Klausyti gyvai

10:00 - 11:00

Informacinis kanalas

Ekonomistė Odeta Bložienė: „Alytaus apskritis nedarbo lygiu gali konkuruoti tik pati su savimi“

„FM99“ studijoje viešėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, kuri pasakojo, kokia ekonominė situacija šiuo metu yra Alytaus regione. (Klausykite pokalbio)

„Apskrityje dominuojančios lengvosios pramonės, medienos perdirbimo, maisto pramonės įmonės, sveikatinimosi ir rekreacijos bei turizmo paslaugų teikimo centrai tik iš dalies gelbsti regioną nuo visiško merdėjimo. Pagal sukuriamą šalies BVP dalį Alytaus apskritis užima tik 7-tą vietą. Vilčių bent šiek tiek išjudinti regiono ekonomiką teikia tai, kad visi apskrities savivaldybių centrai – Alytus, Druskininkai, Varėna, Lazdijai – pateko tarp tikslinių teritorijų papildomai ES paramai gauti, o didžiausia dalis numatyta Varėnos miesto kompleksinei plėtrai“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Finansų ekspertės teigimu, apskrities savivaldybių pastangos yra pagirtinos ir ilgainiui turėtų duoti teigiamą postūmį. Alytaus pramonės parkas kasmet siekia pritraukti vis naujų investuotojų. Logistikos centrai ir labiau išplėtota transporto infrastruktūra sudarytų geresnes sąlygas didinti regioninės produkcijos eksportą ir skatinti turizmą ne tik Druskininkų savivaldybėje. Tai taip pat pagerintų darbo jėgos judėjimo sąlygas, mat kol kas Alytaus apskritis nedarbo lygiu gali konkuruoti tik pati su savimi.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Ekonomistė Odeta Bložienė: „Alytaus apskritis nedarbo lygiu gali konkuruoti tik pati su savimi“ (Nuotr. „FM99“ )

Nedarbas ‒ didžiausias iš visų apskričių

Pagal vidutinį metinį nedarbo rodiklį 2015 m. Alytaus apskritis dalijosi paskutinę vietą su Utenos apskritimi – net dviejose savivaldybėse (Lazdijų r. ir Alytaus r.) vidutinis registruotas nedarbas viršijo 15 procentų, o tai yra beveik dvigubai daugiau bedarbių nei šalies vidurkis. Nors regione yra galimybių įsigyti išsilavinimą ‒ čia veikia Kauno kolegijos skyrius, net 7 profesinės mokyklos, tačiau kol kas didžiausias iššūkis yra įdarbinti ir išlaikyti apskrityje mokslus baigusius ir profesiją įgijusius jaunus specialistus. Alytaus m. ir Druskininkai pasižymi viena aktyviausių emigracijų ne tik apskrityje, bet ir šalyje (Druskininkai antra vieta, Alytaus m. devinta), o jaunimo nedarbo lygis šioje apskrityje didžiausias iš visų apskričių. Beveik 33 proc. 15–24 m. amžiaus jaunuolių Alytaus apskrityje neturi darbo, kai šalies jaunimo nedarbo lygio vidurkis dukart mažesnis – 16,3 procento. Didžiausias registruotas jaunų žmonių (16–29 m. amžiaus) nedarbas metų pradžioje buvo Lazdijų r., Alytaus m. ir Alytaus r. savivaldybėse.

Atlyginimai kyla, bet iki šalies vidurkio dar toli

Visos apskrities savivaldybės, išskyrus Alytaus m., rikiuojasi antroje Lietuvos savivaldybių sąrašo pusėje pagal vidutinį darbo užmokestį. Mažiausias jis Varėnos r. – nors per metus ir ūgtelėjo 2 proc., tačiau nuo šalies vidurkio (585 eurai) atsilieka apie 130 eurų. Lazdijų r. ir Druskininkuose gyventojai tai pat gavo vidutiniškai 100 ir daugiau eurų mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis. Alytaus miesto savivaldybėje atlyginimai didžiausi apskrityje (541 euras), tačiau ir čia vidutinis darbo užmokestis nesiekė šalies vidurkio. Finansų ekspertės teigimu, žemus atlyginimus lemia maža ūkio subjektų koncentracija (Alytaus r., Varėna ir Lazdijai patenka tarp 20 savivaldybių, kuriose ši koncentracija mažiausia šalyje). Kita vertus, nekonkurencinga darbo jėga dėl brandaus amžiaus kelia iššūkių pritraukti naujų investuotojų. Druskininkų savivaldybėje ūkio subjektų koncentracija didesnė, tačiau savivaldybės specifika lemia didelį dirbančiųjų savarankiškai skaičių, kuris neatsispindi darbo užmokesčio statistikoje.

Vietos nedarbas skatina gyventojų verslumą

Alytaus apskrities gyventojai gelbstisi uždarbio ieškodami savarankiškai – visos savivaldybės, išskyrus Lazdijų r., yra pirmoje reitingo pusėje pagal savarankiškos veiklos formų kiekį. Druskininkai užima šeštą vietą šalyje pagal verslo liudijimų ir individualios veiklos pažymų skaičių (77), tenkantį 1000-iui gyventojų, o Alytus, užimdamas 12-tą sąrašo vietą, taip pat lenkia šalies vidurkį (62). Be to, visose apskrities savivaldybėse 2015 m. išaugo mažųjų bendrijų ir individualių įmonių dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų. Alytaus rajone ši dalis didėjo 14 proc., Alytuje ir Druskininkuose augimas mažesnis, tačiau pastarosiose savivaldybėse šis rodiklis viršija šalies vidurkį.

 

Kitos naujienos

„Piligrimas atėjo, uždėsim antspaudą“, – šūktelėjo ...

Vakar elektros kainos biržoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų – 4 eurų už kilovatvalandę, negana to, „Per...

Ką vartoja lietuviai ir kokia priklausomybė dažniausia, kaip padėti priklausomiems žmonėms? Pokalbis apie...