip sako Edita Žiobienė, viena aktualiausių problemų šiandien nebe techninės galimybės, bet vaikų psichologinė būsena. Be to, kuo jaunesniame amžiuje investuojama į vaikus – į jų sveikatą, švietimą, kokybišką maitinimą, tuo geresni rezultatai. Bet jei vaikai ir aprūpinti techninėmis priemonėmis bus atkirsti nuo bendravimo, situacija gali būti labai sudėtinga. 

“Su Švietimo ministerija ginčijamės ir aiškinamės, kaip reikėtų atnaujinti kontaktinį ugdymą tam, kad gaivinti vaikų psichiką, nes mes turėsim dar kitą sprogimą kitoje srityje,” – perspėja E.Žiobienė.

Tėvai, turintys galimybę vaikams padėti, mokyti, užsiimti, daug kompensuoja patys, tačiau nemaža dalis tėvų neturi galimybių, o kartais ir nesupranta, ko reikia vaikui. Čia labai svarbus aktyvus valstybės vaidmuo ir pagalba tėvams.

“Žiūrėdami statistiką, jei lyginamės su Afrikos šalimis, su Rytų Europos šalimis, tada kažkaip atrodo, kad mes čia gal visai neblogai,” – kalba Vaiko teisių kontrolierė, tačiau situacija visai kita, kai lyginame situaciją su Vakarų Europos valstybėmis.

“Šiaip tai sakom, kad  Vaiko teisių konvencijos yra prioritetas, kai imamės veiksmų, tie vaikai tampa paskutiniu prioritetu.” – apgailestauja Edita Žiobienė.

“Kai kartais nuvažiuoju į kokį vienkiemį ir pamatau tą, ką pamatau, aš galvoju, kad aš tiktai kai kuriose Afrikos valstybėse mačiau tokį vaizdą.” – palyginimą su Afrika pratęsia Rasa Dičpetrienė, – ”Čia aš kalbu apie vandenį. Pas mus organizacijoje vis dar eilė šeimų, kurios laukia, kad padėtume iškasti šulinį arba išgręžti vandens gręžinį (…)  Aš kalbu apie šeimą su mažamečiais vaikais, kur mamos turi su bidonais ir ant ratukų iš kaimyno kilometrą ir daugiau atsivežti vandenį kiekvienai dienai, kad galėtų padaryt valgyt arba vaikus nuprausti”.

40 000 vaikų Lietuvoje gyvena visiškame skurde

Pagal 2019 metų statistiką 8% vaikų patiria absoliutų skurdą Lietuvoje, tai apie 40 000 vaikų. Absoliučiu skurdu laikoma, kai pajamos 4 asmenų šeimai per mėnesį sudaro 500 eurų, kurių neužtenka net baziniams poreikiams. 

Dar sudėtingesnė situacija šeimose, auginančiose vaikus su negalia, kur prisideda emocinės ir psichologinės problemos.

Šiandieną nemažai sveikatos paslaugų teikiama nuotoliniu būdu, kas yra pakankamai sudėtinga. Specialiosiose mokyklose buvo leistas kontaktinis mokymosi būdas, nes nemažai apie tai diskutuota jau per pirmąją karantino bangą.  Tačiau paslaugos šioje srityje nėra  kokybiškos ir pakankamos, o per pandeminį laikotarpį paslaugų kokybė ir apimtis dar sumažėjo.

Europos Vaiko garantijų sistemoje valstybėms narėms pateikiamos konkrečios gairės, kaip nepriteklių patiriantiems vaikams suteikti būtiniausius dalykus – prieigą prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo (įskaitant sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklą) ir sveikatos priežiūros, taip pat prie sveikos mitybos ir deramo būsto, siekiant spręsti smurto problemas ir skatinti lygias galimybes vaikams nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis. Šiose gairėse pirmiausiai nurodoma, į ką atkreipti dėmesį. 

Pirmiausia tai ikimokyklinis ugdymas, kuris prieinamas labai mažam skaičiui vaikų, taip pat kokybiškos švietimo paslaugos mokyklose, kurių lygis taip pat labai skiriasi, aiškina Vilija Blinkevičiūtė.

“Mokytojo prestižas pakalbėjo vienais metais prioritetuose, dabar jau užmiršome, dabar nebekalbam, nebėra reiškia tos problemos. Mokytojas, kaip ir liko visiškai nuošaly su savo darbu, kuris pandemijos sąlygomis dar labiau pasunkėjo,” – stebisi europarlamentarė.

Tarp privalomų garantijų vaikams – padorios gyvenimo sąlygos. Visas šias problemas ir siekiama spręsti finansavimu iš įvairių fondų. 

“Finansavimas yra siūlomas iš visų europinių fondų, ir Europos socialinio fondo ir to pačio Atsigavimo fondo, kur dar dabar iki šiol diskutuoja, kur Lietuvai 2,2 milijardo skirta, ir visi kiti fondai gali būti panaudojami, tiktai reikia, kad suprastum, jog tai yra iš tikrųjų didžiulė problema. Bet man dažnai atrodo, kad politikai tiesiog užsimerkia, ar nemato tų vaikų ir jų šeimų, ir skurdas pagimdo skurdą, užburtame rate visi sukasi ir jokios prošvaistės nėra,” – politikų atsakomybės pasigenda V.Blinkevičiūtė. Ji pasigenda ir strategijos Lietuvoje dėl vaikų skurdo įveikimo. 

Bendro požiūrio į problemą ir jos sprendimą nemato ir Vaiko teisių kontrolierė. 

“Man visada labai liūdna, kad pas mus ministerijos labiau mato kiekviena iš savo lauko. O kada mes kalbame apie vaikus, tai jam reikia pagalbos čia ir dabar, ir jiems visiškai nesvarbu, ar tai yra švietimo, ar tai yra socialiniai pinigai, ar tai yra sveikatos pinigai.” – apgailestauja E.Žiobienė. Anot jos, Vyriausybės visada teikia vilčių, tačiau praeina kadencijos, o rezultatų nesulaukiama. 

“Skamba labai gražiai, tai būna kompleksas, bet paprastai atskiras socialinis, atskiras švietimo kompleksas ir sveikatos. O iš sveikatos pusės tai dar liūdnesnė dalis. Galvoju, kad tai labiau Ligų ministerija, o ne Sveikatos, ir ji labai dažnai mato tiktai konkrečios ligos gydymą, vaistų paslaugas, bet ne sveikatinimo, kurio labai reikėtų.” – nelinksmą patirtį dėsto E.Žiobienė.

Didžiausia viltis yra žmonės, dirbantys tiesiogiai su vaikais, sako R.Dičpetrienė. 

“Kur ta viltis iš tikrųjų. Vienintelis, kas man atėjo į galvą, tai vaikų dienos centrų žmonės, darbuotojai, tos vadovės ir vadovai. Tai yra žmonės pasišventę, atiduoda paskutinį kraujo lašą. Jie jau dirba 20 – 25 metus, kai kurie iš jų jau 3 kartą vaikų užaugina. Ten yra viltis, mūsų žmonės yra viltis,” – tvirtina Rasa Dičpetrienė, džiaugdamasi, kad ir ministerijose atsiranda žmonių, kuriems rūpi iš tikrųjų.

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas ...

Lietuvių kalba unikali ir ypatinga, ja komunikuojame tarpus...

Alytaus Rotušės aikštėje statoma išskirtinė scena penktadienį vyksiančiam lauko šokio spektakliui...