Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

Dialogas. Ar įmanomas privalomas darbuotojų testavimas?

Prenumeruokite „FM99 radijo podcast’ą” ir įdomiausius bei svarbiausius pokalbius klausykite Jums patogiu metu.

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Seimas svarsto užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės įstatymo pataisas, kurios įpareigoja kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19 viruso. Nors šios pataisos ir leistų įmonėms dirbti laisviau, bet kyla klausimų, kaip įgyvendinti patį procesą, kiek tai kainuos ir ar nebus prievartos žmonėms.

Apie įvairius privalomo darbuotojų testavimo aspektus FM99 kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesore, biotechnologijos instituto imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirbliene, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininku Raimondu Tamošausku.

Testavimas padėtų suvaldyti viruso plitimą

Pasak A.Žvirblienės, darbuotojų testavimas yra vienas iš būdų, kuris leidžia suvaldyti viruso plitimą. Testuojant galima ne tik nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs, bet ir sužinoti, kiek žmonių yra persirgę šiuo virusu. Profesorės nuomone, tokiu būdu testavimas gali padėti įmonėms skirstyti darbuotojus ir taip labiau apsisaugoti nuo židinio atsiradimo:

„Gamyboje tai irgi yra svarbu, nes galima sugrupuoti darbuotojus, kad tie, kurie jau yra atsparūs virusui galėtų dirbti kartu su tais, kurie dar neatsparūs ir tai tikrai labai efektyviai sumažintų galimybes virusui plisti.“ – sako A.Žvirblienė.

Profsąjungos atstovo R.Tamošausko teigimu, žmonės supranta, kad dirbant kartu testuotis svarbu ir reikalinga. Anot jo, kai maisto pramonės darbuotojai testuotis galėjo savanoriškai, ateidavo apie 90% darbuotojų. Tačiau, profesinės sąjungos prezidento teigimu, testavimą darant privalomą, nesudaromos tinkamos sąlygos žmonėms, pavyzdžiui, nors testas ir apmokamas valstybės, bet į mobilųjį punktą galima atvykti tik automobiliu, kurį ne visi turi.

Mintis gera, bet įgyvendinimui sąlygų trūksta

‚‚Lygtai tas veiksmas yra geras, mes rūpinamės savo žmonėmis, jie darbe jaučiasi saugiau, bet kartais šio veiksmo įvykdymas susiduria su įvairiom problemom”, – kalbėjo R.Tomašauskas.

LPK vadovas Vidmanto Janulevičiaus įmonė viena pirmųjų pradėjo taikyti darbuotojų testavimą, tačiau pradžioje buvo sunkumų dėl greitųjų testų tikslumo, kai kuriuos darbuotojus reikėjo pakartotinai testuoti privačiose klinikose. Ir nors įmonė darbuotojus testuoja, tai daro nereguliariai. Be to, testų rezultatai nėra oficialiai fiksuojami sveikatos sistemoje.

‚‚Pratestavus su gerais vienkartiniais testai, nustačius, kad nėra sergančiųjų, mes rezultatų negalime suvesti į elektroninės sveikatos sistemą, nes tai daryti gali tik gydytojai, tai reiškia, kad mūsų tyrimų rezultatai niekur nenueina, statistikos nepagerina. Taip pat trūksta žmonių, kurie gali testuoti, tad reikia kreiptis į privačias klinikas, kuriose testas daug brangesnis”, – pasakojo V.Janulevičius.

Išeitis – greitieji testai

VU profesorės teigimu, Lietuvoje plačiausiai naudojami molekuliniai PGR tyrimai yra patys tiksliausi ir jie gali nustatyti ir ikisimptominius atvejus, tačiau prietaisai jiems tirti yra labai brangūs, o rezultatas gaunamas tik po ilgesnio laiko. Tad nors jie ir yra tiksliausi, jų kaštai dideli. Nors visiškos alternatyvos šiems testams neatsirado, A. Žvirblienė sako, kad daline alternatyva gali būti laikomi greitieji antigenų testai – nuo pandemijos pradžios jie smarkiai patobulėjo.

„Dalinė alternatyva yra tie greitieji antigenų testai, jie labai patobulėjo lyginant su pirmaisiais testais ir visai neblogai veikia. Jie parodo tuos atvejus, kai žmogus, tikėtina, yra labiausiai užkrečiamas, nes užsikrėtimo rizika priklauso nuo to, kiek žmogus išskiria viruso į aplinką, jei to viruso nosiaryklėje yra daug, jis intensyviai dauginasi, tai tas žmogus yra pavojingesnis aplinkiniams“, – pasakojo profesorė.

Anot A.Žvirblienės, netolimoje ateityje atsiras greitieji antigenų testai, kuriems užteks seilių mėginio, tai reikštų, kad testams nereikėtų medicinos darbuotojo ir tyrimas būtų daug paprastesnis.Tačiau profesorės nuomone neverta tikėtis, kad pačios įmonės galės suvesti tyrimų rezultatus į elektroninę sveikatos sistemą.

Žmonės turėtų testuotis patys?

V.Janulevičiaus nuomone, norint įdiegti privalomą darbuotojų testavimą, reiktų galvoti apie greituosius antigenų testus, kuriuos paprasčiau įmonėms naudoti, ir kad šiuos tyrimus galėtų atlikti patys darbuotojai. Dar viena problema – kaip suvesti į e-sveikatos sistemą, tad tik išsprendus šiuos klausimus galėtų būti vykdomas visuotinis testavimas. Tačiau norint dabartinėje situacijoje daryti masinius testavimus tai reikėtų centralizuoti, sako pramonininkų asociacijos prezidentas, nors tai ir būtų našta valstybei, tačiau kitų variantų nėra labai daug.

R.Tamošauskas dvejojo, kaip veiktų teigimu, jei testuotis žmonės galėtų patys, viskas priklausytų nuo darbuotojų sąmoningumo.

„Viskas remtųsi darbuotojų sąmoningumu: pasitikrins ar nepasitikrins, pasakys teisybę ar nepasakys(…), net kai nebuvo pandemijos žmonės sirgdami gripu eidavo į darbą, kad negautų mažesnių pajamų. Yra tos problemos, kad tam tikros darbuotojų kategorijos, kurių atlyginimai mažesni, bijodami prarasti pajamos gali pradėti nevisalaik sąžiningai elgtis“,- kalbėjo R.Tamošauskas.

Profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jeigu valstybė nori griežtintų darbuotojų testavimą, tuomet turėtų visa tai finansuoti.

Visgi anot profesorės, testavimas neišvengiamas, ir atsižvelgus į pasiūlymus, tai reikia įgyvendinti. Didžiausia problema, kad testavimas turėtų būti nuolatinis, kitaip nei su antikūnų testais, kuriais nustačius, kad žmogus jų turi, kelis mėnesius testo galima nebedaryti. Tačiau antikūnų testas taip pat turi prasmės – jis leistų atskirti darbuotojus, kuriems bent kurį laiką PGR testavimas nebūtinas, nes jie turi imunitetą virusui, tokiu būdu sumažinant testuojamųjų apimtis.

Kitos naujienos

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...