Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Europos klubas” – bankų gelbėjimo išlaidos ant bankų pečių

Bankų gelbėjimo išlaidos – ant bankų pečių

Paskutinį kartą šioje kadencijoje į sesiją susirinkęs Europos Parlamentas pritarė tam, kad bankų problemos būtų sprendžiamos jų pačių, o ne mokesčių mokėtojų sąskaita.

Vėl prisiminė minimalią algą

Finansų ministras  R. Šadžius
Finansų ministras R. Šadžius

 Tuo tarpu Lietuvoje prieš euro įvedimą vis atsiranda keistų pasiūlymų, pavyzdžiui, skubiai didinti minimalų atlyginimą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius „Europos klubui“ sakė, kad iki gegužės 1-osios tikrai nieko neketinama keisti, tad ir minimalaus atlyginimo didinimo nebus jokių sprendimų. Šis klausimas, pasak jo, gali būti svarstomas metų pabaigoje. „Ši diskusija tikrai vyks. Ir neabejoju, kad ji bus audringa, nes visos pusės turi savo argumentų“, – pastebėjo ministras. Darbuotojus ginančios organizacijos įsitikinusios, kad jau atėjo metas didinti minimalią algą, o verslininkai nuogąstauja, kad tokius siūlymus reikia rimtai apsvarstyti prieš priimant sprendimus. Verslui esą ir taip kainuos euro įvedimas, su tuo atsiras papildomų sąnaudų. R. Šadžius priminė, kad tai yra trišalio dialogo dalykas, ir nuo valdžios čia ne viskas priklauso.

Pasigirsta ir pasiūlymų, kad reiktų diferencijuoti minimalią algą, pavyzdžiui, ji nevienodai užgula smulkiojo ir stambiojo verslo savininkus, siūlyta taikyti skirtingus dydžius skirtingiems regionams, kuriuose yra skirtingas pragyvenimo lygis, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Finansų ministras atkreipė dėmesį, kad šis dydis jau buvo pakeltas sausį. O diferencijavimas jau ne kartą buvo svarstytas, ir nutarta, kad jis nepasiteisintų, nes skatintų piktnaudžiauti. „Pavyzdžiui, įkuri įmonę viename regione, o darbas vietas realiai sukuri dideliame mieste. Tokiu atveju pasinaudotų galimybe mokėti mažiau nei reikėtų mokėti mieste“, – sakė ministras.

Tuo tarpu dėl pensijų kompensavimo nutarta ieškoti galimybių, kurios nedidintų biudžeto deficito.

 Sprendimas – per devynis mėnesius

 R. Šadžius teigė, kad dėl Bankų sąjungos finalinis akordas buvo Europos Parlamente. „Tai dar vienas pavyzdys, kad valstybės rimtai žiūri į mechanizmus, kurie mums garantuotų didesnį ekonominį saugumą“, – sakė ministras. Tuo tarpu euras valstybėms davė saugumo jausmą, pridūrė R.Šadžius.

ES pirmininkavusiai Lietuvai teko vadovauti deryboms dėl Bankų sąjungos Taryboje. Galutinis rezultatas, pasak R. Šadžiaus, liko beveik nepakitęs. Tiesa, jis net pagerėjo keliais aspektais dalyvaujant europarlamentarams ir valstybių atstovams. Pavyzdžiui, bankų pertvarkymo fondo sudarymo taisyklės bus reglamentuojamos tarpvalstybiniu susitarimu. Taip pat pagreitintas fondo sudarymas – palikta ne dešimt, o aštuoneri metai, be to, supaprastėjo sprendimų priėmimo procedūros. „Galutinis kompromisas visoms šalims yra priimtinas“, – įsitikinęs ministras. Tai įrodo, pasak jo, tai, kad sprendimas buvo priimtas bendru ES 28 valstybių susitarimu, o tai ne toks jau dažnas atvejis.

Bankų pertvarkymo mechanizmas buvo priimtas per rekordiškai trumpą laiką – devynis mėnesius. Tai aiškiai rodo, kad šalių narių vyriausybės yra nusiteikusios turėti tvirtą rimtą Bankų sąjungą ir euro zoną. Per aštuonerius metus į bankų pertvarkymo fondą bus surinktas vienas procentas nuo visų bankų indėlių sumos.

