Klausyti gyvai

16:00 - 17:00

Ne tu vienas kelyje

Europarlamentaras: „Sviesto yra puikaus ir Lietuvoje, nereikia jo tąsyt per visą Europą”

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Europos Parlamentas spalio mėnesį ketina balsuoti dėl vienos iš svarbiausių Žaliojo Europos Sąjungos (ES) kurso strategijų kodiniu pavadinimu „Nuo ūkio iki stalo” (Farm to Fork arba F2F).

Klausyti Europos klubą

Ūkininkai ir juos atstovaujančios organizacijos tradiciškai ES turi didžiulę jėgą, ne veltui parama žemės ūkiui sudaro trečdalį viso ES biudžeto. Todėl kiekvienas teisės aktas liečiantis ūkininkus sulaukia didžiulio susidomėjimo ir lobistų pastangų, ne išimtis ir naujoji strategija. Europos Komisijos pasiūlytam dokumentui Europos Parlamente (EP) pateikta per 2000 pataisų, 

„Nuo ūkio iki stalo” – mažiau chemijos

Strategija kalba apie maisto tiekimo sistemą ES, kad maistas pasiekiantis visus europiečius būtų šviežias, sveikas, prieinamas ir pagamintas tvariai. Tačiau kaip tai pasiekti? Anot Paolo de Castro, Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto pranešėjo šiuo klausimu, niekas nenori chemijos naudoti tik tam, kad naudoti, tačiau reikia rimtų pokyčių, kad ūkininkai galėtų būti draugiškesni aplinkai ir kartu neprarasti pajamų.

„Visi nori naudoti mažiau chemijos, visi nori būti tvarūs, ūkiai spaudžiami būti labiau draugiški aplinkai, klausimas – kaip ūkininkai gali pasiekti šį tikslą nemažindami gamybos, neprarasdami darbo. Tai didelis iššūkis ir jis reiškia, kad mes turime diegti inovacijas, pagrindas yra inovacijos”, – tvirtina P. de Castro.  Anot jo, svarbiausia, kad ūkininkai išliktų konkurencingi ir galėtų konkuruoti ir kitose pasaulio rinkose.

Italų europarlamentaras Paolo de Castro

„Pavyzdžiui, strategija „Nuo ūkio iki stalo” sako mažinti pesticidų naudojimą. Kaip ūkininkai gali kovoti su ligomis be pesticidų? Ūkininkai naudoja pesticidus ne todėl, kad jiems tai patinka, o todėl, kad reikia kovoti su augalų ligomis. Alternatyva pesticidams yra genų redakcija. Tai nieko bendro su GMO, tai labai įdomios inovacijos, kurios leidžia gauti naujas rūšis, kurios atsparios ligoms be chemijos. Pavyzdžiui, mes jau turime rinkoje vynuogių rūšis, kurios atsparios dviems pagrindinėms ligoms, nuo kurių reikia 15 – 20 kartų purkšti kiekvienais metais. Bet jau turime rūšis, kurios atsparios genetiškai, be jokios chemijos”, – pasakoja italų eurparlamentaras.

Dar vienas momentas – tikslusis ūkininkavimas, kai chemikalai naudojami tikslingai tik ten, kur jų tikrai reikia, nepurškiant viso lauko.

„Satelitiniai vaizdai rodo lapų spalvą, parodo, kur problema. Ir jei naudojama dronų sistema, galima nunešti trąšas, ar pesticidus tiksliai ten. Tad su su tokiomis technologijomis galima mažinti chemikalų naudojimą ir mažinti kaštus bei išlikti konkurencingiems. Tad inovacijos yra pagrindas, bet žingsnis po žingsnio, nes nenorime skubinti proceso kurdami ūkininkams problemas ir mažindami produkcijos ar ūkininkų kiekį”, – pasakoja pranešėjas. Anot jo, tai tikslai 2050–iesiems.

„Mes dabar kalbam apie svajonę, bet kryptis, manau, teisinga”, – sako jis. 

