Dzūkija ir Alytus: gyventojų skaičiaus pokyčiai per 25 metus

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Registrų centro pateikti duomenys rodo, kad per 25-erius metus sparčiausiai augo didmiesčiai, tokie kaip Vilnius, Šiauliai ir Kaunas. Tačiau Dzūkija ir Alytus, fiksuoja ne tik gyventojų mažėjimą, bet ir ryškius migracijos bei administracinių vienetų pokyčius. Tarp labiausiai „nukraujavusių“ Lietuvos miestų, anot Registrų centro, Alytus antras, tarp miestelių antra Merkinė.

Gyventojų skaičiaus pokyčiai per 25 metus Lietuvos miestuose: žalia spalva žymi miestus, kuriuose gyventojų skaičius augo, raudona tuos, kuriuose gyventojų mažėjo.

Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25-erius metus „nukraujavusių” gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).

Vilnius, Kaunas ir Šiauliai pirmauja

Sausio 1 d. duomenimis, Vilnius, Šiauliai ir Kaunas sparčiausiai augo pagal gyventojų skaičių. Vilniuje per 25 metus gyventojų skaičius padidėjo beveik 190 tūkst., Šiauliuose – 15,3 tūkst., Kaune – 14,8 tūkst.

Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius analizuotu laikotarpiu mažėjo Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje – 425 gyventojai, Merkinėje, Varėnos rajone – 425, Krekenavoje, Panevėžio rajone – 370, Vilkaviškio rajone esančiame Pilviškių miestelyje – 370, Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje – 350. Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų.

Iš jų miestuose yra deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų. 

Registrų centro pateiktais duomenimis, didžiausių šalies miestų gyventojų skaičius: Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).

Demografiniai pokyčiai Alytaus mieste 2019–2025 m.: tendencijos ir iššūkiai

Alytaus miestas per pastaruosius kelerius metus susidūrė su reikšmingais demografiniais pokyčiais. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, jaunimo migracija ir gimstamumo rodiklių kritimas lemia naujus iššūkius tiek miesto infrastruktūrai, tiek švietimo ir socialinės politikos sričiai.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas

Registrų centro duomenimis 2019 m. sausio 1 d. Alytuje gyveno 56 041 gyventojas, o 2025 m. pradžioje jų skaičius sumažėjo iki 52 034, t. y. per šešerius metus gyventojų sumažėjo 7 % (4 007 žmonėmis).

Jaunų žmonių mažėja, pensinio amžiaus daugėja

Atskirų amžiaus grupių analizė rodo, kad smarkiai mažėja jaunų žmonių:

• 0–6 metų vaikų sumažėjo 247, arba 9,2 %.
• 7–17 metų vaikų sumažėjo 246, arba 4,7 %.
• Pensinio amžiaus gyventojų skaičius per septynerius metus išaugo 24,5 %.

Alytuje gimstamumo rodikliai nuo 2020 m. sumažėjo apie 20 %.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokinių skaičius per pastaruosius septynerius metus sumažėjo 11,6 %, o priešmokyklinio ugdymo įstaigose – 4,3 %.

Šie skaičiai rodo ryškų visuomenės senėjimą, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių miesto darbo rinkai, švietimo įstaigų tinklui bei socialinės apsaugos sistemai.

Gyventojų mažėja visoje Dzūkijoje

Alytuje, kuris prieš 25 metus buvo vienas iš sparčiausiai augančių miestų, šiandien gyventojų skaičius sumažėjo apie 5 tūkst. Tai rodo ne tik migracijos pokyčius, bet ir tam tikras struktūrines problemas, kurios susijusios su regiono vystymusi ir administraciniais pokyčiais.

Tuo pačiu, pastebima tendencija, kad mažesnės gyvenvietės Dzūkijos regione ir aplinkinėse vietovėse pritraukia daugiau žmonių, kaip pavyzdys – sparčiai augantys miesteliai ir gyvenvietės šalia didmiesčių. Šis procesas ypač matomas ir Alytaus apskrityje, kur fiksuojama migracija į šalia miesto esančias vietoves.

Klaipėda ir Palanga – nauji augimo centrai

Tarp kitų sparčiai augančių miestų ir gyvenviečių yra Klaipėda ir Palanga, kuriose gyventojų skaičius padidėjo atitinkamai 11,9 tūkst. ir 6,1 tūkst.