Dzūkų tankai: „Kai Šiauliai su Panevėžiu rodo norą gerinti miesto sporto infrastruktūrą, Alytus lieka su „Sel“ koncertų organizavimu“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Alytuje futbolas – dalis miesto identiteto, o „Dzūkų tankai“ garsūs visoje Lietuvoje ne tik išskirtiniu eglesiu, kuris jiems prišaukia ir nemalonumų, bet ir savo ištikimybe klubui. Dabar klubo fanai dalijasi savo nusivylimu.

2021 metais „Dainava“ tapo lankomiausiu A lygos klubu, pritraukusi daugiau žiūrovų nei bet kuris kitas futbolo klubas šalyje, tačiau valdžios dėmesio nesulaukė. 

„ Ar tai, kas įdomu miesto žmonėms, kada nors tapo įdomu ir miestui? Panašu, kad ne.“ – rašo klubo fanai savo feisbuke.

Dzūkų tankų kreipimasis

„Alytuje futbolas neabejotinai yra pagrindinė sporto šaka, kuriai neženkliai nusileidžia rankinis. Nors krepšinis Lietuvoje pritraukia daugiau žiūrovų, „Dainava“ jau įrodė, jog mūsų miestas yra išimtis. 2021 metų sezone buvome lankomiausias klubas visoje A lygoje, kai tuo metu reprezentacinė krepšinio komanda rinko dvigubai mažiau žiūrovų ir turėjo beveik prasčiausią skaičių LKL. Panašias tendencijas galėjome matyti ir prieš COVID–19 pandemiją, kuomet Dainava rungtyniavo net ne aukščiausioje šalies lygoje. Ar tai, kas įdomu miesto žmonėms, kada nors tapo įdomu ir miestui? Panašu, kad ne.

Tuo metu, kai jau visiems buvo aišku, jog Tomo Pačėso valdomą „Dzūkiją“ pirks Gediminas Žiemelis ir iškels klubą iš Alytaus, „Dzūkija“ vis dar gavo didžiausią paramą iš visų profesionalių miesto sporto klubų. Dalis Dzūkų Tankų prieš tvirtinant Alytaus biudžetą susisiekė su meru, parodė akivaizdžius faktus, jog miestas yra mulkinamas. Ar mulkinamas jautėsi ir Nerijus Cesiulis? Ne. Jis užtikrintai teigė, jog klubas liks Alytuje. Kaip viskas baigėsi – puikiai žinome. 220 tūkst. eurų nukeliavo minėtam projektui, o jau netrukus klubo pardavimą ir iškėlimą iš miesto neigęs meras pozavo su pagarbos nevertos komandos ambasadoriais.

Susiklosčius tokiai situacijai buvo galima tikėtis, jog vienam projektui dingus iš miesto, kitiems profesionaliems sporto klubams finansavimas ženkliai didės. „Dainavai“ skiriamas miesto finansavimas nuo 2022–ųjų didėjo, bet klubui stabiliai žaidžiant aukščiausioje šalies lygoje – tai normalu. Ar didėjimas buvo ženklus, ypač įvertinant infliaciją ir tai, jog vienas klubas išnyko? Ne. Šiais metais klubui numatyta skirti 250 tūkst. eurų. Ir nors nemažai žurnalistų savo straipsniuose jau yra parodę, kaip Alytaus valdžios žmonės nemyli sporto, šiek tiek palyginamųjų skaičių pridėsime. Pavyzdžiui, antroje pagal pajėgumą šalies futbolo lygoje rungtyniaujantis Klaipėdos „Neptūnas“ gauna 265 tūkst., „TransInvest“ – 400 tūkst., A lygoje rungtyniaujantis Telšių „Džiugas“ ir Marijampolės „Sūduva“ atitinkamai 300 tūkst. ir 350 tūkst. eurų. Pagal miesto indėlį esame A lygos apačioje, o pirmi net nebūtumėm ir Pirmoje lygoje. Tiek iš tos istorinės pernai iškovotos ketvirtos vietos.