Maistas – tiesiu taikymu pas vartotoją

Strategijoje įsipareigota „Nuo ūkio iki stalo” 30% sumažinti pesticidų ir 50% trašų vartojimą vidutiniškai ES. Tai bus daroma ir didinant ekologiškų ūkių skaičių, kurie šiuo metu patiria įvairių bėdų, pasakoja Žemės ūkio komiteto narys Bronis Ropė.

„Įsipareigota, kad ekokogiškų produktų būtų ne mažiau 25%, kai šiuo metu yra tik apie 5%, o nesivystė ekologinis ūkininkavimas, nes kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, nustatė labai aukštus reikalavimus ekologiniam ūkininkavimui nenorėdama mokėt pinigų – Lietuvoje visas ūkis privalo būti ekologinis, negali būti tik jo dalis”, – aiškina Bronis Ropė. 

Europarlamentaras B. Ropė

„Ekologinės prekybos dar yra šiokia tokia tvarka bet ekologinės prekybos, ekologinio perdirbimo nėra – norint parduoti ekologiškus gatavus produktus, turi būti ekologiška visa grandinė. Kokia prasmė supirkti ekologiškus grūdus, jei parduotuvėje nėra ekologiškos duonos”, – klausia europarlamentaras.  Tad ūkininkai parduoda ekologiškus kviečius Ispanijoje ar Švedijoje, o švedai jau parduoda ekologinius sausainius, aiškina jis.

Lietuvos ūkininkų bėda, kad jie neparduoda produkto galutiniam vartotojul, dėl to didžiausia pelno dalis nusėda prekybininkų kišenėse, sako B.Ropė. Tuo metu naujoji strategija atvertų duris ir mažiesiems gamintojams, kurie mūsų šalyje sunkiai kooperuojasi ir pavieniui neturi jokios galimybės daryti įtaką kainai.

„Kai obuolių, ar bulvių augintojas pats ir pardavinėja bulves, tada jis gauna visą vertę, o kai pas mus pardavinėja po vieną… Turi 20 tonų obuolių ir Maxima su tavim nežais”, – apgailestauja Žemės ūkio komiteto narys.

Tačiau siekiant, kad ir mažieji gamintojai galėtų gauti didesnę naudą, sugalvotas trumposios grandinės principas – viešųjų pirkimų taisyklėse turėtų būti numatyta, kad tiekėjas tiekia tiesiai, trumpiausia grandine. Kai kuriose valstybėse tai jau taikoma, pasakoja europarlamentaras.

„Reikia, kad skelbdami viešuosius pirkimus įtrauktų, kad obuoliai pirmiausia priimami iš artimiausio sandėlio. Tas pats ir su daržovėmis. Jeigu suveiks trumposios grandinės, turės pirmumą parduoti artimiausi. Tada atsiranda galimybė bet kam ateiti į rinką”, – dėsto jis.

Tokio reguliavimo tikslas, kad maistas kuo greičiau patektų iš ūkio ant vartotojo stalo stalo – kuo mažiau būtų sandėliuojama, konservuojama šaldoma ir pan. Ar tai bus gretimo rajono ūkininkų ūkis, ar gretimos šalies, priklauso nuo produkto ir situacijos, sako Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė. 

Jis pritaria, kad inovacijos žemės ūkyje smarkiai pakeistų situaciją: „Karvėms įdeda čipą ir gauna duomenis, kada reikia duoti vitaminų ar antibiotikų. Ne taip kaip dabar – jei sirgimo laikas, visiems pašarai su antibiotikais.”

Gyvulių pašarai ES, anot jo, didžioji problema, apie kurią kalbama tik puse lūpų. 90% pašarų į Europą atvežami iš trečiųjų šalių užauginti su pesticidais, glifosatais ir t.t. Todėl ir piene, ir kiaušiniuose, ir mėsoje yra pesticidų likučių. Pašarai keliauja iš Kanados, JAV, vienintelė Austrija pasigamina apie pusę pašarų.