Bankas Šalyse – nacionaliniai fondai

 Tai, kad bankų problemos nuo šiol bus sprendžiamos bankų, o ne mokesčių mokėtojų pinigais, galios visiems ES komerciniams bankams.

„Manau, kad mes pakeitėme pačią kultūrą. Iki šiol visi bankai buvo gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Šalys narės naudojo savo biudžeto pinigus bankams gelbėti. Tad dabar kuriame skirtingą sistemą – jei bankas turi problemų, pirmiausia tai apmokės bankų savininkai ar akcininkai“, – „Europos klubui“ sakė Europos Parlamento pranešėja Elisa Ferreira.

O jei reikės dar daugiau pinigų, bus naudojami fondo, į kurį įneš visi bankai, pinigai, sakė pašnekovė. Taip pat priimta ir daugiau taisyklių – kapitalo pakankamumo, dėl rizikingų sprendimų banko viduje, sustiprėjo ir priežiūra. Sutarta ir dėl sprendimų plano, kaip viskas veiktų, jei bankai susidurtų su rimta bėda.

Bankų suneštas gelbėjimo fondas bus 55 mlrd.eurų. Ar tokio kiekio pakanka? O jei pradžioje pinigų nepakaks, bus atidaryta kredito linija, kurią vėliau turės padengti bankai. Ji galės būti prieinama jau nuo 2016-ųjų sausio 1-osios dienos.

Kitas dalykas, kaip sakė E. Ferreira, dėl ko Europos Parlamentas derėjosi su ES Taryba, tai, kad Taryba norėjo, jog indėliai iš atskirų šalių būtų laikomi atskirose šalyse ir būtų bendrinami palaipsniui per dešimt metų. Šalyse, kuriose nėra euro, bus įkurti nacionaliniai fondai, kurie veiks panašiai kaip bendras euro zonos fondas.

Lietuvoje dominuoja skandinaviški bankai, o Skandinavijoje cirkuliuoja vietinės valiutos, ne eurai. Kaip bus prižiūrimi šie bankai, darantys didžiulį poveikį Lietuvos ekonomikai? Viešnia sakė, kad bankų priežiūros problemas, jei tokios iškils, spręs speciali kolegija, kurioje bus priežiūros specialistų iš euro zonos ir jai nepriklausančių šalių. Vienintelis skirtumas – euro zonai atstovaus vienas prižiūrėtojas ir viena bendra institucija.

 Švedas: tai svarbu euro zonai

 O kada tampa aišku, kad banką jau reikia gelbėti? Čia Europos Parlamentas irgi patobulino ES Tarybos pasiūlymą. Pirmas žingsnis – sprendimas, kad bankas ilgiau jau nebegali veikti, nes vėliau įsijungia visas tolimesnis mechanizmas. Normaliomis sąlygomis euro zonoje sprendimą priims Europos centrinis bankas, o zonai nepriklausančiose šalyse, jei bus manoma, kad Europos centrinis bankas nėra pakankamai aktyvus, įsijungs kitas instrumentas. Tokiu atveju bus sudaryta Taryba iš šalies institucijos atstovo bei penkių techninių žmonių iš Europos Centrinio Banko kartu su prižiūrėtoju kitos šalies, kurioje tas bankas veikia. Jie galės spausti Europos Centrinį Banką priimti sprendimą dėl banko nemokumo. Tada ECB turės tris dienas nuspręsti, o jei to nepadarys, komitetas galės savarankiškai priimti sprendimą.

Dar vienas pranešėjas Europos Parlamente švedas Gunnar Hökmark, kalbėdamas savo šalies vardu, pastebėjo, kad tikslingiausi visi mechanizmai tose šalyse, kurios turi bendrą valiutą. „Būdamas euro šalininku aš manau, kad Švedija įstos į euro zoną. Racionali logika sako, kad Bankų sąjunga skirta euro zonai ir tam, kaip tvarkytis turint vienodą valiutą. Jei neturi tos pačios valiutos, manau, logika yra kita“, – sakė europarlamentaras. Todėl jis mano, kad Švedija neturėtų stoti į Bankų sąjungą, nebūdama euro zonos nare. „Nemanau, kad išspręsime visas problemas turėdami bendrą priežiūros mechanizmą“, – abejojo jis. Krizių, pasak švedo, neišvengsime ir ateityje, tačiau joms mes būsime geriau pasiruošę.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

 

 

 

 

Kitos naujienos

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...