„Europos klubas” – Armėniją suviliojusi Rusija nusitaikė ir į kitas Rytų partnerystės šalis

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Armėniją suviliojusi Rusija nusitaikė ir į kitas Rytų partnerystės šalis Klausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Nedidelė Kaukazo valstybė Armėnija, gyventojų skaičiumi prilygstanti Lietuvai, gręžiasi į Rusiją.
Valstybė, kurios trečdalis gyventojų, kaip skelbiama, gyvena žemiau skurdo ribos, nusprendė jungtis prie Rusijos pasiūlytos Muitų sąjungos.
Artėjant Rytų partnerystės šalių susitikimui Vilniuje, kuriame ketinama pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina ir ratifikuoti sutarčių tekstus su kitomis šalimis, pagrindine problema laikyti neįvykdyti Kijevo įsipareigojimai. Tačiau likus vos porai mėnesių iki istorinio įvykio Armėnija pateikė siurprizą.

Staigmena buvo visiems Klausyti „Europos klubas” (2 dalis)

Antradienį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Armėnijos vadovas Seržas Sargsianas pareiškė, kad Armėnija jungiasi prie Maskvos projekto – Muitų sąjungos, kuriai jau priklauso ne tik Rusija, bet ir Baltarusija bei Kazachstanas. Tai reiškia, kad asociacijos su ES sutartis tokiu atveju yra negalima. Nors Armėniją gegužę baigė derybas, trukusias 15 mėnesių.
Tai buvo staigmena ES derybininkams, kurie jau lapkritį su šia šalimi Vilniuje žadėjo parafuoti sutartį su šia valstybe. Ir dar didesnė neviltis verslininkams, kurie tikėjosi vežti į Europą armėniškas prekes be muitų.
Tuo tarpu V.Putinas pareiškė remiantis šį Armėnijos žingsnį ir pažadėjo visokeriopą pagalbą. O pažadų ilgai laukti nereikėjo – jau tą pačią dieną Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rusija investuos į Armėnijos geležinkelių infrastruktūrą. Ir tai, žinoma, dar tik pradžia atsidėkojimo.

Veikia prieš visą ES

Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės nuomone, Rusija, viliodama Rytų partnerystės šalis į savo glėbį, veikia prieš visą Europos Sąjunga, nori susilpninti jos plėtros galimybes ir įtaką. Europos Paerlamente susirinkinę visų ES šalių ambasadoriai, delegacijų nariai. L. Andrikienė pastebėjo, kad Armėnijos prezidentas du kartus atmetė Rusijos vadovo kvietimą atvykti, tačiau šįkart nuvyko ir po susitikimo pareiškė savo lemiamą sprendimą.
Kol kas ES institucijos oficialiai nepareiškė savo pozicijos dėl šios netikėtos žinios. Tačiau neabejotinai tai padarys. L. Andrikienė nuogąstauja, kad ši Kaukazo šalis pati save pasmerkė likti Rusijos globoje. Beje, šioje šalyje vis dar yra dislokuoti Rusijos kariškiai.
„Tai turės rimtų pasekmių pačiai Armėnijai. Ji baigė derybas dėl laisvos prekybos ir Asociacijos su ES sutarčių. Nebuvo jokių abejonių, kad Vilniuje ši šalis galės parafuoti susitarimus”, – pasakojo europarlamentarė.
Tačiau narystė Rusijos sukurtoje Muitų Sąjungoje ir Laisvos prekybos sutartis su ES – du visiškai nesuderinami dalykai, pabrėžė L. Andrikienė. Tad Armėnija pasirinko vieną iš jų.
„Ant stalo matyt buvo padėti Armėnijai jautrūs dalykai – Kalnų karabachas, dujos. Be to, prieš kelias savaites V. Putinas lankėsi Azerbaidžane, kur susitarė dėl ginklų tiekimo. Susitarimų vertė siekia milijardus eurų. Tad Armėnijai nebuvo palikta manevro laisvė”, – „Europos klubui” sakė L.Andrikienė.
Armėniją ir Azerbaidžaną skaldo nesutarimai tarp abiejų šalių.

