Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Per 9 šių metų mėnesius Alytaus apskrityje užfiksuota 200 sukčiavimų atvejų, o pernai per visus metus jų buvo 151, rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.Pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį sukčiavimų skaičių Alytaus apskritis pernai buvo penkta Lietuvoje, o šiemet užima trečiąją vietą – daugiau nusikaltimų buvo užfiksuota tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
Alytaus vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, Alytaus apskritis iš kitų regionų išsiskiria tuo, kad į šią apskritį sukeliauja daugiausiai telefoninių sukčių tyrimo bylų, nes visoje Lietuvoje veikiantis telefoninių sukčių tinklas dažnu atveju prasideda Alytaus pataisos namuose. Juose kalintys telefoniniai sukčiai skambina į tikslingai atrinktų žmonių laidinius telefonus visoje Lietuvoje ir apsimesdami įvairių institucijų pareigūnais prašo savo aukų pasakyti internetinės bankininkystės duomenis. Jiems talkina bendrininkai visoje Lietuvoje, kurie vėliau perima ir išgrynina sukčių užvaldytų sąskaitų pinigus, tačiau skambučiai aukoms vyksta iš Alytaus.
„Swedbank” Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Š½emaitytė teigė, kad didžiausia aukų klaida tai, jog jos neįvertina prisijungimo prie interneto banko duomenų svarbos. Juos išviliojus per 5 minutes galima ištuštinti žmogaus turimą kreditą, tiek pat trunka nutraukti ir į kitas sąskaitas pervesti indėlius ar pasiimti sąskaitos likutį. Nors asmens vardu paimti SMS kreditą užtrunka apie 15 min., auka dažnai ir per tiek laiko nesusipranta, kad būtina nedelsiant pranešti bankui.
„Telefoniniai sukčiai yra išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius, jie moka manipuliuoti aukos patiklumu. Aukos dažnai pačios neapdariai skelbia asmeninę informaciją apie save socialiniuose tinkluose, kurią radę sukčiai talentingai panaudoja saviems nusikaltimams – aukoms jie siūlo darbą, apsimeta policijos, „Sodros”, FNTT ar bankų darbuotojais ir įtikina žmones atiduoti savo internetinės bankininkystės duomenis. Sukčių aukomis tampa tiek jaunuoliai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Be to, moterys nuo sukčių atakų nukenčia gerokai dažniau negu vyrai”, – sako Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas.
Didesniems nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
————–
kalbėk [email protected]