Kita opi problema – sporto infrastruktūra. Alytuje yra ne viena aikštė, kuriai skyrus bent minimaliai dėmesio, būtų galima užtikrinti A lygos sezono pradžią savo mieste. Vieni iš tų stadionų yra tiesiog laukinės žolės laukai, kiti – atnaujinti, turintys dirbtinę dangą, tačiau vis dar neatitinkantys A lygos reikalavimų. Neabejotina, jog parodžius iniciatyvą, būtų galima sulaukti pagalbos ir iš federacijos – pvz. keičiant dirbtinę dangą. Ne taip seniai buvo iškeltas ir maniežo statybų klausimas, tačiau ši idėja, deja, tiesiog nugulė stalčiuose. Kai Šiauliai su Panevėžiu rodo norą gerinti miesto sporto infrastruktūrą, Alytus lieka su „Sel“ koncertų organizavimu. Dėl šios priežasties jau eilę metų „namų“ rungtynes žaidžiame už 60 kilometrų nuo Alytaus. Ne tik žaidžiame, bet ir iš tų pačių savivaldybės skirtų pinigų tenka nuomotis Marijampolės maniežą, kai pinigai galėtų likti Alytuje.

Ne mažiau svarbus ir Alytaus centrinio stadiono klausimas. Tiksliau – absoliutus apatiškumas jo priežiūrai ir atnaujinimui. Ilgą laiką žmonės juokėsi iš sporto rūmų parketo, tačiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į stadiono veją. Iš esmės, tokia jos vadinti jau negalima, nes tai – tiesiog laukinė žolė, nekeista daugiau nei 15 metų. Čia labai didelis akmuo skrieja į Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC) daržą. Didelės dalies centrinės tribūnos kėdžių atlošai suskilinėję, švieslentė – dvejus metus veikianti 50% pajėgumu, atnaujinta tribūna – be kėdžių. Tai tikrai ne baigtinis sąrašas problemų, kurias galima išvysti atėjus į stadioną. Būtent dėl to ir kyla klausimas – ar ilgam sugrįžome į savo namus. Ne kartą buvo keliamas stadiono operavimo perleidimo „Dainavai“ klausimas, tačiau į kažką rimčiau, deja, tai ir neišsivystė. Stadionas, švelniai tariant, neprižiūrėtas, o kad klubas gautų leidimą sužaisti jame rungtynes reikia nueiti didelį ir sunkų kelią, nes saugomas lyg 8 pasaulio stebuklas. Tai – apgailėtina.

Nesenai buvo šnekėta ir apie dirbtinę dangą Alytaus centriniame stadione. Kaip ir su visomis kitomis idėjomis, panašu, kad nieko nebus. Dirbtinės dangos klausimas nėra vienareikšmiškas, bet faktas, jog tai leistų visus metus žaisti ir treniruotis gražiausiame šalies stadione, todėl tai turėtų būti bent jau svarstytinas variantas. Dabartinė žolė nėra geresnė už dirbtinę dangą.

Apie ASRC galima išsiplėsti ir daugiau. Tai – miesto savivaldybei pavaldi įstaiga. Vieša paslaptis, jog mieste jaunieji sportininkai yra skirstomi į savus ir ne savus. „Dainavos“ futbolo akademija nėra ASRC dalis ir dėl to susiduria su įvairiais sunkumais. ASRC, priešingai nei FA „Dainava“, yra finansuojama tiesiogiai iš miesto biudžeto, tačiau ugdymo kokybė, ypač futbolo srityje, kelia didelių klausimų. Nepaisant to, vienam vaikui iš miesto biudžeto ASRC tenkanti suma siekia daugiau nei 150 eurų per mėnesį, tuo metu futbolo akademijai reikia tenkintis valstybės skiriamu 15 eurų krepšeliu. Su panašiomis problemomis susiduria ir Alytaus krepšinio akademija, ir kiti ASRC nepriklausantys juridiniai asmenys, užsiimantys jaunųjų sportininkų ugdymu, tačiau jų keliami klausimai, kaip ir visa kita, kas susiję su sportu, tiesiog nugula stalčiuose.

Pabaigai, norisi ir didesnio klubo pastovėjimo už save sudarant A lygos tvarkaraštį, kuomet nieko nepavyksta pasiekti kituose frontuose. Šiai dienai turime du klubus – „Dainavą“ ir „Džiugą“, kurie didžiąją dalį pirmo rato nebūtų galėję žaisti namuose. Jeigu „Džiugas“ beveik visas rungtynes tuo laikotarpiu, įskaitant visą kovo mėnesį, žaidė tik išvykose, mūsų laukė daugiau namų mačų nei išvykų.

Rašome tai, nes mums svarbu. Miesto apatija futbolui kažkada turi baigtis. „Dainava“ sugrįžo į stadioną ir cirkas, bent jau laikinai, pasibaigė. Bet ar ilgam? Pareiškiame, jog nuo kito sezono į „Dainavos“ namų rungtynes svetur paprasčiausiai nevyksime. Nuo žaidėjų nenusisukame, jie palaiko mus, o mes rasime būdų, kaip išreikšti palaikymą jiems.“