Klausyti gyvai

06:30 - 08:35

Ryto programa „Geros dienos!“

„Europos klubas“ – atplėštas Krymas baigiamas pamiršti

Atplėštas Krymas – baigiamas pamiršti

Europarlamentaras Petras Auštrevičius
Europarlamentaras Petras Auštrevičius

 Rusų okupuotame Kryme situacija primena tylią suirutę – kol visų dėmesys nukreiptas į Rytų Ukrainą, atplėštame pusiasalyje dingsta žmonės, uždaromos mečetės, iš mokyklų traukiasi totorių kalba. Verslui čia nesaldu dar nuo tada, kai įkėlė koją Rusijos kariškiai. Tuo tarpu Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad taikos derybos su prorusiškais sukilėliais, dalyvaujant Maskvos ir Europos pasiuntiniams, buvo atidėtos. Kijevas tikėjosi atnaujinti derybas Minske, kai Vyriausybė paskelbė paliaubas visoje fronto linijoje. Bet sukilėliai pareiškė norą atidėti derybas. Rusijos diplomatijos šefui Sergejui Lavrovui atrodo, kad įtampos sumažėjimo dar reikės gerokai palaukti.

 Buvo strateginis tikslas

 Europos Parlamente Briuselyje Žmogaus teisių ir Užsienio reikalų komitetuose vyko speciali diskusija dėl Rusijos nusikaltimų Kryme ir Donbase. Joje dalyvavo žinomi žmogaus teisių gynėjai, Krymo totorių atstovai. Vienas iš diskusijos iniciatorių, komitetų narys Petras Auštrevičius situaciją Kryme pavadino smarkiai blogėjančia. „Mes kalbamės su Ukrainos, Krymo totorių atstovais. Krymo totoriai nemato ateities rusų valdomame Kryme, nes jiems auga spaudimas“, – pasakojo P.Auštrevičius. Pasak jo, norima totorius paversti lojaliais Krymo valdžiai, totorių reakcijos negatyvios, ir jie nemato jokio pagerėjimo, pažadų laikymosi.

Europarlamentaras neabejoja, kad Krymas visada buvo Rusijai strateginis tikslas, o Rytų Ukraina atsirado jau vėliau. Rusija žaidžia žaidimą, bandant įtraukti Vakarus į derybas dėl taikos Rytų Ukrainoje, bet su Krymo sąlyga – nes jis rūpi Rusijai. O Kryme tebevyksta kitaminčių, ypač totorių, kurie visada pasisakė aiškiai dėl Krymo, persekiojimas. „Jie grįžo po Stalino tremties namo, bet dabar jie susiduria su blogėjančiu gyvenimu“, – pasakojo europarlamentaras.

 Niekada nejautė, kad gyvena Ukrainoje

Pavyzdžiui, yra žinių, kad dingo 12 aktyvių Krymo totorių, kurie bandė organizuoti bendruomenes. 10 tų asmenų rasti negyvi. Daugeliu atveju jie buvo kankinti ir vėliau žiauriai nužudyti, pasakojo P.  Auštrevičius. Ir tokie atvejai nėra atsitiktiniai, kad būtų galima nurašyti praeivius, pakliuvusius į gaujų aiškinimąsi. Spauda taip pat kasdien persekiojama, nes iš jos reikalaujama tapti lojalia. Uždarinėjamos mečetės, o mokyklose pereinama prie rusų kalbos, nes totorių kalba yra išstumiama, pasakojo pašnekovas.

Tačiau kaip su Krymo rusais? Prorusiškų vietos gyventojų yra didelis procentas. Pasak P.Auštrevičiaus, pensininkai, kariškiai, gyvenantys Kryme, niekada nesijautė, kad gyvena Ukrainoje. „Jie buvo regiono globalistai“, – sakė europarlamentaras. Tad juos nesunku buvo sugundyti tiesiog geresnio gyvenimo vizija: žiūrėkite, Rusija turtingesnė valstybė. Tiesa, pensijos iš tiesų padidėjo, tačiau tik kariškiams, jėgos struktūrų atstovams. Tačiau, kita vertus, padidėjo kainos, nes nutrūko ekonominiai ryšiai su Ukraina, o ES neprekiauja su Krymu.

 Diskusijos – ir parlamente, ir Lietuvoje

Ar proukrainietiškai nusiteikę Krymo gyventojai jaučia, kad Vakarai jau susitaikė su mintimi, jog pusiasalis taip ir liks Rusijai? Pasak europarlamentaro, jie jaučia pavojų, kad bus daromi kompromisai, susitaikymas, o tas ir vyksta. Todėl reikia kalbėti apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Kryme, mažumų persekiojimą, įspėti apie tai Vakarus, kad šie nepamirštų apie visai neseniai Rusijos atplėštą Krymą. Be to, Rusija dar tebėra tarptautinių konvencinių sutarčių dalyvė, pridūrė pašnekovas, todėl turi vykdyti įsipareigojimus. Krymas išlieka ir Europos Parlamento darbotvarkėje. Pasak P.Auštrevičiaus, ne vienas komitetas ar politinė grupė skiria daug dėmesio šiam klausimui. Diskutuojama apie ekonominių sankcijų Rusijai peržiūrėjimą, sušvelninimą. „Manau, kad tai būtų didžiulė klaida, nes mes neturime jokio strateginio pokyčio. Ukrainoje tęsiasi karinė agresija, tad mūsų solidarumas turėtų būti, sankcijų tąsa Rusijai bei kalbėjimas aiškiai – pasitraukite iš Ukrainos, baikite tiekti ginklus ir atiduokite sienos su Ukraina kontrolę“, – įsitikinęs Europos Parlamento narys. Tik tada galėtų prasidėti dvišalis dialogas.

Diskusijos vyksta ir Lietuvoje. Kaune su visuomene susitikęs ir apie hibridinį karą kalbėjęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ būrio vadas Jevgenijus Dykijus pabrėžė, kad tik pilietinė visuomenė gali apsaugoti valstybę, nes propaganda yra svarbus faktorius. Pasak jo, svarbu suvokti tai, kad Rusija suvokia save opozicija visam Vakarų pasauliui, o agresija pateikiama kaip bandymas išgelbėti silpnas demokratines valstybes ir sugrąžinti jas į rusiškąjį pasaulį. Rusiška propaganda bando parodyti kai kurioms šalims, kaip joms buvo gerai, kai jos buvo susijusios su Rusija. Tuo metu rusų kariškiams transliuojama kita žinutė – valdžią esą užgrobta nacionalistų, nes paprasti žmonės tikrai Rusijos pusėje.

  „Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį  10.10 val.

„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.

 Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Kitos naujienos

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...