Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Darius: „Kasmet švenčiu savo antrą gimtadienį“

Ši istorija apie Darių, iš pažiūros paprastą, niekuo neišsiskiriantį žmogų, tokį, kaip ir visi. Ne, ne visai tiksliai pasakyta, iš kitų jis išsiskiria savo energija ir stogą raunančiu atvirumu. Šio žmogaus istorija nepalieka abejingų.

Taip, reakcijos gali būti įvairios – nuo skeptiškumo iki garbinimo, tačiau nesistebėti Dariumi neįmanoma.

Darius

20 metų praleistų įkalinimo įstaigose, 18 metų priklausomybės nuo intraveninių narkotikų, sugriauta šeima, prarastas pasitikėjimas ir daug negatyvių momentų. Visa tai Dariaus praeitis.

Nepraleisite įdomių pokalbių prenumeruodami mūsų tinklalaidę  Apple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS

Praėjo beveik penki metai nuo to laiko, kai jis išsivadavo nuo svaigalų priklausomybės, susigrąžino  vaikų pasitikėjimą, atstatė ryšį su jais ir dėkoja vaikų motinai už tai, kad auklėdama juos nenutraukė ryšio su tėvu.

Pokalbio I dalis
Pokalbio II dalis

Ar Darius laimės kūdikis?  Atsakymas vienareikšmiškas – taip. Ar tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar reikėjo milžiniškų pastangų ir ryžto? Taip.

„Namuose matydavau tik nepriteklių, mama gerdavo, rūpindavosi tik savim, vesdavosi vyrus, todėl ne visą laiką pageidaujamas ir namuose būdavau. Tekdavo miegoti ir laiptinėse, ir balkonuose, ir pas kaimynus. Manau, kad paslydau nuo šios vietos“, – vaikystės atsiminimais ir nuopuolio pradžia dalijasi Darius.

Tai nemylėto, užaugusio kovos dėl išlikimo sąlygomis vaiko istorija. Kur ji nuveda? Nuo mažens auklėtas globos namuose, uždaroje Veliučionių specialiojoje profesinėje technikos mokykloje, nepilnamečių kolonijoje, Darius  ir šeimyninį gyvenimą pradėjo nelaisvėje.

Susituokė būdamas nepilnamečiu, santuokos ceremonija vyko policijos komisariato aktų salėje, o liudytojais buvo areštinės viršininkas ir tyrėja. Darius dar šiandien atsimena, kaip ritosi juodos nuo blakstienų tušo ašaros šviesia jo nuotakos suknele, kaip po ceremonijos jis staugė areštinės kameroje, kaip ateities planai pavirto į ilgus kalėjimo metus.

Viskas slydo į nuokalnę, kol galiausiai nusikaltimas sekė po nusikaltimo, įkalinimai, o trumpas laikas, kol Darius pabūdavo laisvėje virsdavo nuolatinėmis narkotikų paieškomis.

Paklausę Vijos pokalbio su Dariumi išgirsite ir apie pašnekovo „Auksinę adatą“ – septynių gramų heroino dozę suleistą į veną ir nenusinešusią jo gyvybės, apie jo „žygdarbius“ ieškant lėšų narkotikams, apie dugną, į kurį atsispyręs jis pradėjo gyventi iš naujo.

 Akivaizdu, jis turėjo gyventi. Tam, kad jo patirtis padėtų panašaus  likimo žmonėms. Šiandien Darius savanoriauja reabilitacijos „Alfa centre“, į kurį prieš penkerius metus kreipėsi pagalbos ir pats.

Taip pat skaitykite: Aitriųjų pipirų ekspertas: pirmas indikatorius yra žvilgsnis

Kitos naujienos

Kanų prizininkai, naujiena iš Venecijos, kino meistrų darbai iš Berlinalės. Tokia kino programa „...

Viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai, tačiau mažd...

Dvynukų Teodoro Emilio ir Kasparo Eriko tėtis Irmantas pusę metų kone kasdien išnešdavo iš namų didelius ...

Šventežeryje įsikūrusi bendrovė „Pietų Megrame“ rugsėjo 24 d. atšventė 25-ąjį gimtadienį. FM99 apie prabė...