Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje tampa vis įprastesne savivaldos praktika, liudijančia apie augantį gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir demokratijos plėtrą. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus duomenimis, tokias iniciatyvas jau įgyvendina 52 iš 60 savivaldybių, o gyventojai per jas paskirstė daugiau nei 20 milijonų eurų savo pasiūlytoms idėjoms.
Apie tai, kaip veikia ši demokratijos forma, kuo ji naudinga ir kaip plečiasi, pasakoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė. Pašnekovę kalbino Liudas Ramanauskas.
Per aštuonerius dalyvaujamojo biudžeto praktikavimo metus Lietuvoje ši forma jau įsitvirtino. Ypač džiuginantis aspektas – moksleivių įtraukimas: 36 savivaldybės į šią praktiką įtraukia ir savo mokyklas. Toks dalyvavimas padeda moksleiviams geriau suprasti mokyklos biudžeto formavimą ir sprendimų priėmimą. Be to, dalyvaudami jie stiprina finansinį raštingumą, komandinio darbo įgūdžius ir supratimą apie rinkimų bei balsavimo procesus.
Daugiausia gyventojų palaikymo sulaukia projektai, susiję su aplinkos tvarkymu ir infrastruktūros gerinimu. Tarp laimėjusių idėjų dominuoja aplinkos apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelės, laisvalaikio erdvės, parkai ir sodai, kultūros erdvės, dviračių ir pėsčiųjų takai.
Vis dėlto, kaip sako Ingrida Kalinauskienė, kyla klausimas, ar tokiam instrumentui kaip dalyvaujamasis biudžetas turėtų būti skiriamos labai paprastos idėjos (pvz., vaikų žaidimų aikštelės), kurias savivaldybės ir taip turėtų spręsti. Manoma, kad nereikėtų naudoti sudėtingų mechanizmų ganėtinai paprastiems dalykams.
Per praėjusią vasarą ir šią žiemą Lietuvoje iš viso buvo įtraukta apie 140 000 gyventojų, kurie pasiūlė apie 1200 idėjų, o iš jų 160 buvo pasirinktos įgyvendinimui. Tačiau gyventojų įsitraukimas savivaldybėse labai skiriasi – nuo mažiausio (mažiau nei 1% Širvintų rajone) iki didžiausio (35% Skuodo rajone).
Viena iš problemų, pastebimų TILS apžvalgoje, yra komunikacija. Dažnu atveju informacija apie dalyvaujamąjį biudžetą skelbiama tik internete (25 savivaldybės) ir viešinama per naujienų pranešimus. Tik nedidelė dalis savivaldybių (tik 20) informaciją talpina atskiroje skiltyje savo svetainėje, o tik 24 turi atskiras internetines platformas. Tik apie 2/5 savivaldybių naudoja socialinius tinklus. Tai rodo, kad yra pamirštama ieškoti gyventojų ten, kur jie yra, nekviečiant jų ateiti į savivaldybę, bet einant pas juos (pvz., į bibliotekas).
Apžvelgus situaciją, Ingrida Kalinauskienė padarė išvadą, kad Lietuvoje tikrai turime erdvės ir potencialo plėstis, ir tai rodo, jog yra noras ieškoti sprendimų ir keisti situaciją demokratijos kultūros srityje.
