Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Unikalus kraštovaizdis, smėlingas dirvožemis tinkamas grybams ir gilios grybavimo tradicijos dzūkams ne tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis, rašo britų Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas staripsnyje pavadinimu „The national park that draws mushroom hunters from around the world”, tad nenustebkite, jei be vietinių gyventojų, mūsų miškus užplūs ir britai…
Grybų rojus
Dzūkijos nacionalinis parkas apibūdinamas kaip tikras grybų rojus, pritraukiantis grybautojus iš viso pasaulio.
„Lietuvos Dzūkijos nacionaliniame parke pasiklysti tarp pušų, ieškant grybų, yra taip dažnai pasitaikantis įvykis, kad jam netgi yra sukurtas specialus žodis: „nugrybauti“.“ – rašo BBC.
„Storas medžių skydas prarijo paskutinį saulės spindulį, o kartu su juo – ir mūsų orientaciją. Pakėlę žvilgsnį nuo miško dugno, pastebėjome, kad aplink mus buvęs miškas – prieš kelias minutes dar pažįstamas kraštovaizdis su saulės apšviestais plyšiais ir vingiuotais takais – tapo tankių rudų šešėlių plotu, kuris staiga tapo svetimas ir klaidinantis.“ – įspūdžius pasakoja Harry Taylor, straipsnio autorė, kuriai tuomet jos gidas Tomas Baltušis ir paaiškino žodžio „nugrybauti“ reikšmę.
Didžiausias Lietuvoje Dzūkijos nacionalinis parkas Pietų Lietuvoje valandos kelio atstumu nuo sostinės Vilniaus yra saugoma teritorija, kuri palaiko nepaprastą valgomųjų grybų gausą ir įvairovę, pasakoja žurnalistė.
Anot jos, grybavimas Dzūkijoje per šimtmečius formavo regiono gyvenimo būdą, virtuvę ir ekonomiką.
Grybavimas – gyvenimo būdas
Straipsnyje pabrėžiama, kad Dzūkijos dirvožemis, susiformavęs ledynmečio metu, ypač tinkamas grybams augti, o smėlinga, bet drėgna žemė sudaro puikias sąlygas grybienai.
Be to, Dzūkijoje grybavimas nėra tik hobis, tai – gyvenimo būdas, o vietiniai gyventojai nuo mažens mokosi grybauti iš savo tėvų ir senelių.Aprašoma ir grybų įvairovė – Dzūkijoje auga apie 300 rūšių valgomų grybų nuo gerai žinomų, tokių kaip voveraitės ar baravykai, iki rečiau sutinkamų. Anot autorės, kai kurie grybai, kurie kitose šalyse laikomi nuodingais, Dzūkijoje yra vartojami po specialaus paruošimo. Išties bobausiai vartojami tik po kelių nuvirimų.
Straipsnyje minimas ir Zervynų kaimas, kuriame išlikę Dzūkijos klestėjusios grybų prekybos pėdsakai, iš kur vietiniai gyventojai kadaise rinkdavo, džiovindavo siųsdamo regiono grybus virėjams ir Sovietų elitui., o Viliumas Malinauskas užsiėmęs grybų verslu tapo vienu turtingiausių žmonių šalyje.
Ir šiandien prekyba grybais net ir pakelėje labai svarbi tradicija – dešimtys automobilių kasmet rikiuojasi pakelėse vos prasidėjus grybų sezonui su miško gėrybėmis.
Džiaugiamės prisidėję!