Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šią savaitę FM99 eteryje kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Diskusijos metu buvo kalbama apie Europos Sąjungos gynybos stiprinimą, biurokratines kliūtis, Europos Parlamento priimtą sprendimą dėl gyvūnų gerovės, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje ir Lietuvos vidaus politikos aktualijas.
Europos gynyba
Pokalbį pradėjęs nuo Europos saugumo (ypač Ukrainos karo), P. Auštrevičius pabrėžė, kad nors ES gynybos pramonei stiprinti skiria milijardus eurų, didžiausia problema išlieka biurokratija. Pasak jo, leidimų derinimas užtrunka net 4–5 metus. Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Europa buvo „atsipalaidavusi“ ir neskubėjo duoti leidimų statyti gynybos įmones. P. Auštrevičius įspėja, kad tokiu tempu ES ne tik neįstengs sustiprinti gynybos, bet ir gali pralaimėti.
Eurokomisaro Andriaus Kubiliaus pasiūlymai, kuriais siekiama supaprastinti biurokratiją ir paspartinti procesus iki 60 dienų, vertinami labai pozityviai. P. Auštrevičius teigia, kad tai yra „vienintelė galimybė“ keisti situaciją, ir pabrėžia būtinybę supaprastinti skirtingose valstybėse galiojančias taisykles bei procedūras (bus kuriami koordinavimo centrai).
Gyvūnų gerovė
Petras Auštrevičius akcentavo Europos Parlamento priimtą sprendimą dėl šunų ir kačių gerovės kaip „istorinį“ ir „labai civilizuotą“. Gyvūnų gerovė svarbi ne tik dėl higienos ar sveikatos, bet ir dėl pačio požiūrio į juos. Anksčiau gyvūnų gerovės klausimai buvo palikti valstybinėms narėms, todėl egzistavo didžiuliai skirtumai – vienos šalys gyvūnus registravo ir čipavo jau seniai, kitos – ne. Komisija pasiūlymą pateikė 2023 m. gruodį.
P. Auštrevičiaus ir kolegų teiktoms keturioms svarbioms pataisoms iš esmės buvo pritarta:
Privalomas visų šunų ir kačių identifikavimas ir registravimas mikroschemomis, numatant pereinamąjį laikotarpį, siekiant atsekti gyvūnus ir nustatyti atsakingus asmenis už pažeidimus (išimtys kol kas paliktos tik benamiams gyvūnams).
Vienodų gyvūnų gerovės reikalavimų taikymas visiems šunų ir kačių veisėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio (net ir veisiantiems iki dviejų vadų namuose, kurie sudaro apie 80% visų gyvūnų). Tai apima reikalavimus pašarui, vandeniui, pastogei ir kitoms reikmėms.
Aiškiau apibrėžtas gyvūnų patekimas į rinką, kuris apima pardavimą, siūlymą parduoti, platinimą ar bet kokį nuosavybės ar atsakomybės perdavimą už mokestį, taip pat ir nemokamai, tam, jog sumažėtų nelegali prekyba internetu.
Galimybė atsekti visus šunis ir kates, įskaitant atvežamus ne iš ES šalių, užkertant kelią nelegaliai prekybai. Gyvūnas turės būti įtrauktas į duomenų bazę pasienyje (o ne per 48 valandas, kaip buvo iki šiol). Šis punktas itin aktualus Lietuvai dėl gyvūnų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Baltarusija ir Rusija.
NATO viršūnių susitikimas Hagoje
P. Auštrevičius sako, kad pagrindinis reikalas artėjančiame susitikime Hagoje bus „NATO vienybės ir politinės sanglaudos“ atkūrimas. Jis viliasi, kad visos šalys kalbės vieningai, dėl esamų požiūrių skirtumų, tačiau saugumas yra tema, kuri suvienija politikus.
Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dabar kalbama apie 5% BVP investavimą į gynybą, o ne 2%, kaip buvo nuspręsta 2014 metais. Kalbant apie rytinio flango stiprinimą, (ypač Baltijos šalyse), P. Auštrevičius teigia, kad regiono valstybės „nesnaudžia“ ir rodo gerus bendradarbiavimo ženklus, teikdamos reikalingas iniciatyvas ES ir NATO lygmeniu. Jis tikisi, kad Baltijos jūros regiono ir Vakarų valstybių balsas gali būti „stipresnis“ NATO susitikimo metu.
Lietuvos vidaus politika
Pokalbio pabaigoje P. Auštrevičius pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė „meškos egzamino neišlaikė“. Šiais žodžiais jis kalbėjo apie meškos priartėjimo prie Vilniaus atvejį, kai vyriausybės ar agentūrų atsakingi asmenys neatliko jokių konkrečių veiksmų, o tik komentavo socialiniuose tinkluose. Europos Parlamento narys teigė, jog meška nėra zuikis ir kelia pavojų gyventojams, todėl tam tikrų priemonių nesiėmimas – parodė prastą pasirengimą ateities galimoms situacijoms.
Be to, paliestas ir atvejis, kai apžvalgininkas buvo išprašytas iš valstybės apmokėto lėktuvo. P. Auštrevičius šią situaciją pavadino „labai mistiška“, ragindamas atlikti išsamų tyrimą (visi piliečiai turi būti vienodai gerbiami, o jų teisės užtikrinamos), jo manymu, tokie įvykiai negali kartotis civilizuotos valstybės kontekste.