Ukrainą jau šantažuoja

Pastarieji įvykiai, pasak L.Andrikienės, rodo, kad Rusija spaudžia atsisakyti suartėjimo su ES ne tik Ukrainą, bet ir visas Rytų partnerystės šalis.
č®variusi į kampą Armėniją, Rusija bando kovoti su visa ES. Tad Bendrija tikrai netylės, sako L. Andrikienė, nes kitu atveju matysime domino efektą. Viliamasi, kad panašus scenarijus su Ukraina ir kitomis Rytų partnerystės šalimis neįvyks, nors Kijevas vis dar nėra pašalinęs kliūčių, kurie kol kas neleidžia galutinai susitarti dėl laisvos prekybos sutarties.
Tiesa, Ukraina sako, kad ji bus pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su ES lapkričio mėnesį Vilniuje. Rusija, savo ruožtu, jau pradėjo daryti spaudimą Kijevui. Ką tik buvo pakartotas Maskvos siūlymas Kijevui tris kartus atpiginti dujas, jei šalis atsisakys idėjos pasirašyti Asociacijos su ES sutartį. Spaudžiama ir kitais būdais. L. Andrikienės teigimu, pasirodė informacija, kad Rusija ketina įvesti vizas ukrainiečiams, jei šalis pasirašys sutartį Vilniuje.
Kita neoficiali žinia – neleisti dirbti ukrainiečiams Rusijoje. Nors tokių asmenų šiuo metu yra net 2,5 milijono. „Be viso to, galime tikėtis provokacijų Kryme. Taigi Rusija turi instrumentų, kaip spausti Ukrainą. Jie išbandys visus metodus”, – mano europarlamentarė.
Tiesa, Ukrainos verslininkai aktyviai remia siekius suartėti su ES. Kai kurie jų pagrasino savo atsaku Rusijai, jei ši nesiliaus terorizuoti Ukrainos..
Kitą savaitę Europos parlamento sesijoje bus priimta rezoliucija dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims. Joje pastarieji įvykiai bus pavadinti kaip Rusijos veikimas prieš ES.

Netikėta ir Armėnijai

Panašu, kad Armėnijos prezidento Seržo Sergasiano pareiškimas dėl Muitų sąjungos buvo netikėta naujiena ir pačiai Armėnijai. Vilniuje vykusioje CORLEAP konferencijoje „ES ir Rytų partnerystės politika” dalyvavęs Armėnijos savivaldybių asociacijos prezidentas Eminas Jerecianas su „Europos klubu” kalbėjosi, kai dar nežinojo apie savo šalies vadovo sprendimą. Paklaustas, kas pasikeis, kai šalis parafuos susitarimą su ES, svečias iš Armėnijos sakė, kad sutartis yra plačios apimties.
„Ji sudaro apie tūkstantį puslapių, apima naujas sferas ir naujas galimybes”, – sakė jis. Asociacijos vadovas pridūrė, kad Armėnijoje ratifikuoti sutartį užtruks tik kelis mėnesius, nes jau visi sutarties darbai baigti, susitarta ir dėl teksto, politinis sprendimas jau yra.
CORLEAP – Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija.

Santykiai tarp vietinių valdžių – skatinami

Rytų partnerystės programoje savotiškai dalyvaujanti mūsų kaimynė Baltarusija irgi dėmesio centre. Kol kas sprendžiama, kas turėtų atstovauti Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime, kam siųsti kvietimą, nes premjeras turi teisę atvyktį į ES. Laikinai durys pravertos ir šios šalies Užsienio reikalų ministrui. Tačiau vardinio kvietimo pageidautų ir paskutiniu Europoje diktatoriumi tituluojamas Aleksandras Lukašenka.
Minsko savivaldybės tarybos pirmininkė Svetlana Gerasimovič „Europos klubui” sakė, kad Rytų partnerystės šalių užduotis – keistis darbo patirtimi regioninės ir vietos valdžios valdymo lygmenyje sprendžiant gyventojų problemas. „Patirtis, kaupiama su ES atstovais, labai svarbi”, – sakė ji.
Ji teigė, kad yra daug bendrų problemų, kai Baltarusiją su ES sieja 1200 kilometrų siena. Tai – ir migracijos, ekologijos, kitos problemos.
Paklausta apie ES santykius su aukščiausia ir regionine valdžia, valdininkė teigė, kad čia nėra ką ir lyginti, ir pakvietė atvykti į, pasak jos, klestinčią Baltarusiją.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas sako, kad Rytų partnerystė apima ne tik politines, bet ir ekonomines, kultūrines sąsajas. Todėl bendradarbiavimas tarp vietinių valdžios institucijų – viena iš partnerystės spalvų. Skatinama partnerystė ne tik tarp valdžios institucijų, bet ir ūkininkų, jaunimo, kitų gyventojų.
Pagarbų dialogą su Baltarusijos vietinėmis valdžios institucijomis ketinama tęsti ir toliau.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: [email protected]