Siekti nesuderinamų tikslų reikia skatinant, o ne baudžiant

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete dirbantis Liudas Mažylis mano, kad nuo pat savo pradžios Europos Sąjunga bandė siekti nesuderinamų tikslų – ūkininkų pajamos turi būti pakankamos ir orios, o maistas nebrangti. Dabar, anot jo, prie šių dviejų nesuderinamų tikslų prisidėjo dar ir tvarus ūkininkavimas, todėl itin svarbu bandyti suderinti ūkininkų ir aplinkos interesus per paskatas, o ne per bausmes. 

„Kita vertus, apie 40% ES biudžeto ir yra panašiems tikslams”, – primena L.Mažylis. Anot jo, „madingomis” tampančios trumposios grandinės – naujai atrandant tai, kas yra sena ir sugrįžtant prie šaknų vartoti tai, kas auginama vietoje.

Europarlamentaras Liudas Mažylis

„Sviesto galima ir Lietuvoje puikaus pagamint, jo nereikia tąsyt per visą Europą. Čia lyg iš naujo atrandi tai, kas visada buvo. Jei Italijoje alyvuogės tradiciškai visada buvo, kam jas vežioti iš Afrikos – kai yra tradicinis produktų auginimas, jis grąžina prie pirmykščio supratimo, kaip sveika maitintis, o kartu ir sutrumpina tiekimo grandinę. Nereikia gabenti, teršti oro”, – svarsto L.Mažylis.

Pasak L.Mažylio, bandymus suderinti ūkininkų ir aplinkos interesus reikia per paskatas, o ne per bausmes – reikia ieškoti būdų, kaip įkinkyti mokslą ir finansinius resursus bei laipsniškai siekti tikslų.

Europarlamentaras vardija ir finansavimo galimybes:  „Matau trejopus finansavimo šaltinius  – Horizontas 2020, mokslinių tyrimų programa, Regioninės plėtros fondas ir Invest EU.”

„Kaip smulkius ūkius modernizuot – čia revoliucija. Iki 2025 metų kompiuterizacija kaimuose turi kilti nuo 28% iki 100%. Turi būti plačiajuostis internetas, spartus ir patikimas. Ką tai duoda – kuriamos darbo vietos, investicijos, pasidaro įmanomas tikslusis ūkininkavimas”, – perspektyvas vardija L.Mažylis.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo” užsimena ir apie maisto švaistymą bei gyvensenos būda, sako jis. 

„Nelabai noriu, kad į viešumą išeitų žodis „ėdrumas”, bet jis iš tikrųjų turimas omenyje”, – sako Sveikatos komiteto narys.

Kodėl visgi sviestas gabenamas per visą Europą, dar vienas Žemės ūkio komiteto narys Juozas Olekas. Anot jo, tai tiesiog noras užsidirbti.

„Visada yra apsukrių žmonių, kurie randa kokią tai gyslą ir gali konkuruot, nes pervežimas nėra toks brangus, kai yra dideli kiekiai. Tą patį sviestą nėra taip  brangu atplukdyti ar atvežti, jei randi kokio nors ne šiandien, o likus savaitei iki galiojimo termino pabaigos”,– aiškina J.Olekas. 

Europarlamentaras Juozas Olekas

Anot jo, europarlamentarai priekaištauja, kad šio dokumento nelydi ir jam, skirtas finansavimas. „Mes turim labai aukšto lygio genetikos mokslą, kuris galėtų prisidėti su genų redagavimu, bet kol kas tokios diskusijos nėra ir nepriimti teisės aktai, kurie spręstų tas problemas. Yra daug gerų dalykų, bet iki sprendimo dar daug dalykų reikia išspręsti,” – kalba J.Olekas.

Dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo„ visas Europos Parlamentas balsuoti turėtų spalio mėnesį. Plačiau apie permainas klausykite Europos klubo podkaste.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Velykos – tai ne tik pavasario šventė, bet ir metas susiburti su šeima ir artimaisiais prie bendr...

Dalijamės greitais ir paprastais „FM99" komandos receptais jūsų velykiniam stalui. Išbandykite gr...

Velykos – puikus met...

Brangūs mažieji ir jaunieji bičiuliai, sveikiname su Šv. Velykomis!!! Apkabinam ir džiaugiamės su...