Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šiandien Alytaus miesto savivaldybėje vyko diskusija apie Alytaus miesto ateitį, ieškoma būdų, kaip pritraukti investicijų, sugrąžinti miestą palikusius, sukurti patrauklią aplinką gyventi, kurti ne tik saviems, bet ir čia atvykstantiems.
“Viskas yra gerai” – jauno verslininko frazė nuskaidrino bendrai ganėtinai pesimistišką aplinką, kuomet buvo skaičiuojami 22 tūkstančiai išvykusių miestelėnų, mažėjantis vaikų mokyklose skaičius ir verslo efektyvumo trūkumas. Nors lyderiaujančios Alytaus įmonės peršoka bendrą Lietuvos įmonių vidurkį tiek kuriant pridėtinę vertę, tiek ir pagal pardavimus vienam darbuotojui, pasakojo tarptautinės audito bendrovės Ernst & Young atstovas Arvydas Žiobakas. Kokie regiono privalumai ir trūkumai ir kurlink orientuoti verslą – pokalbis su Arvydu Žiobaku. Klausykite:
Dar viena Alytaus įmonių problema – didžiulė darbuotojų kaita. Per metus pasikeičia beveik kas ketvirtas darbuotojas (24%). Tai viršija ir Lietuvos vidurkį – kas penktas (19%), o juo labiau ES, kur darbuotojų kaita 13%.
Tokiems faktams paprieštaravo bendrovės “Vita Baltic International” atstovas Kazimieras Sventickas. Anot jo, jų įmonės rodikliai dvigubai viršija ES vidurkį, atlyginimų vidurkis dvigubai didesnis nei Lietuvoje. Anot Kazimiero Sventicko, jų įmonė yra geros vadybos pavyzdys, gavusi, be to, ir du prizus už inovacijas.
Konkretus pasiūlymai ką daryti nuskambėjo iš verslo, pernai metais sukūrusio per 20 darbo vietų. „Vivi“ ekologiškos kosmetikos verslo vadovas Laimutis Kumetis remdamasis savo patirtimi sakė, jog labai reikalinga pagalba sertifikuojant naujų įmonių produktus, eksportuojant, išvežant produktus į užsienio rinkas. Verslininkas teigė, jog perspektyvų taip pat yra, tik reikia jų ieškoti. “Viskas yra gerai”, – sakė L. Kumetis sukeldamas juoko bangą salėje.
Anot A.Žiobako, mūsų miestui labiausiai reikia apsispręsti, kas yra stiprioji pusė ir toje srityje prisišaukti stambesnę užsienio kapitalo įmonę, apie kurią galėtų kurtis papildantys verslai. Kaip tai padaryti – atskira istorija, tačiau vienas pagrindinių faktorių, kad miestas turėtų žmonių, kurie galėtų ir turėtų kompetencijų dirbti, nes infrastruktūra yra daug kur ir tai nėra didelis konkurencinis pranašumas prikviečiant investuotojus.
Anot verslininko, bendrovės “Traidenis” vadovo Sigito Leonavičiaus, miesto prioritetas galėtų būti jaunos šeimos, kurias reikia bandyti pritraukti gyventi čia, akcentuojant miesto privalumus. O jų nemažą – čia pigiau, kompaktiškiau gyventi, vaikas į darželį gali papulti iškart. Galime tapti bent jau didmiesčių miegamuoju rajonu, sakė S.Leonavičius, nes į darbą galima važinėti ir į Vilnių ir į Kauną.
Vienas iš diskusijos apie Alytaus ateitį iniciatorių Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo Lietuvoje “Globa Shapers” iniciatorius Rytis Valūnas sakė, jog reikia išnaudoti išvykėlius, kurie turi sentimentų gimtajam miestui įsteigiant Alytaus Alumni klubą. O tokių žmonių išties daug pačiose įvairiausiose srityse. BASF, URM, Prezidentūra, Advokatūra, Maxima, EK, EP, Microsoft, Nokia, Kauno grūdai, One, Lietuvos energija, IKI ir kt. , įmonėse, kuriose aukštose pozicijose darbuojasi buvę alytiškiai. Anot jo, diasporos pagalba padaromi puikūs dalykai, yra pavyzdžių pasaulyje, JAV, Škotijoje, Maroke ir pan.
Kaip sakė Alytaus miesto savivaldybės investicijų skryriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė – Bakum, nereikia iškart tikėtis per daug, ir labai svarbu ugdyti patriotizmą ir meilę miestui. “Jaunimui uždeda rožinius akinius – jūs galite uždirbti labai daug, ir prašykit daug. Pati grįžusi dirbo už pusę minimumo”, – sakė N.Rinkevičiūtė Bakum. Anot jos, ir savivaldybė suteikia galimybes jauniems žmonėms steigti verslus, skiria paramą, tą daro ir darbo birža. Neringa Rinkevičiūtė – Bakum kalbėjo ir apie teigiamo požiūrio į save trūkumą – patys save sumenkiname. Anot jos, skyriuje penktadalis dirba atvykėliai iš kitų miestų, kurie pasirinko gyventi čia.
Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas sakėsi prikaupęs kalną idėjų, beklausydamas kitų kalbančiųjų. Jis teigė nematantis nieko blogo, jei jaunimas išvažiuoja padirbėti. “Kas ir būtų, jeigu jie sėdėtų namie”, – sakė K.Miliauskas. Gimnazijos direktorius kalbėjo apie švietimo sistemos trūkumus, apie tai, jog reikia papildomo darbo ne tik su sunkiai besimokančiais, bet ir su mokiniais. Visiems kitiems ta strategija – “iki lemputės”. Ką daryti, kad žodis “strategija” nekeltų žiovulio? Surengti pamoką, kurią visi tuo pačiu metu stebėtume, bet ją vesti turi galintys puikiai kalbėti verslininkai. “Politikai, nesiskverbkit į mokytojus, nes nuo jūsų kalbų arba žiovulys ima arba juokas”, – sakė K.Miliauskas. “Kas sunku padarom iš karto, tam kas neįmanoma reikia truputį laiko”, kalbėjo gimnazijos direktorius. Anot jo, svarbu visiems daryti nors po trupinėlį tai, ką galim, pagal kiekvieno jėgas. “Man čia gera”, – savo kalbą baigė K.Miliauskas.
Vienas iš “gerumų”, kaip sakė R.Valūnas, tai, kad Alytus tikrai sportiškas miestas, turintis puikius dviračių takus, tiesa, gal tai nepakankamai akcentuojama. Alytaus m.sporto skyriaus vedėjas Adomas Adrušaitis teigė, jog būtent sporto bazės yra didžiausias smulkaus verslo rėmėjas, nes atvyksta tūkstančiai sportininkų, kurie čia gyvena, valgo ir palieka pinigus. A.Andrušaitis teigė, jog mažo miesto sindromas neleidžia garsiau apie save skelbti.
Kodėl ta geroji žinia neperžengia miesto ribų – lengviausia suversti mažo miesto sindromui, nuskambėjo mintis. Ant Liudo Ramanausko, tai ir politikų kaltė, nes vertikalė ir paisymas ką pasakys aukščiausioje pozicijoje sėdintis labai svarbu, kaip ir neapsisprendimas, kas turi tą gerąją žinią skleisti. Vienas pagrindinių klausimų – koks turėtų būti miesto pozicionavimas, kad į jį atvažiuotų žmonės. Apie tai diskusijos dalyviai turėjo minčių. R.Valūnas teigė, kad reikia ieškoti, kas šiuolaikiniam jaunimui svarbu. Anot jo, Alytų ištempti galėtų informacinių technologijų centras – Google mokykla, kur galėtų būti rengiami informatikos specialistai. Skamba utopiškai, anot Ryčio, bet tai alytiškiams atrodo patrauklu, bent jau kalbant su jais, ir tai įmanoma.
Paties miesto įvaizdžio klausimas, taip pat problema. Kaip pateikti, pristatyti identitetą – labai svarbu. Anot R.Valūno, jis tik šioje diskusijoje sužinojo, jog Alytus yra lyderis sporto veiklose.
„Verslo anglelo” vadovas Vaclovas Antanas Goštautas teigė, jog jeigu norėsim sugrąžinti vaikus,sužlugdytume jų potencialą – jiems išauga tokie sparnai, kad jiems čia trūktų vietos. „Mes užauginom vaikus, juos išleidom į didžiuosius miestus, tad mažiesiems turėtų būti už tai kompensuojama’, – sakė V.A.Goštautas.
Juozas Adomaitis iš Kauno atvykęs gyventi į Alytų prieš trejus metus teigė, jog pliusų čia labai daug. Viskas vienoje vietoje, kompaktišką, jis minėjo Svajonės orkestrą, dviračių takus, infrastruktūrą. Anot jo, bėda, kad viską norima gauti „gatavai”, todėl važiuojama į užsienį ieškoti, kur viska s jau sukurti. „Alytus geras miestas tiems, kurie supranta, kad ne tik galima gauti, bet reikia ir duoti”, – sakė J.Adomaitis.
Mergina iš auditorijos sakė, jog yra kartų konfliktas ir kiekvienas užsidarę savo rate, lyg išorė jiems kenktų. Jei vienas su kitu nekovotume, o bendradarbiautume, iš to galima sukurti daug gėrio, kalbėjo mergina. „Ne kariaukim, o draugaukim”, – teigė ji.
AMS Strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Česonis teigė, bendruomenės aktyviai įsitraukia tik į planavimo procesą, bet kai reikia ieškoti finansavimo, palieka tai viešajam sektoriui. Anot jo, reikia stiprinti bendruomenes mieste ar jas apjungti į vieną centrą. Tai pat svarbu taikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kaip pavyzdį jis pateikė mikroautobusus mieste. „Reikia mums keisti mąstyseną”, – teigė J.Česonis.
„Viskas prasideda nuo mąstymo ir svajonės būti didvyriu”, – renginį pabaigė moderatorius Liudas Ramanauskas. „Noriu palinkėti patikėti tuo, ką kalbame ir tuo, ką norime padaryti”, – sakė FM99 vadovas.
